Staigios Kūdikystės Mirties Sindromas ir Vaisiaus Alkoholinis Sindromas: Sužinokite Priežastis, Rizikas ir Kaip Išvengti

Staigios Kūdikystės Mirties Sindromas (SKMS)

Staigios netikėtos kūdikių mirties (SNKM) terminas apima visas staigias ir netikėtas kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtis, kurių priežastys yra neaiškios iki pomirtinės ekspertizės.

Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS) - tai staigi ir netikėta kūdikio nuo 1 mėn. iki 1 m. amžiaus mirtis, kurios priežastis lieka neaiški po nuodugnios pomirtinės ekspertizės, apimančios visapusišką autopsiją, mirties aplinkybių įvykio vietoje ištyrimą ir medicininės istorijos peržiūrą.

Autopsija labai svarbi nustatant galimas natūralias SNKM priežastis, kaip antai įgimtas anomalijas, infekcijas, ir diagnozuojant trauminį smurtą prieš vaiką, tačiau nepadeda atskirti SKMS ir tyčinio kūdikio uždusinimo, apnuodijimo.

Mirtis iki tol atrodžiusį sveiką kūdikį ištinka staiga, miego metu, be kentėjimo požymių. Kūdikis paguldomas dienos ar nakties miegui, dažniausiai prieš tai jį pamaitinus, ir po kelių minučių ar valandų atsitiktinai randamas negyvas.

Būdinga ypatybė yra kūdikių amžius ir metų laikotarpis, kuriuo ištinka mirtis. Apie 90 proc. SKMS aukų miršta per pirmus 6 gyvenimo mėnesius. Daugiausia SKMS atvejų įvyksta tarp 2-o ir 4-to gyvenimo mėnesio ir tik 1-5 proc. - per pirmą gyvenimo mėnesį.

Šalyse, kuriose yra aiški sezoninė kaita, dažniau mirštama šaltuoju metų periodu - rudenį ir žiemą. 60-70 proc. SKMS aukų - berniukai.

Staigios kūdikių mirties sindromas išlieka viena pagrindinių kūdikių mirtingumo priežasčių daugelyje išsivysčiusių šalių, kurio dažnis pastaruoju metu svyruoja tarp 0,06-0,9 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų (didžiausias Naujojoje Zelandijoje ir JAV - 0,9 ir 0,57 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų; mažiausias Nyderlanduose ir Japonijoje - 0,06 ir 0,14 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų).

Palyginti su tarptautiniais rodikliais, SKMS dažnis Lietuvoje mažas - apie 0,3 atvejo 1000 gyvų gimusiųjų.

Nevienodo SKMS dažnio priežastys įvairios. Neženklius skirtumus gali sąlygoti SKMS aukų amžius (vienos šalys SKMS aukoms priskiria kūdikius nuo gimimo iki 1 m., kitos - kūdikius nuo 1 sav. iki 1 m. arba nuo 1 mėn. Iki 1 m. amžiaus) ir įvairiose šalyse individualūs, o kai kuriose ir visai nenaudojami, mirties aplinkybių ištyrimo bei autopsijos protokolai. Vis dėlto labiausiai nevienodam SKMS dažniui įtakos turi aplinkos rizikos veiksniai, besiskiriantys įvairiose pasaulio šalyse.

Iki 1990 m. SKMS dažnis įvairiose šalyse buvo 1-6 atvejai 1000 gyvų gimusiųjų. Nuo 1991 m. Epidemiologiniais tyrimais nustatyti motinos ir kūdikio veiksniai, didinantys riziką kūdikiui mirti nuo SKMS.

Daugiau kaip 95 proc. SKMS atvejų yra susiję su vienu ar daugiau rizikos veiksnių (RV), kurie dažniausiai yra keičiamieji.

Rizikos Veiksniai

Miegojimo padėtys: Vienu reikšmingiausių RV laikomas kūdikio miegojimas ant pilvo, SKMS riziką didinantis iki 12 kartų. Dar labiau (18-20 kartų) SKMS rizika išauga kūdikiams, nepratusiems miegoti ant pilvo, t. y. nuo gimimo įprastai miegantiems ant nugaros ir atsitiktinai „paskutiniam miegui“ paguldytiems ant pilvo. Miegojimas ant šono taip pat susijęs su padidėjusia SKMS rizika, nors ir mažesne, nei miegojimas ant pilvo. Ją sąlygoja padėties nestabilumas - dauguma kūdikių, paguldytų miegoti ant šono, randami ant pilvo. Miegant ant pilvo, „pažeidžiami“ kūdikiai, kuriems sutrikęs pabudimas iš miego, ima pakartotinai kvėpuoti iškvėptą orą iš patalynės raukšlių, vystosi hipoksija.
Minkštas miegojimo pagrindas ir sujaukta patalynė: Minkšti čiužiniai ir dangalai, naudojami vietoj čiužinio, tokie kaip pagalvės, vatinės ir pūkinės antklodės, reikšmingai didina SKMS riziką, kadangi kūdikiai, miegantys ant minkšto pagrindo, apsivertę ant pilvo be Sujaukta, nepritvirtinta patalynė taip pat gali didinti SKMS riziką. Apie 15-20 proc. SKMS aukų randamos įsikniaubę į sujauktą patalynę, kas sukelia jau iškvėpto oro pakartotinį kvėpavimą.
Perkaitimas: Per gausus kūdikio aprengimas ir užklojimas miego metu, aukštesnė kambario temperatūra reikšmingai didina SKMS riziką, ypač kūdikiams, miegantiems ant pilvo.
Suaugusiųjų miegojimas su kūdikiu vienoje lovoje: Tėvų miegojimas su kūdikiu vienoje lovoje palengvina natūralų maitinimą ir skatina kūdikio ir tėvų ryšį. Deja, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kūdikiui miegant vienoje lovoje su tėvais didėja SKMS rizika, ypač jei kūdikis jaunesnis nei 3 mėn., jei lova dalijamasi su keliais suaugusiaisiais; kai miegama su kūdikiu visą naktį; jei asmuo, miegantis su kūdikiu vienoje lovoje, yra išgėręs arba pervargęs.
Rūkymas: Motinos rūkymas nėštumo metu ir po jo SKMS riziką padidina 4-5 kartus. Be to, rizika didėja, didėjant kasdien surūkomų cigarečių skaičiui.
Socialinė ekonominė padėtis: SKMS rizikai labai didelę įtaką turi socialinė ekonominė šeimos padėtis: kuo ji aukštesnė, tuo mažesnė SKMS rizika. Tačiau žema socialinė-ekonominė padėtis nėra nepriklausomas RV. Jis glaudžiai susijęs su jaunu mamos amžiumi, rūkymu nėštumo metu ir po jo, tėvų miegojimu vienoje lovoje su kūdikiu ir kitais aplinkos RV.

Genetiniai veiksniai: Kol kas specifinių genotipo ypatumų, kurie galėtų būti susiję su specifiniu kliniškai būdingu fenotipu, SKMS aukoms nenustatyta. Tačiau rasta eilė skirtumų, susijusių su genų polimorfizmu, tarp kūdikių, mirusių nuo natūralių priežasčių, ir kūdikių, mirusių nuo SKMS.

Autopsijos metu randamų pokyčių, patognostiškų tik šiam Sindromui ir būtinų diagnozei patvirtinti, nėra, tačiau nustatyta eilė patologinių radinių, dažnai pasitaikančių SKMS aukoms.

Dažniausi Makroskopiniai Patologiniai Radiniai

Nosies landose ir burnoje dažnai būna gleivėtų, putotų, kartais su kraujo priemaiša išskyrų.
68-95 proc. SKMS aukų randamos petechinės hemoragijos čiobrialiaukėje, visceralinėje pleuroje ir epikarde, kurios kartais būna gausesnės nei aiškios mirties priežasties atvejais, rodančios, kad tam tikrą periodą iki mirties kartojosi ūmios hipoksijos epizodai, sukėlę pasikartojančius mėšlungiškus įkvėpimus.

Kiti Patologiniai Radiniai

65-90 proc. SKMS aukų randami struktūriniai vidaus organų ir smegenų kamieno pokyčiai, rodantys prieš mirtį egzistavus pasikartojančią ūmią ar lėtinę nedidelio laipsnio hipoksiją. Tai patvirtina ir biocheminiai hipoksijos žymenys: SKMS aukų likvore randama didesnė kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF), padedančio atkurti deguonies tiekimą audiniams, kai kraujotaka nepakankama, koncentracija.
Kūdikiams, mirusiems nuo SKMS, būdingi struktūriniai pokyčiai ir funkciniai neuronų defektai (t. y. Neuromediatorių bei jų receptorių pakitimai) smegenų kamieno dalyse, atsakingose už autonominių funkcijų, įskaitant kvėpavimą, miegą ir prabudimą, kontrolę. Ne mažiau kaip 50 proc. SKMS aukų randama sumažėjusi serotonino (5-HT), neuromediatoriaus, reguliuojančio įvairias autonomines funkcijas, koncentracija ir jo receptorių kiekis.
SKMS aukų smegenų kamieno tinkliniame darinyje, atsakingame už smegenų aktyvumo lygio reguliavimą, randamas padidėjęs neuronų dendritinių ataugų skaičius, rodantis pavėluotą neuronų subrendimą. Kai kurie tyrėjai nustatė padidėjusią neuronų apoptozę smegenų kamiene ir hipokampo srityje, dėl kurios gali būti prarandamos funkcijos smegenų srityse, atsakingose už jautrumą hipoksijai, jutimus veide bei galvos padėtį. Šie radiniai paaiškintų, kodėl mirę kūdikiai, randami veidu įsikniaubę į patalynę, dažnu reiškiniu SKMS atvejais, paprasčiausiai nepasuka ar nepakelia galvos, kad išvengtų asfiksijos.

Vertinant epidemiologinius RV, randamus patologinius pokyčius, SKMS kilmė - daugiaveiksnė.

Trigubos Rizikos Hipotezė

Pateikiama prielaida, kad SKMS yra trijų vienas kitą veikiančių veiksnių, tokių kaip „pažeidžiamas kūdikis“, „kritinis vystymosi periodas“ ir „provokuojantys aplinkos veiksniai“, pasekmė. Pasak hipotezės, normalūs kūdikiai nuo SKMS nemiršta. Visos būsimos SKMS aukos turi genų polimorfizmo ar nepalankios intrauterinės aplinkos sąlygotų neuropatologinių pažeidimų smegenų kamieno srityse, atsakingose už kardiorespiracinės veiklos kontrolę, kurie kliniškai pasireiškia kūdikiui įžengus į kritinį vystymosi periodą. Kritiniu vystymosi periodu tarp 2-o ir 6-o gyvenimo mėnesių vyksta intensyvus įvairių homeostazę palaikančių organų ir sistemų vystymasis bei jų adaptacija prie pakitusių aplinkos sąlygų. Tačiau gali sumažinti galimybę išgyventi „pažeidžiamiems kūdikiams“.

Kūdikių, turėjusių akivaizdžių gyvybei grėsmingų epizodų (AGGE) (angl. apparent life-threatening event - ALTE) ir vėliau mirusių nuo SKMS, kardiorespiracinės stebėsenos duomenys, klinikiniai kūdikių stebėjimo rezultatai, fiziologiniai tyrimai su gyvūnais pateikia įtikinamų įrodymų, kad daugumos SKMS atvejų mirties mechanizmas - kvėpavimo sustojimas.

Šį mirties mechanizmą dėl aiškumo galima būtų skirti į penkias fazes:

AGGE, galintis ištikti bet kurį kūdikį miego metu, sukelia asfiksiją ir smegenų hipoperfuziją; AGGE metu „pažeidžiamas kūdikis“, gulėdamas veidu žemyn arba veidui esant uždengtam jam gulint ant šono ar nugaros, ima pakartotinai kvėpuoti iškvėptą orą, dėl ko vystosi hipoksija ir hiperkapnija.
„Pažeidžiamas kūdikis“ nereaguoja į asfiksiją prabudimu ir galvos pakėlimu ar pasukimu, kad galėtų įkvėpti oro.
Progresuojant asfiksijai prarandama sąmonė, atsiranda arefleksija - ištinka hipoksinė koma.
Vystosi kraštutinai sunki bradikardija ir mėšlungiškas kvėpavimas.
Staigios kūdikių mirties sindromas - diferencinės diagnostikos būdu nustatoma diagnozė, t. y. patvirtinama tik paneigus visas kitas galimas, tiek įgimtas, tiek įgytas, SNKM priežastis.

Autopsijos metu būtina įsitikinti, kad kūdikis nesirgo perikarditu, miokarditu, meningitu, jam nebuvo kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitos priežasties, galėjusios sukelti staigią mirtį. Dalis kūdikių, mirusių staiga ir netikėtai, gali būti uždusę ar uždusinti, tyčia ar netyčia apnuodyti, mirę nuo šeiminių genetinių ligų. Šių mirčių remiantis vien autopsijos radiniais nustatyti neįmanoma. Jas įtarus, būtina atlikti atitinkamus toksikologinius testus bei tyrimus dėl įgimtų medžiagų apykaitos sutrikimų.

Be to, tam tikri medicininės istorijos elementai, tokie kaip nėščiosios nesilankymas moterų konsultacijoje, gimdymas ne ligoninėje, ankstesni staigios kūdikių mirties atvejai toje pačioje šeimoje, nepaaiškinami kūdikio sveikatos sutrikimai, turėtų kelti įtarimą, kad prieš kūdikį galėjo būti naudota prievarta.

Atlikus pomirtinę ekspertizę, 18-20 proc. SNKM atvejų nustatoma įprasta mirties priežastis, o 80-82 proc. Deja, nė vienas RV ar jų derinys nėra pakankamai saviti, kad padėtų nuspėti būsimas SKMS aukas. Praeityje buvę akivaizdūs gyvybei grėsmingi epizodai, apnėjos epizodai ar kiti kvėpavimo sutrikimai taip pat nėra kliniškai reikšmingi SKMS prognozės veiksniai, namų kardiorespiracinės stebėsenos sistemų taikymas šiais atvejais nesumažina SKMS rizikos.

Norint išvengti bent dalies šių skaudžių ir beprasmių kūdikių mirčių, visuomenę, o ypač visuomenės grupes, kaip antai vienišas motinas ir žemos socialinės ekonominės padėties šeimas, reikėtų kuo išsamiau informuoti apie SKMS rizikos veiksnius ir jų išvengimo priemones.

Prevencinės priemonės:

Guldykite kūdikį miegui tik ant nugaros. Nerekomenduojama guldyti ir ant šono, nes kūdikis gali iš šios pozicijos persiversti ant pilvuko, o būtent miegas ant pilvuko laikomas vienu pagrindiniu SKMS rizikos faktoriumi.
Kad apsaugotumėte kūdikio galvytę nuo plokščio pakaušio susiformavimo, vieną savaitę kūdikio galvytę pasukite į vieną pusę, kitą - į kitą. Apie 6 mėnesį, išmokęs vartytis, kūdikis pats gali apsiversti ir miegoti ant pilvo.
Pašalinkite iš lovytės visus minkštus daiktus. Lovytėje neturi būti pagalvių, minkštų žaislų. Dėl pavojaus atsirėmus į jas uždusti, specialistai rekomenduoja miego metu nenaudoti ir lovytės apsaugų.
Miegokite viename kambaryje. Nemiegokite bendroje lovoje.
Nustatykite tinkamą kambario oro temperatūrą.
Žindykite kūdikį. Nėra tiksliai žinoma, kaip žindymas apsaugo nuo SKMS - gali būti, kad žindymas mažina kvėpavimo takų infekcijų tikimybę.
Rinkitės kietesnį, tinkamo dydžio čiužinį.
Neaprenkite per šiltai ir neapklostykite per daug. Paklodės ir užklotai turi būti užfiksuoti. Paklokite lovą taip, kad paklodė būtų patikimai užkišta už čiužinio ir nesuteiktų progos besimuistančiam kūdikiui užsimesti jos ant veido.
Naudokite miegmaišius.
Naudokite čiulptuką. Amerikos pediatrų Akademija nuo 1 mėnesio amžiaus rekomenduoja migdant mažylį duoti jam čiulptuką (jei vaikas jį ima). Čiulptukui iškritus miego metu, nesistenkite jo grąžinti į kūdikio burnytę. Jei žindote, čiulptuką duokite ne anksčiau kaip mėnesio amžiaus kūdikiui ir tik tuomet, kai žindymo procesas taps visiškai sklandus.

Vaisiaus Alkohoinis Sindromas (VAS)

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS, kitaip - alkoholinė embriopatija) - tai mamos įsčiose besivystančio kūdikio būklė, kurią sukelia gausus ir reguliarus alkoholio vartojimas nėštumo metu. Sindromui būdinga įvairių simptomų grupė.

Statistikos duomenimis, JAV ir Vakarų Europos šalyse vaisiaus alkoholinis sindromas yra paveikęs 1-5 proc. gyventojų.

Nėščiosios dažnai teigia, kad išgers tik vieną taurę vyno ar šampano arba nedidelį bokalą alaus, nuo tokio kiekio neapsvaigs ir vaikeliui nieko neatsitiks. Prielaidos vystytis vaisiaus alkoholiniam sindromui sudaromos, kai nėštumo metu moteris gausiai ir dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, įskaitant vyną, sidrą, alų ar stipriuosius gėrimus.

Viena iš priežasčių, kodėl alkoholis pavojingas nėštumo metu - jog jis per virkštelę su krauju patenka ir į vaisiaus organizmą. Sutrikdo normalų vystymąsi.

Organizmui skaidant alkoholį, susidaro toksiški šalutiniai produktai. Nėra laboratorinio tyrimo, padedančio nustatyti, kad kūdikis ar vaikas turi įgimtą vaisiaus alkoholinį sindromą. Siekdami diagnozuoti sutrikimą, gydytojai stebi, ar vaikas neturi neįprastų veido bruožų, ar jo ūgis ir svoris nėra mažesni negu įprasta, ar galvos apimtis atitinka normas, ar nepasireiškė dėmesio koncentravimo ir hiperaktyvumo problemos, prasta koordinacija.

Įvairios terapijos gali padėti spręsti elgesio ir ugdymo problemas. Vaikus, kuriems diagnozuotas šis sindromas, visą gyvenimą vargins fizinės, mokymosi ir elgesio problemos.

Alkoholinis vaisiaus sindromas yra tai, kas paženklina naujagimį? Deja, taip. Tas mažylis, kuris turėtų į šį pasaulį ateiti kaip švarus lapas, atsineša su savimi ženklus, jei jo tėvai, ypač mama, vartojo alkoholį. Tas sindromas gali būti labai aiškiai matomas, tačiau ir nematomas, gali būti pažeisti vidaus organai, apsigimimai, nulemti alkoholio vartojimo.

Tačiau yra keli bruožai, kurie vaikus išskiria iš kitų? Taip, yra keli požymiai, pavyzdžiui, plokščia, balno formos nosis, siaura kakta, akių plyšių išsidėstymas, ausies kaušelių neprisitvirtinimas - nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, visiems, sindromo paveiktiems naujagimiams, šie požymiai yra būdingi.

Tipiniai vaisiaus alkoholinį sindromą turinčių žmonių išvaizdos bruožai

Ar galit patvirtinti, kad nėra saugu vartoti alkoholį nėštumo metu? Žinoma, net diskusijos negali būti. Bet koks alkoholio kiekis yra nesaugus naujagimiui, nes alkoholis lengvai praeina placentą ir sukelia kūdikio organizme pokyčius, pažeidžia ląsteles, trikdydamas DNR sintezę. Ypač pavojingas alkoholio vartojimas pirmuoju nėštumo trimestru, kai formuojasi vaisiaus organai, pirmosios 10-12 savaičių, kada dar moteris gali nežinoti, jog yra nėščia. Būtent tuo metu, alkoholis gali sukelti organų vystymosi defektų, mes tai vadiname apsigimimais.

Tos moterys, kurios nuolat vartoja alkoholį, ne tik tuo jautriausiu laikotarpiu, 30% naujagimių, turi įgimtą širdies ydą.

Alkoholis lengvai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, taigi netrukus padidėja jo koncentracija moters kraujyje. Kadangi alkoholis laisvai praeina pro placentą, vaisiaus alkoholio koncentracija greitai tampa tokia, kaip ir nėščiosios kraujyje.

Naujagimiui, kuris gimė su padidėjusia alkoholio koncentracija kraujyje, pirmosiomis gyvenimo dienomis gali išryškėti vadinamasis alkoholio abstinencijos sindromas, pasireiškiantis centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiais, drebuliu, dirglumu, raumenų tonuso pakitimais, sutrikusiu miego-būdravimo ciklu, prakaitavimu ir kt. Sunkius ar sunkesnius atvejus gali lydėti traukuliai. Taip pat gali pasireikšti virškinimo trakto disfunkcijos požymiai: blogas čiulpimas, pilvo pūtimas, atpylinėjimas ar vėmimas.

Vėliau, vaikui augant, išryškėja ir kiti sutrikimai, kurių neįmanoma arba labai sunku pastebėti naujagimystės periode. VAS sąlygotas per mažas gimimo svoris yra lydimas nepakankamo svorio ir vėlesniame amžiuje, būdinga disproporcija tarp per mažo svorio ir normalaus ūgio.

Kitos galimos VAS pasekmės tolimesnėje raidoje - protinis atsilikimas, dėmesio ir atminties trūkumas, perdėtas aktyvumas, menki problemų sprendimo įgūdžiai, sunkumai mokytis iš klaidų ir priimti sprendimus, nebrandus elgesys, dezorientacija laike ir erdvėje. Dėl skirtingų smegenų sričių ir struktūrų pažeidimo stebimas negebėjimas prisitaikyti (blogai skiria išorinius dirgiklius), prasta savireguliacija, impulsyvumas, pažintinių funkcijų ir kiti sunkumai.

Ypatingai didelę reikšmę turi ankstyvoji reabilitacija, kuri ženkliai nulemia vaikų su VAS tolesnę raidą. Kuo anksčiau pradedama medicininė, klinikinė ir edukacinė reabilitacija, tuo geresnės yra baigtys. Siekiama, kad terapinės intervencijos apimtų pagrindines vaiko raidos sritis: sensorinę, emocinę bei socialinę. Neišimtinai labai reikšmingą vaidmenį atlieka geri vaiko ir šeimos santykiai ankstyvojoje vaikystėje, kalbos, motorinio vystymosi skatinimas. Būtina nepamiršti ir vaiko mitybos poreikių, atidžiai stebint fizinį augimą.

Vis tik, specifinio VAS gydymo nėra. Jeigu reiškiasi ūmios impulsyvumo, hiperaktyvumo, netinkamo vaiko elgesio problemos, miego sutrikimai, gali būti skiriami medikamentai, tačiau jie padeda įveikti tik dalį sunkumų ir dažniau taikomi kaip kraštutinė priemonė.

Tiek gimdžiusios motinos, tiek naujagimiai patiria didžiulę riziką dėl alkoholio vartojimo. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo stebėtas atvejis, kai gimė naujagimis, kurio kraujyje rasta per 4 promiles alkoholio. Tai yra itin didelė koncentracija, kuri suaugusiam žmogui gali būti mirtina. Gydytojai stengėsi išgelbėti tiek motinos, tiek naujagimio gyvybes. Nors abiejų būklė stabilizuota, tačiau pasekmės gali būti ilgalaikės.

Tokiems vaikams dažnai reikalinga psichologinė pagalba, specialusis ugdymas. Svarbu užtikrinti tinkamą socialinę aplinką. Visuomenė turėtų skirti daugiau dėmesio tokiems vaikams, nes jie yra nekalti dėl savo būklės.

Vaisiaus alkoholio spektro sutrikimas jus veikia, bet jūs to nežinote | Nora Boesem | TEDxRapidCity

Klaipėdos ir Telšių vaikų teisių tarnybų atstovai tiria situaciją, ar motina galės ir norės auginti savo vaiką. Moteris jau yra žinoma socialinėms tarnyboms, kadangi jos pirmagimis auga globos namuose.

Nėra saugios alkoholio dozės nėštumo metu. Bet koks alkoholio kiekis gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, ypač smegenų formavimuisi. Net viena taurė vyno gali sukelti VAS.

Rūkymas nėštumo metu taip pat neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Rūkančios moterys pagimdo vidutiniškai 200 gramų mažesnius naujagimius. Nikotinas sutrikdo placentos kraujotaką, todėl vaisius negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.

Jei moteris žindymo metu vartoja alkoholį, jis patenka į motinos pieną ir kenkia kūdikiui. Tokiu atveju kūdikis patiria panašų poveikį, kaip ir vaisius motinos įsčiose.

Vaisiaus alkoholinio sindromo požymiai gali būti įvairūs - nuo fizinių apsigimimų iki elgesio ir mokymosi sutrikimų. Dažnai šie vaikai turi žemesnį intelekto koeficientą, sunkumų mokantis, dėmesio koncentracijos problemų, gali būti agresyvesni.

Daugiau nei pusė vaikų Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose turi VAS. Dauguma jų vėluoja raidėje, turi elgesio ir dėmesio sutrikimų. Dėl savitos išvaizdos ir sutrikimų, juos sunku įsivaikinti.

Vaikams, turintiems VAS, svarbu užtikrinti tinkamą socialinę aplinką ir psichologinę pagalbą. Ankstyvoji reabilitacija gali ženkliai pagerinti jų raidą.