Klaipėdos universitetinėje ligoninėje penktą parą stebimas girtas gimęs kūdikis ir jo mama. Gydytojai neslepia, kad motinos būklė vis dar sunki, teko gelbėti tiek naujagimės, tiek moters gyvybę ir nors abiejų būklė stabilizuota, tačiau darbas laukia dar ilgas. Vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis sako, kad iš Telšių atvežta mama buvo girta ir agresyvi, tačiau jie skubėjo gelbėti kūdikį ir mamą, tad iškart kažkam pranešti apie girtą gimdyvę nebuvo laiko.
Kūdikio būklė ir gydymas
„Kūdikėlė laikosi neblogai, pamažu pasveiko nuo infekcijų, detoksikuojama toliau. Rytoj turėsime kraujo rezultatus, stebėsime, bet po truputį tvarkosi. Stebime patį vaiką, užvakar atsisakyta aktyvių reanimacijos priemonių, ji perkelta į lovytę, bet tebėra reanimacijoje. Mama šiandien išėjo iš ligoninės. Ji pasirašė dokumentą, kad jos būklė sunki. Išėjo, paliko mergaitę, o kas bus toliau, sunku pasakyti. Vieną kartą aplankė“, - 15min sakė KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
2,5 kg svorio gimusi mažylė dar kurį laiką bus gydoma ligoninėje, o vėliau, jei mama mergaitės nepasiims, bus perkelta į kūdikių namus. V.Janušonis teigia, kad greičiausiai toks ir bus mažylės likimas. Kol kas mergytė rami, o liekamieji reiškiniai dėl alkoholio poveikio motinos nėštumo metu paaiškės tik jai augant.
Pasak medikų, nemenka tikimybė, kad ateityje vaikas bus irzlus, agresyvus, neatsparus infekcinėms ir kitokioms ligoms, taip pat protiškai atsilikęs, sutrikusio intelekto. Dėl šios priežasties vaikas bus tiriamas genetiškai, o jo būklę stebės specialistai.
V.Janušonio teigimu, mama neturėjo jokių dokumentų, tad medikai tik spėja, jog vaikas gimė išnešiotas ir laiku, o mažesnį svorį galėjo nulemti nevisavertė mamos mityba bei alkoholis, veikiausiai vartotas visą nėštumo laikotarpį. „Didžiausia sėkmė - kad naujagimis yra gyvas. Kas bus, dabar niekas nepasakys. Jo organizmas valomas, kad neliktų alkoholio. Gydymo procesas truks dar tris savaites, o paskui bus aiškiau, kaip kūdikis augs, kaip vystysis“, - sakė KUL vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. Ištyrus kūdikio kraują aptikta ir infekcijos požymių.
Atvežta į KUL Akušerijos ir ginekologijos departamentą moteris net nežinojo, kad jos įsčiose spurda gyvybė. Per 28 minutes ji pagimdė mergaitę - neišnešiotas 50 centimetrų kūdikis svėrė pustrečio kilogramo.
Medikų žiniomis, motiną planuojama iš ligoninės paleisti artimiausiu metu. Vaikas užregistruotas kaip vienišos mamos vaikas. Apie tėvą duomenys nėra pateikiami.
„Niekas kol kas neatiduoda vaikelio mamai. Vaikas yra ligoninėje, medikų priežiūroje. Kai bus sprendžiamas klausimas, specialistai spręs, kada galima atiduoti ir ar galima. Mama pasakė, kad vaiku rūpinsis“, - sakė specialistė.
Klaipėdos vaikų teisių skyriaus vadovė Rasa Bekėžienė tv3.lt sakė, kad mama neatsisako šio vaikelio: „Mama neatsisako vaikelio. Pirmojo vaikelio teisės neterminuotai yra apribotos. Yra toks faktas, o priežasties nėra aiškios.“
„Yra tokia situacija, tačiau jeigu suteikiama pagalba ir visa reikalinga informacija, motina gali auginti vaiką. Juk svarbiausia, kad yra noras ir ji neatsisako. Žinoma, būtina suteikti reikalingą informaciją ir pagalbą. Dar praėjo mažai laiko. Kol kas vaikutis prižiūrimas medikų, neaišku, kas vaikelio laukia ir kokia jo būklė. Motinystės teises apriboja teismas, Vaiko teisių apsaugos specialistai gali tik teikti rekomendacijas ir padėti“, - kalbėjo R. Bekėžienė.
Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS)
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja neonatologė prof. Nijolė Drazdienė sakė, kad kasmet ligoninėje gydoma keletas naujagimių, turinčių aiškiai išreikštą VAS. Taip pat būna atvejų, kai jis įtariamas, nors ir lieka nepatvirtintas. Būna naujagimių, kurie turi sindromui būdingų bruožų - tarkim, gimsta mažo kūno svorio, turi mažą galvą, žemą kaktą, mažas siauras akytes, bet jų mamos tvirtina alkoholio nėštumo metu nevartojusios (kai kurios vėliau visgi prisipažįsta, kad vartojo), ir situacija lieka iki galo neaiški.
„Visgi pasitaiko ir, pavadinkime, aukšto luomo moterų, kurios per nėštumą vartoja alkoholį. Ir jeigu nėščia moteris kartais prie pietų stalo išgeria taurę vyno, manydama, kad dėl to nieko nenutiks, jos vaikeliui taip pat gali išsivystyti VAS - saugios alkoholio dozės nėra. Nežinoma, koks alkoholio kiekis vaikelio dar nepaveiks, o koks - jau sukels pažeidimų“, - aiškino N.Drazdienė.
Jeigu mama geria prieš pat gimdymą, vos gimęs vaikutis pradžioje paprastai būna svaigalų prislopintas, kartais nė neišgali surikti. Po gimdymo jis tikriausiai atsidurs intensyvios terapijos skyriuje, jam bus lašinami skysčiai. Po kurio laiko jam prasidės abstinencijos sindromas, kai organizmas, pripratęs prie nuolat gaunamo alkoholio (ar narkotikų), vėl prašysis dozės. Abstinencijos kamuojamam kūdikiui būdingas cypiantis, monotoniškas riksmas, kurio niekaip nepavyksta nuraminti. Gali drebėti rankytės, kojytės, smakras, atsirasti traukulių.
„Abstinencija praeina per kelias savaites, tačiau kitos VAS pasekmės išlieka visą gyvenimą. Kartais tos pasekmės - neįgalumas, stiprus protinis atsilikimas dėl smegenų pažeidimų, kartais pokyčiai mažesni, tačiau vaikas prastai mokosi, nesugeba susikaupti, turi elgesio problemų. Yra ir duomenų, kad paauglystėje tokie vaikai turės polinkį vartoti alkoholį“, - konstatavo N.Drazdienė.

Kūdikių namai ir pagalba
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė sakė, kad, nors tikslios statistikos nėra, galima sakyti, kad maždaug 60 procentų jų įstaigoje augančių vaikučių turi VAS. Vieniems jis pasireiškia lengvai, o kitiems - labai stipriai. Daugiau ar mažiau vėluoja tokių kūdikių raida, jie vėliau nei bendraamžiai išmoksta vaikščioti ir kalbėti, turi dėmesio koncentracijos ir elgesio sutrikimų. Būna sutrikusi jų atmintis - galbūt vieną dieną vaikas išmoks spalvas, bet kitą jų neatsimins.
Jeigu atvejis lengvesnis, tarkim, vaikas pagal raidą nuo savo bendraamžių atsilieka dviem metais, tai su juo dirbantys specialistai (kineziterapeutas, logopedas, ergoterapeutas) gali jam padėti tobulėti ir po kurio laiko jo raida nuo normos atsiliks tik pusmečiu. Bet kai atvejis sunkus, tai ir situaciją pataisyti daug sunkiau.
Kaip jau minėta, vaikai, turintys VAS, pasižymi savita išvaizda - turi siaurą akių plyšį ir siaurą viršutinę lūpą, trumpą, plokščią nosį. Pasak R.Rimdžiuvienės, žvelgiant į šį sutrikimą turinčius vaikus jie atrodo tarpusavyje panašūs, kaip broliai ir sesės. Na, o jeigu toks vaikas lauke bus vienas, ar bus matyti, kad jis turi sutrikimą? „Mūsų darbuotojai tokius vaikus tikrai atpažįsta“, - sakė R.Rimdžiuvienė.
Kai tokiems vaikams sueina septyneri, jie iš kūdikių namų iškeliauja į globos namus, jei atvejis labai sunkus - ir į pensioną. Kai kuriais lengvesniais atvejais jie būna įvaikinti Švedijoje. Lietuviai vaikų, turinčių sutrikimų, kurie nėra išgydomi, bijo ir įsivaikinti nenori. Švedai turi sukūrę pagalbos tokiems vaikams sistemą, su jais daug dirba ir teigia: „Gal toks vaikas ir nebus profesoriumi, bet jis gali baigti profesinę mokyklą ir įgyti amatą.“
Prie sindromo prisideda tėvų pavyzdys. Kad tokie vaikai gali gyvenime šio to pasiekti, įsitikinusi ir Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ direktorė Albina Stasiukynienė. Į šiuos globos namus patenka vyresni vaikai, kuriems neatsiranda globėjų, ir nemaža jų dalis turi VAS. „Tokiems vaikams mokytis būna nelengva ne tik dėl sindromo, bet ir dėl to, kad trūksta noro bei motyvacijos.“
Gyvenimas su vaisiaus alkoholio spektro sutrikimu (FASD) #AlkoholioIstorijos
Teisėsauga ir atsakomybė
Klaipėdos prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl uostamiestyje gimusio neblaivaus kūdikio. Tyrimas pradėtas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iš neatsatsargumo, trečiadienį informavo Generalinė prokuratūra. Prokurorai pažymi, jog dėl šio įvykio į prokuratūrą ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė nei uostamiesčio ligoninė, kurioje ir gimė kūdikis, nei vaiko teisių apsaugos specialistai.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas šiandien, nes pastarosiomis dienomis buvo renkama pirminė informacija, kreiptasi į gydymo įstaigą, vaiko teisių apsaugos specialistus. Gavę visą teisinei kvalifikacijai būtiną informaciją, priėmėme sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą“, - teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė. Tyrimą atliks Klaipėdos policija, vadovaus Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Anksčiau DELFI rašė apie du panašius atvejus: vienas - kai moteris, būdama beveik 3 promilių, pagimdė Kauno klinikose, kitas - kai moteris Telšiuose pagimdė kūdikį, kuriam buvo nustatytas 4 promilių girtumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad kasmet Lietuvoje gimsta dešimtys kūdikių, kurie turi Vaisiaus alkoholinio sindromo požymių. Vilniaus gimdymo namų vadovė atkreipia dėmesį, kad tai yra ne nauja, o giliai įsišaknijusi problema.
Valdžios institucijos aiškina, kad nėščias ir girtas moteris gimdymo namuose matysime tol, kol visuomenė toleruos tokį elgesį. Esą socialinės rizikos šeimą stebintis specialistas dažnai iš viso net nežino, kad girtaujanti moteris yra nėščia. „Kas gali pastebėti tą gimdyvę, kuri yra aukštos rizikos? Artimieji, bendruomenė, kaimynai. Tai mums labai svarbu gauti signalą, kad yra tokia nėščioji, kad tikrai galėtų specialistai pasijungti“, - sakė ministerijos patarėja Daina Urbonaiteinė.
Specialistai pabrėžia, moterims alkoholikėmis pagalbą galima suteikti tik tada, kai jos sutinka pačios gydytis. „Pirmiausia yra pačio žmogaus motyvacija, kad jis pripažintų, kad tai yra problema ir tada norėtų kažką tai keisti savo elgesyje, tuomet gydytis“, - sakė Psichikos sveikatos skyriaus specialistė Indrė Markūnė.
„Nuo pat pradžių padėti mamai stotis ant kojų, ypač jeigu ta mama yra pati patyrusi daug negerų dalykų. Jeigu augusi globos namuose, jeigu patyrusi smurtą vienokį ar kitokį. Tai yra įmanoma, jeigu mes tik ištiesim pagalbos ranką ir keisim požiūrį į žmogų“, - tikino „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Didžpetrienė.


