Šeimoje, kurioje atsiranda naujagimis, vyresni vaikai gali pradėti rodyti tam tikrus elgesio sutrikimus. Tai visiškai normalu. Mažam vaikui sunku įsivaizduoti, kaip pasikeis jo gyvenimas, ir tik naujagimiui gimus jis suvokia „situacijos rimtumą“: jis jau nebėra visatos centras, dėmesiu reikia dalintis su nauju šeimos nariu, kuris didžiąją laiko dalį miega, valgo arba verkia. O juk vaikas greičiausiai įsivaizdavo, kad galų gale turės žaidimų partnerį!
Jūsų laiške jaučiamas Jūsų nerimas dėl sūnaus šlapinimosi įgūdžių sutrikimo, esate pasimetusi ir nebežinote ko imtis, kad pataisyti esamą situaciją. Labai smagu, jog pripažįstate, kad reikia kažką keisti savo bendravime su vaiku. Kaip suprantu, po Jūsų pokalbio su šeimos gydytoja, somatinės šio sutrikimo priežastys buvo atmestos. Iš laiško suprantu, kad auginate dar ir vienerių metukų dukrytę. Neretai galima matyti tokią situaciją, kai vaiko, jau įgijusio tualeto įgūdžius šeimoje atsiranda jaunesnis broliukas ar sesutė.
Jūs pati atkreipėte dėmesį, kad jei kurią dieną labiau pasipykstate, tai prasideda šlapinimosi periodas. Galima būtų manyti, kad jūsų sūnus taip reaguoja į jūsų barnius, t.y. šlapindamasis. Svarbu suprasti, jog kiekvienas elgesys turi tam tikrą tikslą, dažnai neįsisąmonintą. Jūs pati minite, kad ne visada atlaikote trimečio maištavimo ir neklausymo, - pratrūkstate, užrėkiate ir vaiką izoliuojate kuriam laikui kitame kambaryje, ko pasekoje vaikas dar ir apsišlapina. Akivaizdu, kad sūnus susilaukia labai daug Jūsų dėmesio, kai taip audringai reaguojate. Toks vaiko netinkamas elgesys pačiam vaikui dar kartą patvirtina, kad tai yra patikimas būdas susilaukti iš tėvų dėmesio ir visiškai nesvarbu, kad jis neigiamas. Kai vaikui gyvybiškai svarbus yra tėvų dėmesys, jis gali pasiryžti net ir kentėti dėl neigiamų reakcijų.
Vaiko šlapinimosi problemų priežastys ir sprendimai
Nevalingas šlapinimasis vaikystėje, žinomas kaip enurezė, yra dažna problema, galinti sukelti rūpesčių tiek vaikui, tiek tėvams. Nors apie tai kalbama ne tiek daug, tai pasitaiko kur kas dažniau nei gali atrodyti. Skaičiuojama, kad į lovą šlapinasi apie 20-25 % 4-5 metų amžiaus vaikų. Svarbiausia, kad tėvai suprastų, jog tai nėra gėda ar vaiko kaltė.
Naktinis ar dieninis nevalingas šlapinimasis vaikystėje iki penkerių metų dažniausiai laikomas normaliu reiškiniu. Tačiau jei tokio amžiaus ar vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą, įprastai nustatoma enurezė. Tarp penkiamiečių enurezė diagnozuojama 15-20 %, tarp septynamečių - 7-10 %, o tarp dešimtmečių - maždaug 2,5 % vaikų. Kartais problema išlieka aktuali ir paauglystėje ar net suaugus, tuomet ji paliečia apie 0,5-2 % vyresnių nei 15 metų žmonių.
Enurezė gali būti kelių tipų. Pirminė enurezė pasitaiko dažniausiai ir diagnozuojama tada, kai vaikas nuo pat gimimo be ilgesnių pertraukų šlapinasi į lovą ir nenustoja to daryti sulaukęs penkerių metų ar daugiau. Antrinė enurezė nustatoma tada, kai vaikas jau kurį laiką (mažiausiai 6 mėnesius) gebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, tačiau po kurio laiko vėl pradeda tai daryti. Pagal pasireiškimo laiką enurezė skirstoma į dieninę ir naktinę.
Enurezės atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, todėl priežasčiai nustatyti reikalingi medicininiai tyrimai:
- Paveldimumas: Jei bent vienas iš tėvų vaikystėje sirgo enureze, rizika, kad ji pasireikš vaikui, siekia apie 40 %.
- Šlapimo organų veiklos sutrikimai.
- Raidos sutrikimai.
- Sutrikusi hormono vazopresino gamyba: Šis hormonas reguliuoja šlapimo išsiskyrimo kiekį. Jo trūkumas lemia tai, kad naktį šlapimo susidaro per daug, todėl pūslė greitai prisipildo. Vazopresino gamyba dažniausiai sutrinka dėl nebrandžios nervų sistemos. Net 80-90 % vaikų, sergančių pirmine enureze, nustatomas šio hormono stygius.
- Kitos ligos.
- Psichologinės priežastys: Nevalingą šlapinimąsi gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, psichologinės traumos ar intensyvios emocijos.
- Netinkami mitybos įpročiai.
Svarbiausia - neignoruoti problemos. Pirmiausiai atliekami medicininiai tyrimai, kad būtų nustatyta konkreti enurezės priežastis. Būtent ją ir reikia šalinti. Gydymas gali būti įvairus - nuo medikamentinio ar psichoterapijos iki specialių refleksą formuojančių treniruočių.
Kaip padėti vaikui?
Pirmiausia, privalote išmokyti vaiką tinkamai elgtis su naujagimiu ir taip užtikrinti jo saugumą. Įtraukite vaiką į naujagimio priežiūrą. Paprašykite vyresnėlio pagalbos - atnešti sauskelnes arba priminti, kad laikas maitinti mažylį - tai leis vyresnėliui jausti svarbiu ir reikalingu.
Neverskite vaiko rūpintis kūdikiu. Paliepimai iššaukia vaiko priešiškumą - daug veiksmingiau paskatinti vaiką bendradarbiauti. Užuot paliepusi vaikui „Paduok man sauskelnes“, verčiau pasakykite vaikui, kad be jo pagalbos niekaip neišsiversite: „Ar galėtum man pagelbėti?“
Skirkite laiko tik vyresnėliui. Bent keletą valandų per savaitę skirkite užsiėmimams, kuriuose dalyvausite tik jūs ir vyresnysis vaikas. Tą patį turėtų daryti ir tėtis. Pavyzdžiui, eikite pažaisti kamuoliu, pasivažinėti dviračiu arba išsiruoškite į kavinę ar kiną.
Sumaniai dėliokite prioritetus. Jei vienu metu pradėjo verkti abu vaikai, pirmiausia skirkite dėmesį vyresnėliui (žinoma, jei tik naujagimiui negresia pavojus). Pavyzdžiui, paimkite vyresnėlį ant rankų, ir abu kartu eikite pasižiūrėti, kas nutiko leliukui. Taip vaikas nesijaus antrarūšis, be to, taip nukreipsite dėmesį nuo ašaras sukėlusių problemų ir vaikas greičiau nurims.
Kreipė dėmesį į tai, ką ir kaip kalbate. Jei negalite pasirūpinti vyresniu vaiku dėl to, kad esate užsiėmę su mažyliu, niekada to nepabrėžkite. Pavyzdžiui, nesakykite „Dabar į lauką eiti negalime, nes broliukas miega“. Verčiau sakykite: „Į lauką eisime po valandos, kai susitvarkysime“.
Pagirkite už rūpestį mažyliu. Jei vaikas padeda rūpintis kūdikiu, būtinai pasakykite, kad jums būtų žymiai sunkiau be jo pagalbos. Tai galite papasakoti ir kitiems žmonėms. „Kalbėdama“ su kūdikiu papasakokite jam, kokį šaunų broliuką ar sesutę jis turi.
Jei jaučiate, kad vyresnėlis nėra patenkintas pokyčiais šeimoje, kalbėkitės su juo kaip su suaugusiu. Užduokite jam tikslinius klausimus: Kas būtent jam nėra priimtina? Ko vaikas norėtų? Kaip Jūs visi kartu galite pakeisti situaciją, kad jis jaustųsi geriau? Taip vaikas supras, kad jis ir jo jausmai jums rūpi.
Labai svarbu dažnai pagirti vaiką už jo tinkamą elgesį, pvz.: kalbėti sūnui, kad džiaugiatės, kai jis išlieka sausas visą dieną ir nesureikšminti „šlapių kelnių situacijos“. Taip sūnus gaus dėmesio už teigiamą elgesį ir nebus tikslo provokuoti dėmesio netinkamu elgesiu. Svarbu nepamiršti, kad stiprinti reikėtų kiekvieną vaiko teigiamą elgesį, taip jis persiorientuos gaudamas dėmesį vien tik iš savo tinkamo elgesio. Susilaikykite nuo kritikos, žeminimo, vaiko tardymo (pvz.: kas penkias minutes klausinėti ar vaikas nenori į tualetą). Vaikui svarbu jausti, kad tėvai tiki jo sugebėjimu būti savarankiškam ir girdėti tėvų padrąsinimus. Jei vaikas gana savarankiškas, tėvams patartina išmokyti jį įvairių higienos įgūdžių: nusiprausti, pasikeisti apatinius, pasirūpinti suteptais drabužiais ir pan. Besąlyginė meilė (mylėti vaiką vien už tai, kad jis yra, o ne dėl to, kad jis ką nors padarė ar padarys). Dažnai sakykite vaikui, kaip jį stipriai mylite. Tai nėra savaime suprantamas dalykas. Prisiminkite - yra svarbiau ne ką sakote, o KAIP sakote.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas iki 5 metų dažniausiai laikomas normaliu, tačiau jei ši problema nepraeina arba atsiranda vėliau, būtina kreiptis į specialistus. Tėvai turėtų sunerimti, jei penkerių metų ir vyresnis vaikas vis dar šlapinasi į lovą ar į kelnes dieną. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo, tačiau mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo.
Šlapimo nelaikymas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, todėl būtina atlikti medicininius tyrimus, kad būtų atmestos rimtos patologijos. Jeigu po apklausos ir tyrimų atmetamos kitos ligos, priežastis gali būti nepakankamai susiformavęs šlapinimosi refleksas arba hormoniniai sutrikimai.
Pirmiausia, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris, atlikęs pirminius tyrimus, gali nukreipti pas nefrologą (inkstų ligų specialistą) arba psichologą, priklausomai nuo įtariamos priežasties.
Kaip auklėti vaikus be emocinės žalos
Gydytojas gali skirti šlapinimosi dienoraščio pildymą, kurio metu bus fiksuojamas laikas, skysčių kiekis ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos šlapinimuisi. Taip pat gali būti atliekami įvairūs tyrimai, tokie kaip šlapimo tyrimas, šlapimo pūslės spaudimo testas, cistoskopija ar urodinamika.
Gydymo metodai gali būti įvairūs:
- Elgesio terapija: specialios mankštos dubens dugno raumenims (pvz., Kegelio pratimai), šlapimo pūslės treniruotė, svorio metimas, valgiaraščio pokyčiai, metimas rūkyti.
- Medikamentinis gydymas: vaistai, padedantys atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis arba reguliuojantys hormonų gamybą.
- Mechaninės priemonės: pvz., į makštį įvedamas žiedas.
- Nervų stimuliacija: elgesio terapija ar vaistai gali būti neveiksmingi, tokiu atveju skiriama elektrinė nervų stimuliacija.
- Chirurginis gydymas: taikomas retais atvejais.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir gydymo metodai turi būti parenkami atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Būkite kantrūs ir nuoseklūs, palaikykite savo vaiką, ir kartu su specialistais tikrai rasite tinkamiausią sprendimą.
