Lietuvių liaudies mįslės - tai ne tik smagus užsiėmimimas, bet ir puikus būdas pažinti tautos kultūrą bei išmintį.
Šiame straipsnyje pateikiamos įvairios mįslės, suskirstytos pagal temas, kad būtų lengviau orientuotis ir atrasti sau patinkančias.
Mįslės, kaip ir gyvenimas, gali prasidėti tamsiai, bet subrandinti išmintį ir gyvybingumą senatvėje. Tai atspindi ir gamtos ciklus, ir žmogaus brandą.
Mįslės apie gamtą ir gyvūnus
Vasarą su kailinėliais, žiemą su trinytėliais (trinyčiais). (žirnis, žmogaus gerklė, pilvas)
Kada žvirblis pas mus daugiau lesa ne kaip garnys? (žiema, pavasaris, vasara)
Kada žydas ir mergina skaitomi žmonėmis? (žiema, ledas, sniegas)
Ant aukšto kalno yra daug mergelių, kas tik pro jas eina - visi lenkiasi. (žiburys)
Kur tu bėgi, dunduli? (žemė, dangus, diena, naktis)
Guli pana pakely, kojas, rankas išsimėčius. (žaibas ir griaustinis)
Atbėga šaltapadis, nusineša mikibikį. (vilkas, žąsinas, kiaulė)
Atatrenkia trenkelis, paklausė lietiką: Kur guli raguotė? - Ogi birbičiuos! (vilkas, šuva, kiaulė ir šiaudai)
Mįslės apie žmones ir buitį
Aja vyras su žmona ir brolis su seseria. Ant kelio jie rado tris obuolius. Pasidalino po lygiai, po cielą. Kaip ten buvo?
Kai eina namo, tai gružtis laukan daboja. (žmogui arklį mušant)
Kas ryte vaikšto ant keturių kojų, dieną ant dviejų kojų, vakare ant trijų kojų? (žmogaus kojos, liemuo su galva, plaukai, utėlės ir blusos)
Kai aš jaunas buvau, vaikščiojau ant keturių kojų, o kai užaugau - ant dviejų kojų, o kai pasenau - ant trijų kojų. (žmogaus galva)
Ką geriau nešti, ar akmenų maišą: ar pūkų? (žiūrint, kiek kur reiks nešti)
Ką bus lengviau nešti: maišą pūkų, ar maišą akmenų?
Mįslės apie žemės ūkį
Guli žiuponė, ateit kunigs, pasikratė buksvas: Dievė, padėk! (žagrė, jaučiai, artojas)
Guli merga išsiskėtus, ateina vyras: Padėk, Dieve, tai varysim! (žagrė ir bernas)
Ateina ponas pasiraitojęs guli ponia ant dirvos išsiplėtojus. (žagre ariant)
Mįslės apie paukščius ir gyvulius
Luops unt luopa, adatas nie znuoka. (Višta ir viščiukai)
Išaugo žirnis su keturiom šakom, an kiekvienos šakos po tris ankštis, kiekvienoj ankšty po septynis grūdus, kiekvienas grūdas pusiau baltas ir juodas. (Visi metai ir trys šventės)
Kas pasaulyje yra reikalingesnis - moteris ar vyras? (Vyras ir moteriškė)
Mįslės su gyvūnų įvardijimais
Atlekia trinkulis, klausia paletauską, - kur butės guli? (Vilkas, šuo, meitėlis)
Bėga bėgutis, saugo sargutis. Klausia sargutį, kur guli gutė. paprašyčiau kamuntus, kad pavytų stukų bukų, kad atimtų smykį mykį.
Ateina šnipštas, klausia pas budriką: Kur guli rėtė, agulė, riestauodegė ir kėstaragis? (Vilkas, šuo, antis, višta, kiaulė ir ožys)
Mįslės apie upelius ir pievas
Kur tu teki, tekutėle? - Kas tau darbo, praskustine! (Upelis teka per šienautą pievą)
Kumpė, ringė! kur tu bėgsi? - Skustė, plikė! kas tau rūpi?! (Upelis teka per nušienautą pievą)
Ei vinguri, kur tu vinguriuoji? (Upelis su žole kalba)
- Kumpi, linki, kur tu teki? - Mušta, pešta, kas tau darba? (Upelis ir žolė (pieva))
Virgurgurkli, kur gurkliuoji? (Upelis ir vanduo)
Kreivė reivė šlivė, krivė, kripė ripė, kur tu bėgi, vingur gurklį, kur gurklioji, skuste pešte, praskustgalvi, kas tau darbo. (Upelis ir pieva pasikalba)
Mįslės apie namus ir buities reikmenis
Tupi tupikas kaba kabikas, kuris meilesnis, ar tupikas, ar kabikas. (Truoba)
Akmens kojos, medžių (-džio) liemuo, stiklo akys, šiaudų (šiaudinė V. d. (Trobos rentinys))
Sugrįžtuvė susuktuvė, kur tu bėgi? (Taukai košės bliūde)
Dominauskas pačiu, guli, lovas kojom mina, bumba trina. (Staklės su audeklu)
Kamėras - kamarina, kojom mina, pilvu trina, kur kečias, ti lenda stačias. (Staklės ir audėja)
Mįslės apie laiką ir gamtos reiškinius
Šratai (Plyna pelkikė, širva kumelikė, du vilkai trauk, du vanagai lauk)
Metai, mėnesiai, savaitės, šventa (diena) (Aukštas stuobrys su dvyliku šakų, un kažnas šakas pa keturias šakelytes, un šakytės pa saptynias gūštytes, ā gūštytėj pa dvideš keturias paukštytes)
Mėnuo, žvaigždės ir saulė (Auga ąžuolas. Tame ąžuole - dvylika lizdų. Kiekviename lizde keturi paukšte...)
Saulogrįžis (Ką nepralenkia nei zuikis, nebėgdamas prieš saulę?)
Velykos [ir gavėnia] (Koks ryts į metą linksmiausias?)
Kitos mįslės
Ką nematai, matyt galėdams, o ką matai, matyt negalėdams? (Tamsybę)
Kodėl jaučiai parėję iš ganyklos guli? (Todėl, kad sėdėti nemoka)
Kodėl žmogus nuo ko nors bėgdamas visą laiką atsisuka? (Todėl, kad pakaušyje akių neturi)
Kodėl šuo lįsdams į būdą tris kartus apsisuka? (Todėl, kad pagalvės ieško, o neranda)
Kodėl pempė stovi ant vienos kojos? (Todėl, kad padėjus kitą ji neišstovėtų)
Kodėl varnos ant nakties lekia į mišką? (Todėl, kad miškas pas varnas neatlekia)
Kodėl višta kartais ant vienos kojos tupi? (Todėl, kad kitą pakėlus laiko)
Kodėl galvos plaukai greičiau pražilsta už ūsų? (Todėl, kad 16 m. vėliau išauga)
Mįslė "Gimsta tamsus, o pasensta žaliuoja" gali turėti daug prasmių. Viena iš jų - tai gamtos ciklas, kai tamsoje prasideda naujas gyvybės etapas, o senatvėje, subrendęs ir subrandintas, jis žydi išmintimi ir ramybe. Kita interpretacija gali būti susijusi su žmogaus gyvenimu, kai jaunystės tamsumas ir nepatyrimas virsta branda ir žaliuojančia, išmintinga senatve.
Aptariant mįslę "Kas gimsta tamsus, bet pasenęs žaliuoja?", verta panagrinėti ir kitas susijusias temas, pavyzdžiui, tamsų šlapimą nėštumo metu. Nors tai gali kelti nerimą, dažniausiai tai yra susiję su dehidratacija arba mitybos pokyčiais. Svarbu stebėti organizmo signalus ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
Senatvės "žaliuojančios" perspektyvos taip pat gali būti siejamos su socialinės globos namais Lietuvoje, kurie suteikia galimybę oriai ir saugiai sutikti brandos metus. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kiekvienas Zodiako ženklas senatvę pasitinka savaip, turint skirtingus požiūrius ir charakterio bruožus.
Zodiako ženklų įtaka senėjimui
Kalba, žinoma, eis ne apie tai, pas ką atsiras daugiau raukšlių ar žilų plaukų, o visų pirma apie skirtingų Zodiako ženklų atstovų požiūrį į gyvenimo rudenį. Juk turėdami skirtingus charakterius, jie ir sensta skirtingai.
- Avinas: Linkęs nepastebėti savo metų, gyvena šia akimirka, išlaikydamas jaunatvišką energiją iki solidaus amžiaus.
- Jautis: Su metais tampa mažiau lankstūs ir nuolaidūs, tiek psichologiškai, tiek fiziškai, mėgsta gerai užvalgyti.
- Dvyniai: Nenoriai lėtina tempą, jų karjera tęsiasi iki pat pensijos ir dar ilgai po jos.
- Vėžys: Yra dviejų rūšių - niekada nesuaugę arba rūpinasi visais aplinkiniais kaip Motina Tereza. Gaunasi puikūs seneliai ir senelės.
- Liūtas: Su metais šie bruožai tik stiprės, tampa ramiomis, didybės kupinomis asmenybėmis.
- Mergelė: Dažnai žvelgia negatyviai į pasaulį, bet išlaiko puikią formą ir gerą sveikatą, tobulina protinę veiklą.
- Svarstyklės: Imasi bet kokių priemonių, kad išvengtų raukšlių ir atliekamų kilogramų, dažnai sėkmingai.
- Skorpionas: Senatvėje tampa išvaizdūs, respektabilūs ir didingi, laiko save išmintingais filosofais.
- Šaulys: Stengiasi negalvoti apie senatvę, išsaugodami patrauklumą ir seksualumą iki gilios senatvės.
- Ožiaragis: Gimsta rimti, atsakingi ir išmintingi, bręstant characteryje daugėja vėjavaikiškumo.
- Vandenis: Vaikystėje rimti, su metais darosi ekscentriški, nustoja paisyti aplinkinių nuomonės.
- Žuvys: Paniškai bijo senatvės, nes dar daug visko nenuveikta, nepergyventa, nepadaryta.
Taigi, mįslė "Gimsta tamsus, o pasensta žaliuoja" atspindi ne tik gamtos ir žmogaus brandos procesus, bet ir įvairius požiūrius į gyvenimą bei jo etapus, kuriuos formuoja ne tik aplinkybės, bet ir mūsų vidiniai bruožai, atspindėti net ir Zodiako ženkluose.
