Sarajevas, Bosnijos ir Hercegovinos sostinė, yra miestas, kurio istorija neatsiejama nuo didelių lūžių, konfliktų ir atgimimų. Nuo viduramžių legendų iki šiuolaikinių iššūkių, šis miestas yra gyvas liudijimas apie žmonijos atsparumą ir gebėjimą atstatyti tai, kas atrodytų negrįžtamai sunaikinta.
Miesto Šaknys ir Osmanų Paveldas
Viduramžių istoriniuose šaltiniuose minimas Vrhbosnos miestas, kuris buvo maždaug dabartinio Sarajevo vietoje. Pats Sarajevas, kaip svarbus miestas, 15-ojo amžiaus viduryje buvo įkurtas turkų. 16-ojo amžiaus jis tapo svarbiu prekybos centru ir vienu didžiausių miestų Balkanuose, 1660 metais jame gyveno apie 80 000 žmonių.
Austrijos-Vengrijos Laikotarpis ir Modernizacija
Nuo 19-ojo amžiaus, 1878-1918 metais, Sarajevas priklausė Austrijai-Vengrijai. Šiuo laikotarpiu miestas buvo modernizuotas ir suvakarietintas, pradėta plėtoti pramonė. Nuo 1908 iki 1918 metų Sarajevas buvo Bosnijos ir Hercegovinos administracinis centras.
Jugoslavijos Laikai ir Sudėtinga Praeitis
Nuo 1918 metų Sarajevas priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei, o vėliau - Jugoslavijai. Antrojo pasaulinio karo metais, 1941-1945 metais, miestas buvo marionetinės Nepriklausomos Kroatijos valstybės dalis. 1941 metais kroatų ustašiai apie 8000 Sarajevo žydų išvežė į koncentracijos stovyklas. 1943-1944 metais miestą bombardavo Sąjungininkai.
Olimpinis Miestas ir Bosnijos Karas
1984 metais Sarajevas buvo surengęs XIV žiemos olimpines žaidynes, kurios buvo pripažintos vienomis sėkmingiausių. Tačiau tik po aštuonerių metų, 1992 metais, prasidėjo kraupiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Per Bosnijos pilietinį karą 1992-1995 metais Sarajevas buvo apsuptas Bosnijos serbų kariuomenės ir labai sugriautas. Ši apgultis truko beveik ketverius metus ir tapo ilgiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, nusinešdama apie 11 tūkstančių gyvybių, tarp jų apie 1400 vaikų.
Karo Vaikų Istorijos ir Kovos Dėl Teisingumo
Bosnijos karas paliko gilų pėdsaką ne tik mieste, bet ir žmonių likimuose. Ajna Jusić, gimusi karo metu po to, kai jos mama buvo prievartauta, tapo daugelio tokių likimų liudininke ir kovotoja. Ji įkūrė asociaciją „Pamirštieji karo vaikai“ ir sugebėjo pasiekti įstatymų pakeitimų, kad asmenys, gimę per karą dėl seksualinio smurto, būtų pripažinti nukentėjusiaisiais nuo karo. Tokie atvejai - tai kiekvieno tarptautinio konflikto palikimas, ir praėjus 30 metų po karo, svarbu suprasti jo pasekmes.
Ajna pabrėžia, kad karo vaikai, nepriklausomai nuo jų tautybės, turi sulaukti tokios pačios pagalbos. Tai ypač svarbu Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur trys etninės grupės vis dar nesutaria dėl karo nusikaltimų, o vaikai mokosi istorijos pagal skirtingas programas.
„Mano mama išgyveno karą, bet diskriminaciją, bendraamžių smurtą, atstūmimą aš patyriau taikos metais. Už tai atsakinga ne kuri nors kariuomenė, ne tautybė“, - teigia Ajna. Jos asociacija vienija vaikus, gimusius iš per karą vykusio seksualinio smurto, kurių tėvai yra taikos palaikymo kariai ar humanitariniai darbuotojai, taip pat vaikus, gimusius prievarta sudarytose santuokose.
Pirmasis nukentėjusiųjų nuo karo įstatymas buvo priimtas 2006 metais, tačiau karo vaikai vis dar jaučia stigmas ir diskriminaciją. Įsitikinimas, kad jie yra „priešo vaikai“, yra didelė problema tokioje sudėtingoje ir etniškai jautrioje valstybėje kaip Bosnija ir Hercegovina. Nors manoma, kad yra nuo 20 iki 50 tūkstančių seksualinio smurto aukų, tik nedaugeliui prievartavimų atvejų buvo paskelbti kaltieji.
Valstybė sukūrė įstatymus ir programas vaikams, kurių tėčiai žuvo ar buvo sužaloti per karą, suteikdama jiems paramą, pašalpas ir privilegijas. Tačiau karo vaikams, gimusiems iš smurto, tebesunku įrodyti savo statusą ir gauti pagalbą.
Atstatymas ir Ateities Viltys
Nors Sarajevas patyrė didžiulius sugriovimus, miestas buvo atstatytas. Gyvenimas grįžta į įprastas vėžes, tačiau karo žaizdos gyja lėtai. Miesto istorija ir tragedijos išlieka priminimu apie karo siaubą ir būtinybę siekti taikos bei supratimo.
XX amžiaus pradžioje Sarajevas tapo politinės žmogžudystės, sukėlusios Pirmąjį pasaulinį karą, simboliu. Amžiaus pabaigoje jis tapo brutalios apgulties ir Europos politikos bejėgiškumo simboliu. Tačiau Sarajevas taip pat yra atsparumo, daugiakultūriškumo ir vilties miestas, kuris ir toliau gyvena, kurdamas savo ateitį remdamasis sudėtinga, bet nepalaužta praeitimi.
