Gimdymo tema yra aktuali kiekvienai moteriai, laukiančiai atžalos. Tai vienas intensyviausių gyvenimo įvykių, reikalaujantis ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasiruošimo. Daugelis moterų yra taip susitelkusios į jo laukimą, kad apie tai, kas vyksta po gimdymo, žino gerokai mažiau. Nors kūdikio atėjimas į pasaulį yra didžiulė šventė, moters kūnui tai - tikras maratonas, po kurio prasideda ne mažiau svarbus, bet dažnai netikėtumų kupinas atsigavimo laikotarpis.

Gimdymo skausmas ir jo valdymas

Gimdymo skausmas - tai gerą žinią nešantis skausmas, kurį galima ištverti. Svarbu galvoti, kad gimdydama moteris jaučia sąrėmius, o ne tiesiog skausmą. Devynis mėnesius gyvenęs „rojaus“ būsenoje, gimdymo metu kūdikis taip pat patiria spaudimą, dusulį, skausmą. Kiekvienos moters skausmo pojūtis yra skirtingas: 10-15 proc. gimdyvių nejunta skausmo arba jis būna nestiprus, 35-40 proc. moterų jaučia vidutinio stiprumo skausmą, 30-35 proc. - stiprų skausmą, 15-20 proc. Taip pat sunkumų gali atsirasti dėl nežinomybės baimės. Baimė - stresas, į kurį organizmas reaguoja skausmu.

Nemedikamentinis gimdymo skausmo malšinimas yra veiksmingas, nes jis nesutrikdo gimdymo eigos, o daugeliu atvejų ją paskatina. Judėjimas ir tokie pratimai, kaip dubens sukimas, padeda kūdikiui įsitaisyti patogiausioje gimimui pozicijoje. Vertikali poza leidžia panaudoti traukos jėgą, padedančią kūdikiui atverti gimdos kaklelį ir nusileisti į gimdymo kanalą. Raumenų atpalaidavimas palengvina gimdos darbą.

Nemedikamentiniai metodai suteikia patyrimo jausmą: tyrimai rodo, kad moteris gimdymą patiria kaip teigiamą išgyvenimą tada, kai jaučiasi galinti kontroliuoti ir pati susitvarkyti su tuo, kas vyksta. Jie skatina endorfinų išsiskyrimą - organizmas pradeda gaminti natūralius skausmo „žudikus”. Taip pat leidžia atidėti medikamentų naudojimą, nes medikamentai dažniau sukelia problemų, kai naudojami kelis kartus, sumaišomi keli vaistų tipai ar tenka juos naudoti ilgesnį laiką. Be to, šiuos metodus galima tuojau pat nustoti naudoti, jei nepadeda arba kyla įtarimų, kad tai sukelia problemų.

Natūralūs nuskausminimo būdai gali nesuteikti pageidaujamo skausmo sumažinimo, o tai gali sukelti nesėkmės jausmą, jeigu moteris norėjo gimdymo be medikamentinio įsikišimo. Tačiau gimdymas be medicininio įsikišimo gali būti stipraus pasikeitimo įvykis ir visiems laikams pakeisti jūsų požiūrį į save. Pasididžiavimas savo pasiekimu, pasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis, kuriuos jūs galite gauti gimdymo metu, tikriausiai yra idealiausias pasiruošimas sutikti tėvystės sunkumus.

Judėjimas gerokai sumažina skausmus ne tik todėl, kad nukreipia gimdyvės mintis. Visų pirma, skausmo slenkstis priklauso nuo kraujotakos. Sąrėmio metu gimdos raumenys susitraukia ir sunaudoją daug energijos, o pagrindinis energijos šaltinis yra deguonis. Jei kūno padėtis nejudri, kraujotaka sulėtėja ir sumažėja deguonies patekimas į gimdos raumenis. Partnerio atliekamas masažas padeda atitraukti dėmesį nuo skausmo, atpalaiduoja, kad nebūtumėte nesąmoningai įsitempusi.

Taisyklingas kvėpavimas yra svarbus, nes jeigu trūksta deguonies, raumenys gamina pieno rūgštį, o jai susikaupus jaučiamas skausmas. Jei gimdyvės lūpos bus įtemptos, suspaustos, neatsipalaiduos ir gimdos kaklelis.

Įvairios kūno padėtys taip pat turi įtakos skausmo pojūčiui. Mažiausiai skauda, kai moteris per sąrėmius guli ant šono arba vaikšto. Labiausiai skauda, kai moteris statiškai guli ant nugaros. Natūraliausia gimdymui yra vertikali padėtis, todėl gimdyvei, kol atsivėrinėja gimdos kaklelis, siūloma sėdėti ant kamuolio arba „atvirkščiai“ - ant kėdės su atlošu. Ypač veiksmingas yra dubens siūbavimas ir sukimas aštuoniuke - taip gimdos kaklelis greičiau atsiveria ir kūdikis lengviau slenka gimdymo takais.

Pagalbinės priemonės taip pat gali palengvinti gimdymą. Sąrėmius palengvina gruoblėtas masažo kamuoliukas, kėdutė kojoms, šiltas ar šaltas kompresas, prieblanda, mėgstama muzika. Jei gimdykloje yra galimybė naudotis dušu ar vonia, būtinai išbandykite vandens teikiamas skausmą malšinančias savybes. Manoma, kad geriausia į šiltą vonią ar dušą lipti tada, kai gimdos kaklelis atsivėręs 6-7 cm, nes įlipus anksčiau sąrėmiai gali liautis.

Informuotumas yra vienas svarbiausių veiksnių. Svarbu klausti gydytojo, kas Jums atliekama šiuo metu, kokie veiksmai numatomi toliau. Jei nesupratote, prašykite paaiškinti dar kartą.

Medicininiai skausmo malšinimo būdai

Naudojami ir medicininiai skausmo malšinimo būdai, tačiau svarbu žinoti jų ypatumus. Elektrostimuliacija TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija) slopina ir blokuoja skausmo signalus. Narkotiniai skausmą malšinantys vaistai švirkščiami į raumenis arba į veną. Dėl galimo naujagimio kvėpavimo centro slopinimo, vengiama leisti šių vaistų, numatant gimdymo pabaigą per 2 val.

Inhaliacinė analgezija, arba „linksminančios dujos“ - azoto suboksido ir deguonies mišinys. Jos mažina skausmą ir migdo, greitai veikia ir greitai pasišalina iš organizmo, todėl galima naudoti bet kada, ypač vaisiaus išstūmimo laikotarpiu. Tačiau esant stipriam skausmui, nelabai veiksminga, netinka ilgai naudoti. Gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, o naujagimiui gali prireikti ventiliuoti plaučius. Naudojamas retai, nes dujos gana brangios.

Regioninis skausmo malšinimas yra pats efektyviausias, skausmą malšina ilgai, nesukelia mieguistumo, neslopina naujagimio kvėpavimo centro. Tai apima infiltracinę nejautrą, kuri sukeliama prieš kerpant ir siuvant tarpvietę. Skausmą malšinančio vaisto sušvirkščiama pasluoksniui į tarpvietės audinius.

Epiduralinis nuskausminimas yra efektyviausias, bet techniškai sudėtingiausias būdas. Procedūrą atlieka gyd. anesteziologas. Į veną gimdyvei lašinami skysčiai. Tuo pat metu sėdint susirietus plona adata atliekama infiltracinė nejautra būsimojo dūrio vietoje. Vėliau specialia adata tarp juosmens slankstelių pasluoksniui praduriami audiniai, raiščiai ir patenkama į epiduralinį tarpą. Kateteris kišamas tarp sąrėmių, todėl gydytojui reikia pasakyti, kada sąrėmis prasideda ir kada baigiasi. Jokiais būdais negalima judėti. Procedūra trunka 15-20 min. ir dar 10-30 min. praeina, kol suveikia vaistai.

Privalumai: veiksmingiausias nuskausminimas gimdant natūraliai; tinka visais gimdymo laikotarpiais; gali būti tęsiamas iki gimdymo pabaigos; jei vartojamos mažos dozės, gimdyvė gali judėti; prireikus atlikti CP operaciją, galima padidinti vaistų dozes ir sukelti epiduralinę nejautrą.

Trūkumai: gali sumažėti AKS (kraujospūdis), atsirasti silpnumas; beveik visada imama nuolat sekti vaisiaus būklė KTG aparatu, todėl moteris turi gulėti; gali atsirasti niežulys; gali susilpnėti gimdymo veikla, prireikti medikamentinio skatinimo; gali užtrukti vaisiaus išstūmimo laikotarpis, nes moteriai sunkiau stangintis sąmoningai nei fiziologiškai; dažniau gali prireikti instrumentinio gimdymo užbaigimo (tarpvietės kirpimas, vakuumas); dėl netolygaus vaistų pasiskirstymo kartais skausmo malšinimas būna nesimetriškas arba nepakankamas; dūrio vieta kelias dienas lieka skausminga; galvos skausmas; pirmosiomis paromis po gimdymo naujagimis gali būti vangesnis.

Spinalinis nuskausminimas panašus į epiduralinį, tik praduriami ne tik audiniai, raiščiai, bet ir epiduralinis tarpas, kietasis smegenų dangalas ir patenkama į nugaros smegenų kanalą. Čia į nugaros smegenų skystį suleidžiama vietinio poveikio anestetikų ir opioidų ir adata ištraukiama. Skausmą malšinantis poveikis prasideda per 1 min. ir veikia 2-2,5 val. Labiausiai tinka, kai atliekama planinė CP operacija.

Pasiruošimas gimdymui ir pogimdyvinis laikotarpis

Kada būsima mamytė turėtų domėtis ir ruoštis gimdymui? Gimdymas yra nenuspėjamas ir labai dinamiškas, praktiškai nevaldomas procesas. Nors gimdyvę supa profesionali gydytojų ir akušerių komanda, galinti bet kada jai padėti, visgi patį procesą atlieka ji pati. Jeigu visą nėštumo laikotarpį būsima mama domisi visais gimdymo aspektais - nuo paruošiamųjų sąrėmių iki pogimdyminio periodo, besitęsiančio dar iki 6-8 savaičių, ji jaučiasi daug saugesnė ir pasiruošusi mažylio atėjimui į šį pasaulį.

Gyvename informacijos pertekliaus eroje. Kiekviena besilaukianti moteris turėtų rimtai apsispręsti, koks informacijos šaltinis jai yra patikimiausias. Viena gali nusipirkti knygą apie nėštumą ir gimdymą, bei ramiai ją pavartyti prie arbatos puodelio ar šiltoje lovoje. Kita gali žiūrėti vaizdo paskaitas, prisijungti prie taip vadinamų „webinarų“. Trečia - lankys paskaitas, nėščiųjų mokyklėles. Visi šie pasirinkimai padeda nėščiajai orientuotis nėštumo ir gimdymo klausimais, psichologiškai paruošia TAI dienai. Pastebėta, kad nėščioji pamiršta (arba nežino galimybės) pasidomėti gimdymo aplinka iš arčiau, t.y. apsilankyti gimdyklose gyvai. Ligoninės ir gimdymo namai reguliariai skelbia atvirų durų dienas, per kurias būsimoji mamytė gali įvertinti aplinką ir specialistus. Tokiu būdu nėščioji išvengs nesklandumų ir netikėtumų, bei jausis žymiai saugiau - atmosfera ir personalas jai bus žinomi.

Kokie dažniausi klausimai kamuoja nėščiąją? Klausimų ir nežinomybės spektras yra labai platus: nuo savo ir vaikelio sveikatos, motinos vaidmens iki savo kūno estetinio vaizdo po gimdymo. Visi šie klausimai turi svarbią reikšmę ir į beveik visus galima būtų atsakyti. Bet į daugelį jų gali atsakyti tik laikas. Be to, daugiausia klausimų kelia nežinomybė ir baimė. Jeigu nėštukė aktyviai domisi visais gimdymo aspektais, skatina domėtis ir būsimą tėvelį, kartu jie pasiruošę nors ir kalnus versti.

Gimdymo metu ir po jo moters kūnas patiria didelius pokyčius:

1. Gimdymo pabaiga - placentos išstūmimas: Nors kūdikis jau ant krūtinės, gimdymas techniškai dar nesibaigė. Per artimiausias 10-30 minučių po gimdymo moteriai tenka „pagimdyti“ placentą. Gali prireikti dar kelių sąrėmių, o kartais - medikų pagalbos, jei placenta neišsiskiria natūraliai.
2. Gimdos susitraukimai tęsiasi: Jau po gimdymo moteris gali jausti skausmingus gimdos susitraukimus - ypač maitinant krūtimi. Tai natūralus procesas: gimda grįžta į savo pradinį dydį. Susitraukimai primena lengvus sąrėmius ir dažniausiai trunka kelias dienas.
3. Kraujavimas: Po gimdymo moteris patiria lochijas - tai kraujavimas, trunkantis nuo 2 iki 6 savaičių. Iš pradžių kraujas gali būti ryškus, vėliau tamsėti ir vis silpnėti. Tai natūralus būdas kūnui atsikratyti likusio gleivinės audinio ir kraujo.
4. Šlapinimosi ir tuštinimosi baimė: Pirmas šlapinimasis ar tuštinimasis po gimdymo dažnai sukelia nervingumą ar net baimę - ypač jei buvo siūlių ar stiprus spaudimas tarpvietėje. Gydytojai skatina nesulaikyti ir leisti organizmui natūraliai veikti - tai padeda išvengti komplikacijų.
5. Krūtys „prasprogsta“ pienu: Per pirmąsias 2-4 paras krūtys pradeda gaminti pieną - prieš tai jos išskiria krekenas (labai vertingą, tirštą gelsvą skystį). Kai pasileidžia pieno gamyba, krūtys gali ištinti, būti skausmingos, o oda - jautri. Tai praeina po kelių dienų, kai gamyba prisitaiko prie kūdikio poreikių.
6. Emociniai pokyčiai: Hormonų „sprogimas“ po gimdymo gali sukelti staigius nuotaikos pokyčius, verkimo epizodus, nerimą ar baby blues (liūdesio dienas). Dauguma šių pokyčių - laikini. Tačiau jei liūdesys užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis į gydytoją dėl pogimdyvinės depresijos tikimybės.
7. Prakaitavimas ir kūno „valymasis“: Dėl hormonų svyravimų po gimdymo moteris gali labai prakaituoti, ypač naktimis. Taip organizmas atsikrato perteklinių skysčių, susikaupusių nėštumo metu. Tai laikinas, bet dažnai netikėtas pokytis.
8. Staigus svorio kritimas: Iškart po gimdymo moteris netenka apie 5-7 kg svorio - tai kūdikis, placenta ir vaisiaus vandenys. Tačiau likusi dalis - skysčiai, riebalai, kraujas - tirpsta lėtai, per kelis mėnesius. Kūnas keičiasi palaipsniui, todėl svarbu jį priimti su meile.
9. Galvos svaigimas ar silpnumas: Ypač pirmosiomis valandomis po gimdymo gali būti juntamas silpnumas, galvos svaigimas, ypač jei kraujavimas buvo stiprus. Todėl svarbu nepervertinti savo jėgų, daug gerti ir ilsėtis.
10. Lytinių santykių pauzė ir diskomfortas: Po gimdymo gydytojai dažniausiai rekomenduoja palaukti 6 savaites iki atnaujinant lytinius santykius. Net ir po šio laikotarpio gali būti diskomforto, ypač jei buvo siūlės ar makštis dar neatsistatė.

Žindymo aktualumas

Siekiant išsaugoti bei skatinti kūdikių žindymą, padidinti natūralaus maitinimo paplitimą bei prailginti jo trukmę, būtina formuoti teisingą visuomenės požiūrį į kūdikių žindymą, organizuoti sveikatos priežiūros darbuotojų bei tėvų mokymą apie kūdikių žindymą, tobulinti medikų ruošimo programas, suteikiant daugiau žinių apie natūralų kūdikių maitinimą, sveikatos priežiūros įstaigose sudaryti optimalias sąlygas kūdikių žindymui skatinti.

Atliktas kohortinis tyrimas parodė, kad žindymo trukmė iki 3 mėnesių sudarė 16,4 proc., nuo 3 iki 6 mėnesių 53,8 proc. ir daugiau kaip 6 mėnesius žindė 29,7 proc. motinų. Tarp trumpiausiai (iki 3 mėn.) žindžiusių, jaunesnių nei 20 metų moterų buvo 34,3 proc., tuo tarpu 3 - 6 mėn. žindžiusių moterų grupėje - tik 3,8 proc., o tarp ilgiausiai (6 mėn. ir ilgiau) žindžiusių tokio amžiaus moterų visai nebuvo. Net 79,3 proc. aukštajį išsilavinimą turinčių moterų žindė ilgiau kaip 6 mėnesius, tuo tarpu žindžiusių iki 3 mėn. grupėje tokių moterų buvo tik 12,5 proc.

Daugiau kaip pusei visų apklaustųjų moterų (56,9 proc.) šis gimdymas buvo pirmasis. Pakartotinai gimdžiusių motinų buvo 43,1 proc. Dauguma (75,9 proc.) tyrime dalyvavusių moterų atsakė, kad nėštumą planavo, o neplanavusių nėštumo 24,1 proc. moterų. Nėščiųjų mokyklėlę lankė 28,7 proc., nelankė 71,3 proc. Natūraliai be nuskausminimo gimdė 27,7 proc. moterų, natūraliai su nuskausminimu 45,1 proc. ir cezario pjūvio pagalba 27,2 proc. moterų. 32,8 proc. motinų atsakė, kad kūdikis buvo pridėtas prie krūties per pirmąją valandą po gimdymo, 44,6 proc. - nuo 1 iki 3 val. po gimdymo, o mažiausia dalis motinų (22,6 proc.) - vėliau.

Išvados:

• 195 tirtų kūdikių natūralaus maitinimo trukmė buvo nepakankama: daugiausia (53,8 proc.) tyrime dalyvavusių moterų žindė kūdikius 3 - 5 mėnesius, tik trečdalis apklaustųjų moterų atsakė, kad maitino kūdikius motinos pienu 6 mėn. ir ilgiau. Net 16,4 proc. moterų žindė tik iki 3 mėnesių.
• Žindymo trukmę įtakojo motinos amžius, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, nėštumo planavimas, žindymas pagal kūdikio poreikį, papildomų skysčių tarp maitinimų davimas, pieno sąstovis krūtyse, įtrūkę speneliai, bei mastitas.
• Ilgiau motinos pienu maitinti kūdikiai sirgo reikšmingai rečiau, nei žindyti trumpiau. Kuo ilgiau buvo žindyti vaikai, tuo rečiau jie sirgo ausų uždegimu, alergija.
• Ilgėjant žindymo trukmei, daugėjo harmoningai išsivysčiusių, vidutinio ūgio ir svorio vaikų. Trumpiau (iki 3 mėn.) žindyti kūdikiai beveik 6 kartus dažniau turėjo viršsvorį nei ilgiau (6 mėn.).

tags: #gimdymo #temos #aktualumas

• Sužinokite, kaip skaičiai atsispindi vaikų ugdyme
• Spalvinimo rinkiniai vaikams: nauda
• Apie Antaną Kulakauską: Istorikas, politologas, kovotojas
• Pokyčiai Simo Kučo gyvenime
• Ūgis pagal metus