Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis, tačiau kartais kūdikis neskuba ateiti į pasaulį, net ir pasiekus numatytą terminą. Tokiu atveju kyla klausimas, ar galima ir kada reikėtų skatinti gimdymą. Svarbu suprasti, kad terminas yra tik sąlyginis, o gamta dažnai geriausiai žino, kada laikas pradėti gimdymo procesą.
Kas yra nėštumas po termino ir kada jis skaičiuojamas?
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės. Vidutiniškai nėštumas trunka 280 dienų, tačiau jis gali trukti dvi savaites ilgiau ir tai nieko bloga. Vadinasi, nėštumas vidutiniškai trunka 40 savaičių, bet iki 42 savaičių, jeigu vaisius gyvas, jaučiasi gerai, pakanka maisto ir vaisiaus vandenų, vis dar nieko bloga nešioti kūdikį. Gimdymas gali prasidėti ir nuo 37 savaitės, todėl normalu gimdyti ir 37, ir 42 nėštumo savaitę.
Nors kiekvienai gimdyvei yra nustatyta gimdymo data, gimdymo terminas yra gana lankstus. Jis priklauso nuo kelių veiksnių. Nuo senų senovės visos žinome, kad gimdome tada, kai mažylis „pasiprašo” į šį pasaulį, tada ir mūsų organizmas būna jau pasiruošęs. Jau seniai medikai apskaičiavo, kiek trunka nėštumas, tačiau ne kiekviena moteris žino, kurią tiksliai dieną pastojo. Taigi atskaitos taškas dažniausiai yra sąlyginis. Norint apskaičiuoti gimdymo terminą, pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Bet negalima pamiršti, kad mėnesinių ciklas ne visų moterų būna vienodas ir ne visos pastojo 14 ciklo dieną, kaip yra skaičiuojama.
Laikas gimdyti yra ne tada, kai ateina gydytojo nustatytas terminas, nes jis yra „popierinis”, reikalingas labiau formaliems dalykams, pavyzdžiui, moters nedarbingumui apskaičiuoti. Aišku, dažniausiai nėščioji pagimdo panašiu laiku, kaip buvo nustatyta. Bet, ko gero, 20 proc. gimdyvių tą numatytą dieną vis dėlto dar negimdo. Nereikia panikuoti, trukdyti savo organizmui ir kūdikiui ruoštis didžiajai dienai, nes pats geriausias gimdymas būna tada, kai „pasiruoša” nėščiosios gimdymo takai.
Ar terminas gali būti klaidingas?
Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Privalomi apsilankymai pas gydytoją ir vaisiaus judesių stebėjimas
Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
Nuo 37 nėštumo savaitės nėščioji turi kas savaitę ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar jai ir kūdikiui viskas gerai. Kūdikio savijautą stebi gydytojas ir būsima mama, kuri išmokoma kasdien stebėti, kaip jos mažylis juda, skaičiuoti judesius. Ir jeigu vaiko judesiai silpnėja, jis liaujasi judėjęs arba tiesiog kyla įtarimas, kad juda ne taip, kaip įprasta, būtina tučtuojau kreiptis arba į ligoninę, arba į savo gydytoją.
Kada nėščioji guldoma į ligoninę?
Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
Natūralūs ir medicininiai gimdymo skatinimo būdai
Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. Taip pat gali padėti judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais, nes fizinis krūvis skatina gimdos susitraukimus. Krūtų masažas ar spenelių stimuliacija skatina oksitocino išsiskyrimą, kuris atsakingas už gimdos susitraukimus.
Kai kurie produktai, pasak liaudies medicinos, gali švelniai skatinti gimdos veiklą. Pavyzdžiui, ananasuose esantis fermentas bromelainas gali padėti suminkštinti gimdos kaklelio audinį. Aštrus maistas, pavyzdžiui, indiškas, gali stimuliuoti žarnyno raumenis, kurie paskatina susitraukinėti greta esančius gimdos raumenis. Kiti liaudiški metodai apima įvairias arbatas, pavyzdžiui, aviečių lapų arbatą, kuri padeda atsiverti gimdos kakleliui, arba saldymedžio guminukus, kurie stimuliuoja virškinimo traktą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie metodai, pavyzdžiui, ricinos aliejus, gali sukelti viduriavimą ir dehidrataciją, o tai gali turėti neigiamų pasekmių.
Medicininis gimdymo skatinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti, kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai (sąrėmiai) prieš savaiminę gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą gimdymu per makštį. Pagrindinis tikslas - kad kūdikis gimtų natūraliu būdu per artimiausias 24-48 valandas. Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos. Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs Jūsų ir vaisiaus būklę. Priežastys turi būti aiškios ir pagrįstos.
Dažniausios gimdymo sužadinimo priežastys:
- Užsitęsęs nėštumas: Kai nėštumas trunka ilgiau nei 41 savaitę.
- Nutekėję vaisiaus vandenys prieš laiką: Siekiant sumažinti infekcijos riziką.
- Nėštumo komplikacijos: Pvz., preeklampsija, nėščiųjų hipertenzija, nėščiųjų cholestazė.
- Motinos ligos: Cukrinis diabetas, sunkios širdies, inkstų ar kitos lėtinės ligos.
- Vaisiaus būklės problemos: Įtariamas vaisiaus augimo sulėtėjimas, nestabili vaisiaus būklė, oligohidramnionas.
- Kitos priežastys: Vaisiaus žūtis gimdoje, vaisiaus dangalų uždegimas, placentos atšoka.
Gimdymo sužadinimas nerekomenduojamas vien dėl patogumo ar įtarus stambų vaisių, nes tai gali nepagrįstai padidinti komplikacijų, įskaitant Cezario pjūvio operacijos (CPO) riziką.
Dažniausios pernešiojimo priežastys ir komplikacijos
Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Statistika rodo, kad pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Jeigu nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Tačiau grindų plovimas ir tapetų klijavimas nepadės. Būtina pasitikėti gydytoju, nes pernešiotas kūdikis yra daug jautresnis, todėl jo būklę medikai turi nuolatos stebėti. Galbūt gydytojas nuspręs skirti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį. Jokia saviveikla neleistina, nes klausydamos, ką sakė „viena bobutė”, rizikuotumėte kūdikio, o galbūt ir savo gyvybe.
Gimdymo skatinimas po Cezario pjūvio
Jei ankstesnė Cezario pjūvio operacija buvo atlikta atliekant klasikinį (vertikalų per visą gimdą) arba T formos pjūvį, tuomet gimdymo sužadinimas yra kontraindikuotinas dėl labai didelės gimdos plyšimo rizikos. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama planinė pakartotinė Cezario pjūvio operacija. Po apatinio segmento skersinio (horizontalaus) pjūvio, kuris atliekamas dažniausiai: Jei ankstesnė operacija atlikta atliekant įprastą apatinio gimdos segmento skersinį pjūvį, tuomet gimdymo sužadinimas KARTU su bandymu gimdyti natūraliai (VBAC) yra įmanomas, tačiau su tam tikromis išlygomis ir atsargumo priemonėmis. Prostaglandinai, naudojami gimdos kakleliui brandinti, po buvusios CPO operacijos paprastai NĖRA NAUDOJAMI arba vartojami su ypatingu atsargumu. Gimdos kaklelio brandinimas mechaninėmis priemonėmis yra laikomas saugesne alternatyva po CPO nei prostaglandinais. Oksitocino infuzija gimdymui sužadinti ar stimuliuoti po CPO gali būti naudojama, tačiau labai atsargiai. Amniotomija taip pat gali būti taikoma kaip sužadinimo dalis, jei gimdos kaklelis yra pakankamai brandus.
Ko tikėtis sužadinimo metu?
Sužadintas gimdymas gali būti ilgesnis ir dažnai skausmingesnis nei prasidėjęs savaime. Todėl svarbu aptarti skausmo malšinimo galimybes su gydytoju. Viso proceso metu bus atidžiai stebima jūsų ir kūdikio būklė. Galimos rizikos ir komplikacijos: nepavykęs sužadinimas, gimdos perstimuliavimas, infekcijos rizika, virkštelės iškritimas, gimdos plyšimas, didesnė CPO ar instrumentinio gimdymo tikimybė, kraujavimas po gimdymo.
Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas.
tags: #gimdymo #skatinimas #po #termino
