Platesnis fizinio aktyvumo ir tinkamų gimdymo pozų supratimas nėštumo metu gali padėti būsimoms mamoms jaustis geriau ir palengvinti gimdymo procesą.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu: nauda ir rekomendacijos
Reguliarus pratimas nėštumo metu gali padėti išlikti sveikiems ir jaustis geriausiai. Fiziniai pratimai nėštumo metu yra svarbūs ir gali padėti susidoroti su kai kuriais įprastais nėštumo nepatogumais ir netgi padėti paruošti jūsų kūną gimdymui ir gimdymui. Fizinis aktyvumas gali padėti jaustis gerai ir suteikti papildomos energijos. Padėkite valdyti stresą ir geriau išsimiegoti. Padėkite sumažinti riziką gimti atliekant cezario pjūvį (taip pat vadinamą c pjūviu). Paruoškite savo kūną gimdymui ir gimdymui. Užsiėmimai, tokie kaip prenatalinė joga ir pilatesas, gali padėti praktikuoti kvėpavimą, medituoti ir kitus raminančius metodus, kurie gali padėti valdyti gimdymo skausmą.
Kiekvieną savaitę sveikoms nėščiosioms reikia ne mažiau kaip 2.5 valandos vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo. Pratimai, kuriuose dalyvauja aerobinis komponentas, didina širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimo dažnį. Esate pakankamai aktyvus ir vidutinio intensyvumo, kad prakaituotumėte ir padidintumėte širdies ritmą. Greitas pasivaikščiojimas yra vidutinio intensyvumo aerobikos pratimų pavyzdys. Jei mankštinantis sunku normaliai kalbėti, gali būti, kad mankštinatės per daug. Nereikia atlikti visas 2.5 valandos iš karto. Vietoj to, paskirstykite jį per savaitę. Pavyzdžiui, 30 minučių mankštinkitės dažniausiai arba visada.
Fizinė veikla padeda sumažinti nėštumo keliamą diskomfortą. Laipsniškai ir sistemingai sportuojant gerėja kraujotaka ir kvėpavimas, stiprinami raumenys, kurie yra svarbūs gimdymo metu. Fizinis aktyvumas padeda sumažinti nugaros skausmus ar jų išvengti ir netgi apsaugo ar sumažina gimdymo komplikacijų riziką. Svarbu sportuojant nesulaikyti kvėpavimo, kvėpuoti taisyklingai. Nėščiųjų treniruotėse didelis dėmesys skiriamas kvėpavimui diafragma, nes tada intensyviai dirba pilvo sienos raumenys ir diafragma, motina ir vaisius gauna daugiau deguonies. Ruošiantis gimdymui labai svarbu išmokti atsipalaidavimo pratimų. Gilus ritmingas kvėpavimas - svarbi jų dalis. Tai pagerina moters savijautą, nuotaiką, palengvina gimdymą, sąrėmių metu sumažina skausmą ir įtampą, padeda susitvarkyti su emocijomis, stresu.
Jei nekyla nėštumo komplikacijų ir moteris gerai jaučiasi, gydytojai neliepia apriboti fizinės veiklos ir saikingai sportuoti galima. Tik reikia būti atsargioms iki 12 savaitės, tomis dienomis, kai turėjo būti 3 pirmi menstruacijų ciklai, nes išlieka rizika išprovokuoti persileidimą.
Pasirinkimas yra nemažas: sporto klubai ir studijos, mankštos salėje ir baseine, specialiai pritaikyti nėštumui Pilates ir Joga užsiėmimai ir net šokiai. Geriausia savo kūno sveikata pradėti rūpintis dar iki pastojant. O besilaukiant rinktis tuos užsiėmimus, kurias praktikavote dar iki nėštumo. Tačiau žinokite, kad mankštintis niekada ne vėlu. Iš pradžių reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir išsirinkti labiausiai patinkančią ir tinkamiausią fizinės veiklos rūšį, susidaryti grafiką ir nesiekti rekordų. Fizinį krūvį didinkite palengva. Naudingiausia mankštintis bent 2-3 kartus per savaitę, o kai kuriuos pratimus rekomenduojama atlikti ir kasdien.
Individualus kūno masės padidėjimas priklauso nuo daugelio faktorių: amžiaus, suvartotų kalorijų, medžiagų apykaitos ir fizinio aktyvumo. Reguliarus aerobinis krūvis leidžia išvengti antsvorio nėštumo metu. Bet be galo svarbi yra moters mityba. Nesimankštinančiai nėščiajai reikia papildomai tik 300 kalorijų per dieną. Besimankštinančiai palaikyti jėgoms ir atlikti pratimams reikia papildomų 500 kalorijų.
Šiandienai, nuostabių specialistų, mokslininkų, profesorių dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba, nepaisant to, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija). Taip pat, gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvėjus, pačios moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo.
Besikeičiantis kūnas nėštumo metu sukelia ir fizinių nepatogumų, ir psichologinių iššūkių. Reguliari ir tinkama mankšta suteikia daugiau atsparumo, didina ištvermę bei gerina jėgos ir raumenų tonusą, reguliuoja skysčių cirkuliaciją, mažina patinimą, nuovargį ir nugaros bei sąnarių skausmus, dažnai atsirandančius dėl pakitusio svorio centro ir padidėjusio kūno svorio. Sportas nėštumo metu padeda širdžiai, plaučiams ir pagrindinėms raumenų grupėms, mažina šlapimo nelaikymo, vidurių užkietėjimo, venų varikozės tikimybę, reguliuoja miego sutrikimus. Be to, fizinis aktyvumas suteikia energijos ir gerų emocijų.
Kiekvienas nėštumas labai individualus, tad prieš sportuojant būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju, o dėl treniruočių kreiptis į specialistus, išmanančius darbo su nėščiosiomis specifiką. Jei nesportavote iki pastojimo, kankina toksikozė ar kiti individualūs sveikatos ypatumai yra tikimybė, kad treniruotės kurį laiką ar visą periodą net ir nebus jums itin rekomenduojamos. Svarbu atrasti fizinę veiklą, kuri tiktų ir teiktų malonumą.
Nėštumo metu rekomenduojamas greitas ėjimas, plaukimas, bėgiojimas ir šokiai( kol leidžia fizinė savijauta), vandens aerobika, nėščiųjų aerobika, joga, sausgyslių bei raumenų tempimo pratimai, jėgos pratimai su savo kūno svoriu ar tinkami pratimai su „protingu svoriu“ treniruokliuose. Rekomendacijos priklauso ir nuo fizinio aktyvumo iki nėštumo. Reikėtų vengti kalnų slidinėjimo, jojimo, kontaktinių sporto šakų, nardymo plaukiojimo po vandeniu (nebent nėščioji aktyviai tai darė iki nėštumo, tačiau pradėti tokios veiklos nerekomenduojama), šuolių.
Jei buvote fiziškai pasyvi, rekomenduojama vengti aktyvios veiklos pirmąjį trimestrą, sportuoti pradėti nuo 15-16 nėštumo savaitės. R. Komžienė sportuojant nėštumo metu skatina laikytis šių taisyklių: ● Nesiekti aukštų rezultatų. ● Nepersistengti. ● Teisingai parinkti pradines padėtis. ● Sekti savo širdies ritmą. ● Atsižvelgti į pakitusį kūno masės centrą. ● Rūpintis mityba. ● Sekti kūno temperatūros svyravimus.
Požymiai, rodantys, kad fizinį krūvį laikas nutraukti ● Skausmas bet kur, ypatingai pilvo ir nugaros srityse. ● Didžiulis nuovargis, migla akyse. ● Gimdos susitraukimai (kas 15 min ir dažniau). ● Kraujavimas. ● Silpnumo pojūtis, alpimas. ● Smarkus širdies plakimas. ● Pykinimas. ● Bet kurios kūno dalies tirpimas. ● Regėjimo sutrikimai. ● Sumažėjęs vaisiaus aktyvumas. ● Staigus kūno temperatūros pakitimas. ● Padidėjęs rankų, pėdų ir kulkšnių tinimas.
Sportas nėštumo metu yra neatsiejamas nuo nėštumo. O pats gimdymas - aukšto intensyvumo treniruotė, po kurios atsistatymas priklauso nuo to, kaip buvote pasiruošusios iki jo.
Per pastaruosius 30 metų yra atlikta nemažai tyrimų, kurių metu stebimas atvirkštinis scenarijus: mankštinimasis nėštumo metu atneša naudos motinos ir vaisiaus sveikatai.
2015 metais ACOG (Lt: Amerikos akušerijos ir ginekologijos koledžas) drąsiai pasisakė, jog mažas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra rizikingas ir gali turėti įtakos daugumai nėštumo komplikacijų.
Visuomenėje, ypač medicinoje yra paplitusi nuomonė, jog pirmojo nėštumo trimestro persileidimų rizika išauga, jei moteris tęsia ar pradeda sportą, todėl dažnai rekomenduojama vengti fizinių veiklų iki pirmojo nėštumo trimestro pabaigos ir pralaukti tą laikotarpį nieko nedarant, ypač, jei prieš nėštumą nedraugavai su sportu… Rekomendacijos - laukti iki 12 - 14 nėštumo savaitės. Apskritai vyrauja rizika (apie 10 %) persileisti nėštumo pirmame trimestre, tačiau šiandieną tyrimai rodo, jog nėra jokio skirtumo tarp sportuojančių ar nespotuojančių moterų - persileidimo galimybė - tokia pati. Todėl nesportavimas pirmosiois savaitėmis nemažina rizikos. Netgi pabrėžiama, jog kūno sistemų kitimai pirmosiomis savaitėmis yra labai greiti ir radikalūs, tad kūnas pats prašosi pirmiausiai tvarkyti kardiovaskulinė sistemą, t.y., gerinti širdies ir kraujagyslių darbą, norint užtikrinti pilnavertiškumą “paduodant” daugiau kraujo naujagimiui taip geriau tiekiant deguonį bei maisto medžiagas. Apibendrinant, pirmosiomis savaitėmis nereikėtų laukti ir bijoti sportuoti. Atvirkščiai, jei nėštumas nevargina - verta. Ir visai nesvarbu ar sportavote, užsiėmėte kažkokia fizinia veikla prieš nėštumą ar ne.
Pratimai, kurie didina širdies ritmą virš 140 k/min yra pavojingi nėštumui. Kanados ekspertai, tyrimų metu šskyrė sąsajas tarp pratimų intensyvumo ir laiko. Kuo intensyvesnė treniruotė - tuo jos laikas turėtų būti mažesnis. Taip pat atsiranda širdies ritmo intervalai, kurie priklauso nuo nėščiosios fizinių rodiklių (amžius, aktyvumo lygis iki nėštumo, KMI rodiklis). Tyrimai tap pat parodė, jog sportuojant kaip ir pas kiekvieną, nėščiųjų kraujyje išsiskiria medžiaga - irisinas, kuris reguliuoja deferincijacijas riebaliniuose audiniuose, didinant energijos sąnaudas ir mažinant svorį bei insulino atsparumą (didina jo metabolizmą). Testuojant nėščiąsias buvo pastebėta, jog kuo daugiau moteris sportuoja (t.y. kuo didesnis sesijų/treniruočių skaičius), tuo daugiau irisino išsiskiria į kraują. Tolimesni tyrimai parodo dar įdomesnį faktą, jog kuo didesnis kiekis irisino kraujyje, tuo gliukozės ir insulino kiekis sumažėja. Tad prieita prie išvados, jog kovai su hipertenzija ir diabetu reikalingas fizinis aktyvumas bei aukštesnis širdies ritmo palaikymas.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu gali iššaukti persileidimus, priešlaikinius gimdymus ar neigiamas gimdymo baigtis. Tyrimai rodo ir pabrėžia priešingą rezultatą: neštumo metu sportuojančios moterys turi mažesnius intrumentinius gimdymus, taip pat nėra sąsajos su priešlaikiniais gimdymais, Cezario pjūvio operacijomis, gimdymo trūkme, tarpvietės plyšimais, nuovargiu, traumomis, motinos žalojimu bei tiesiosios žarnos diastaze. Ir pats populiariausias, kuris dažnai skamba mūsų specialistų lūpose - “Lovos rėžimas”, draudimas bet kokios fizinės veiklos. Atliktuose tyrimuose stebima neigiama reakcija, vartojant šį metodą, todėl Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG) išleido rekomendaciją, kad aktyvumo suvaržymas neturėtų būti skiriamas priešlaikinio gimdymo gydymo tikslams.
Moterys neturėtų atlikti pratimų, skirtų pilvo presui. Specialistai nepataria atlikti pilvo preso pratimų nėščiosioms, bet ne nėštumo metu moteris gali juos atlikti, nes geras pilvo ir nugaros raumenų tonusas užkerta kelią apatinės nugaros dalies skausmams, pilvo sienos raumenų diastazei.
Pratimai, gulint ant nugaros, yra pavojingi vaisiui. Taip tikrai tiesa, jog didėjanti gimda gali užspausti Cava Veną, todėl galimas kraujotakos sutrikimas, to pasekoje nėščiosioms gali pasireikšti galvos svaigimas ar kitas dikomfortas, bet taip nutinka ne visoms. O įrodymų, jog gulima pozicija kenkia vaisiui nėra, todėl esant gerai savijautai atlikti pratimus gulint galima.
Visos moterys, neturinčios kontraindikacijos sportui, turėtų būti fiziškai aktyvios ir visą nėštumą. Nesvarbu ar moteris nesportavo prieš nėštumą, ar yra diagnozuotas gestacinis diabetas, ar moters KMI priskiriamas viršsvoriui, nutukimui.
Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairaus intensyvumo fiziniu aktyvumu bent 150 min. per savaitę, norint išlaikyti sveiką be komplikacijų nėštumą. Fizinis aktyvumas turėtų sudaryti ne mažiau nei 3 dienas per savaitę nėštumo metu, fizinis aktyvumas kiekvieną dieną taip pat sveikintinas.
Moteris nėštumo metu turėtų užsiimti įvairiomis fizinėmis veiklomis norint pasiekti geresnių rezultatų. Pratimai neturėtų kenkti nei mamai, nei vaisiui. Taip pat įdomus faktas, jog iki šiol atliktose studijose, nėra stiprių įrodymų, jog kaikurios sportinės veiklos yra tikrai pavojingos nėščiąjai ir vaisiaus augimui.
Labiausiai vertinamos ir saugiausios daugumai nėščiųjų aktyvios fizinės veiklos: ėjimas, plaukimas, stacionarus važiavimas dviračiu, raumenų treniravimas, mažo intensyvumo aerobika, modifikuota Joga, modifikuotas Pilatesas.
Saugios aktyvios veiklos nėščiosioms, kurios reguliariai tuo užsiėmė prieš nėštumą: bėgimas, jojimas, važiavimas dviračiu lauke, slidinėjimas kalnų slidėmis, rakečių sportas.
Nerekomenduojamos aktyvios fizinės veiklos: kontaktinis sportas, veiklos, kurios turi rizikos kritimams, nardymas, parašiūtų sportas, sunkus Pilatesas ar Joga. Bet, verta paminėti, jog yra moterų, kurios tęsia savo įprastą gyvenimą, fizinę veiklą ir joms jis nesustoja patapus nėščioms.
Tyrimų metu buvo prieita prie vienos nuomonės - absoliučios kontraindikacijos fiziniam aktyvumui nėštumo metu:
- Hemodinamiškai reikšmingos širdies ligos
- Plaučių nepakankamumo ligos
- Gimdos kaklelio disfunkcija
- Daugiavaisis nėštumas kaip rizika priešlaikiniui gimdymui
- Nuolatinis kraujavimas antrame ar trečiame semestre
- Placentos pirmumas po 26 nėštumo savaitės
- Priešlaikinis gimdymas anamnezėje
- Membranos plyšimas
- Preeklamsia/nėštumo sukelta hipertenzija
Stebėti savo kūną: Šiandieninėse rekomendacijose, labai dažnai galime sutikti raginimus, kad kiekviena nėščioji pati stebėtų savo kūną ir sektų įspėjamuosius ženklus, rodančius, jog reikėtų nutraukti pratimą: Pilvo skausmas, Reguliarūs pilvo apsitraukimai, Dusulys, Galvos svaigimas, Raumens silpnumas, įtakojantis balansui, Krūtinės skausmas, Galvos skausmas, Kraujavimas.
Ir atsiminti, kad treniravimas varžyboms nėra pats tinkamiausias laikas nėštumo metu.
Mėgaukitės nėštumu: norėčiau pacituoti mūsų prof. Simonos Pajaujienės žodžius ir skirti juos kiekvienai nėščiajai: prisimink, jog priaugti svorio nėštumo metu yra visiškai normalu. Priimk tai, jog tavo kūnas pasikeis nėštumo metu.
Gimdymo padėtis Lietuvoje: pasirinkimo galimybės ir apribojimai
Gimdymo padėtis ir fizinis aktyvumas nėštumo metu yra svarbūs aspektai, turintys įtakos motinos ir vaiko sveikatai. Lietuvoje moterys teoriškai gali rinktis patogią gimdymo pozą, tačiau praktikoje dažnai susiduriama su apribojimais. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijose nurodoma, kad Lietuvoje, jei gimdymas yra normalus, moterys gali pasirinkti joms patogią stanginimosi padėtį. Tačiau, anot ekspertų, padėtis gulint ant nugaros - pati nepalankiausia, bet dažnai su gimdyvėmis šis klausimas neaptariamas ir nepateikiama kitų alternatyvų. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos duomenimis, Lietuvoje pozą stūmimo metu galėjo rinktis tik 13 proc. gimdyvių, o maždaug dviem trečdaliams moterų gimdymo poza buvo patogi. Galimybės rinktis gimdymo pozą per pastaruosius metus Lietuvoje mažai kinta. Situacija labai ryškiai skyrėsi lyginant atskiras ligonines: pavyzdžiui, 53 proc.
Daugelis medikų pageidauja, kad pacientės gimdytų gulėdamos, nes tai yra plačiai nusistovėjusi praktika, patogi ligoninės personalui. Manoma, kad medicininiam personalui lengviau stebėti vaisių, pritvirtinti daviklius prie pilvo ir stebėti vaisiaus širdies tonus, jei gimdyvė guli arba pusiau sėdi lovoje. Tyrimų duomenimis, iki 60 proc. gimdyvių buvo prijungtos prie aparatų nuolat, apie 20 proc.
Gulėjimo ant nugaros pozos trūkumai ir alternatyvos
Padėtis gulint ant nugaros gali turėti neigiamų pasekmių:
- Suprastėjusi kraujotaka: Gulint ant nugaros sunkiau nusileidžia vaisius.
- Sunkiau nusileidžia vaisius: Gulint ant nugaros, lyginant su kitomis pozomis, moters dubuo yra mažiau atviras (t. y. sumažėja tūris).
- Ilgesnis antrasis gimdymo etapas.
- Didesnė intervencijų rizika: Padėtis gulint yra patogi gydytojams, bet ne visada ji laikoma fiziologine ir patogia moteriai.
- Didesnė tarpvietės traumų rizika.
- Didesnis skausmo pojūtis.
Tačiau yra daugybė gimdymo pozų, tinkamų skirtingais gimdymo etapais. Poza keturiomis gali padėti nusiraminti ir paskatinti vaikelį pasisukti į tinkamiausią padėtį. Gulėjimas ant šono yra naudingas ilsintis, ypač ilgo, užsitęsusio gimdymo metu. Daugeliui gimdančių moterų natūraliai gali kilti noras pritūpti. Vandenyje, priklausomai nuo gimdymo eigos ir rizikų, moteris gali išbūti iki pat galo. Pagalbinės priemonės - gimdymo kamuolys, kėdė ar kt. - naudojamos siekiant išlaikyti tiesią sėdėseną. Stovėjimas gimdymo metu vėlgi skatina gravitaciją, padeda vaikeliui tinkamai judėti gimdymo takais ir užtikrina gerą savijautą.
Mankštos tipai nėštumo metu
- Dubens dugno mankšta: Nėštumo metu ir po jo svarbu mankštinti dubens dugno raumenis, kad jie būtų stiprūs. Tai gali sumažinti šlapimo nutekėjimo galimybę kosint ar čiaudint (stresinis šlapimo nelaikymas). Pastebėta, kad reguliariai atliekant dubens dugno pratimus galima sutrumpinti gimdymo trukmę. Ši veikla sustiprina raumenis, kurie palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnas. Nėštumo metu galima sustiprinti šiuos raumenis ir išmokti juos atsipalaiduoti bei kontroliuoti prieš gimdymą ir gimdymą. Vienas lengviausiu pratimų iš rekomenduojamų moterims tiek nėštumo metu, tiek po jo yra Kėgelio pratimai.
- Jėgos pratimai: Jėgos pratimai apima stipresnį nei įprastai raumenų darbą. Tai joga, tai chi, darbas su svarmenimis,ėjimas į kalną ir sodininkystė.
- Dviračių sesijos: Važiavimas dviračiu yra puikus mažo poveikio aerobinis pratimas, tačiau nerizikingas. Saugu naudotis dviračiu treniruokliu namuose, sporto salėje ar grupinio užsiėmimo metu. Naudinga yra aerobinė veikla, o tai reiškia, kad treniruojasi širdis, kraujagyslės ir plaučiai.
- Joga: Joga pirmiausia orientuojasi į psichinę ir fizinę gerovę. Jis naudoja keletą kūno padėčių (vadinamų pozų) ir kvėpavimo pratimų. Yra keletas nėščiųjų jogos užsiėmimų, kuriuose naudojamos atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikos su laikysenomis, pritaikytomis nėštumui.
- Tai-Či: Mažo poveikio pratimai, žinomi kaip tai chi, apima laipsniškus tempimo ir balansavimo judesius. Tai pagerina pusiausvyrą, koordinaciją ir kojų stiprumą.
- Vaikščiojimas: Vaikščiojimas yra paprastas ir saugus būdas palaikyti formą nėštumo metu. Galima tai daryti visus 9 mėnesius, jei jaučiasi patogiai. Vaikščiojimas yra nemokamas ir lengvai įtraukiamas į jūsų kasdienį gyvenimą. Dažnai nėščiosioms gali būti sunku eiti į sporto salę ir atlikti mankštą, tokiais atvejais vaikščiojimas yra puikus pasirinkimas. Viena iš fizinio aktyvumo formos yra vaikščiojimas. Pirmame trimestre iki 16 savaitės nėščioji gali nueiti nuo 1 iki 3 kilometrų per dieną, keisdama ėjimo greitį nuo 90-100 iki 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti ritmingai, nesulaikyti kvėpavimo ilgesniam laikui. Antruoju ir trečiuoju nėštumo laikotarpiais galima nueiti 3-5 km per dieną.
Kokie pratimai yra saugūs nėštumo metu?
Daugumą pratimų saugu atlikti nėštumo metu, jei mankštinatės atsargiai ir nepersistenkite. Saugiausia ir produktyviausia veikla yra plaukimas, greitas ėjimas, važinėjimas stacionariu dviračiu patalpoje, žingsnio ar elipsės treniruokliai ir mažo poveikio aerobika (moko sertifikuotas aerobikos instruktorius).
Taip pat reikia vengti veiklų, kurių metu rizikuojate gauti smūgį į pilvą, pavyzdžiui, ledo ritulys, boksas, futbolas ar krepšinis. Jūsų gimda daro spaudimą venai, kuri tiekia kraują į jūsų širdį, kol jūs gulite ant nugaros. Nardymas ar šokinėjimas parašiutu. Dekompresinė liga gali atsirasti dėl nardymo. Treniruokitės didesniame nei 6,000 XNUMX pėdų aukštyje, nebent jau gyvenate dideliame aukštyje. Kažko aukštis virš žemės yra jo aukštis. Pavyzdžiui, greičiausiai esate kalnuose, jei esate dideliame aukštyje.
Nėštumo metu mankštintis yra naudinga, tačiau per didelis pratimas gali pakenkti nėščioms moterims. Kuo aktyvesnė ir tinkamesnė būsite nėštumo metu, tuo lengviau prisitaikysite prie besikeičiančių formų ir svorio padidėjimo.
Yra keletas situacijų, kai prieš mankštą turėtumėte pasitarti su gydytoju. Yra įrodymų, kad aktyvios moterys rečiau patirs problemų vėlesnio nėštumo ir gimdymo metu.
Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl mankštos nėštumo metu. Daugumai nėščiųjų mankšta yra saugi ir sveika tiek būsimai mamai, tiek ir jos kūdikiui. Jei jūsų sveikata yra puiki ir nėštumas yra sklandus, mankšta nepadidins komplikacijų (pvz., persileidimo, neišnešioto kūdikio gimimo ir kt.) rizikos.
tags: #gimdymo #padetis #vaiksciojimas
