Gimdymo metu išprovokuotas smurtas: kaip gamtos stebuklas virsta tragedija?

Naujos gyvybės atėjimas į pasaulį - vienas svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Dauguma gimdymų baigiasi sėkmingai ir atneša daug džiaugsmo mažylio tėvams. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai viskas klostosi ne itin sklandžiai ir kūdikis gimdymo metu patiria traumą.

Lietuvos naujagimių registro duomenimis, trauma gimdymo metu ištinka 6‒8 naujagimius iš 1 000. Puiki gimdyvės priežiūra nėštumo ir gimdymo metu dažniausiai leidžia išvengti sunkių gimdymo traumų. Gimdymo trauma vadinamas gimdymo metu įvykęs mechaninis vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimas.

Pasakojama moteris, vardu Lina, patyrė sunkų gimdymą, kuris truko pusantros paros. Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę ji su vyru atvyko ryte su prasidėjusiais pilvo skausmais. „Gimdos kaklelis buvo prasivėręs tik du centimetrus, bet mane visgi paguldė, nes padarė echoskopiją ir pastebėjo, kad yra mažai vandenų. Man pasakė, kad jeigu pati nepradėsiu gimdyti, kitą rytą skatins gimdymą, o tą dieną vis gaudavau vaistų, kurie skirti, kaip sakė sesutė, kad pamiegočiau ir nejausčiau skausmo. Nuo tų vaistų aš iš tiesų užmigdavau. Kai pradėjau rėkti, kad man labai skauda, gydytoja pasakė, kad jeigu dar isterikuosiu, mane vieną paliks. Kitą rytą iš tiesų gavau gimdymą skatinančių vaistų, tačiau kartu vėl suleido tų pačių vaistų, kad „pamiegočiau“. Po kurio laiko turbūt nuo tų vaistų mane supykino, pradėjau vemti. Sąrėmiai vis stiprėjo, ir apie dešimtą valandą vakaro mane nuvedė į gimdyklą. Ten pajungė lašines, aparatus, tačiau dar gavau vaistų pamiegojimui, nes sąrėmiai esą dar nepakankamai dažni. Paryčiais buvo nuspręsta jau prakirpti, kad išbėgtų vandenys, bet, kaip supratau, tų vandenų nelabai buvo, nes sakė, kad nuėmė tik plėvelę nuo vaiko galvutės“, - teigė moteris.

Skausmą gimdyvei buvo sunku ištverti, todėl ji prašė epidūrinio nuskausminimo, tačiau gydytojai buvo įsitikinę, kad geriau to nedaryti. „Vėliau visgi išsiprašiau, kad nuskausmintų. Kurį laiką buvo mažiau skausmų, po to jie vėl užėjo. Prašiau, kad darytų cezario pjūvį, bet gydytojai atsakė, kad gyvų ir sveikų nepjausto. Kai pradėjau rėkti, kad man labai skauda, gydytoja pasakė, kad jeigu dar isterikuosiu, mane vieną paliks. Tačiau nors gimdymas prasidėjo, aš niekaip negalėjau išstumti vaiko. Gydytojai, užsilipę ant manęs, spaudė pilvą, kad man padėtų. Galiausiai mergaitės pulsas labai nusilpo, o mano - labai užkilo, be to, aš turėjau didelį kraujo spaudimą, visą nėštumą teko gerti vaistus. Sulėkę daktarai dar kartą bandė spausti pilvą, nors man jau kartkartėmis temo sąmonė. Tada gydytojai nusprendė, kad mane reikia staigiai vežti į operacinę. Jau buvo apie pietus“, - prisiminė pašnekovė.

Mergaitė gimė su mėlynėmis ir plaučių uždegimu

Pasak jos, vyras tik po dviejų valandų sužinojo, kad mergaitė guli reanimacijoje, o gimdyvė paguldyta atskirai. Cezario pjūvio operaciją Lina atsimena kaip pro miglą, kadangi jos sąmonė periodiškai aptemdavo. „Kai mergaitę ištraukė, manęs paklausė, ar girdžiu, kaip mergaitė verkia, tačiau tuo metu aš tikrai girdėjau, kad ji neverkia. Gal norėjo patikrinti, ar aš sąmoninga. Per gimdymą netekau labai daug kraujo, todėl jaučiausi tokia išsekusi, kad dar kurį laiką negalėjau iš lovos pasikelti“, - svarstė moteris.

Tačiau daug labiau gąsdino dukrytės vaizdas: viena jos ranka ir pusė galvos buvo mėlyna. Kaip gydytojai aiškino mamai, ji greičiausiai susitrenkė į Linos klubus, kadangi gimdymo metu buvo ne tokioje padėtyje - pasisukusi šonu. Pasak gydytojų, kūdikis gimė jau su infekcija - diagnozuotas įgimtas plaučių uždegimas. „Dėl sveikatos būklės iš dešimt balų jai davė keturis. Nors man nesakė, kad ją gaivino, tačiau ligos istorijoje yra toks įrašas. Gydytoja, kuri priėmė gimdymą, vieną kartą buvo pas mane užėjusi, padavė man lapus, pasakė, kad mano gimdymas buvo komplikuotas, ir daugiau jos nebemačiau. Gydytojai minėjo, kad mano paskutiniai vandenys buvo žali, tačiau nesuprantu, kaip jie galėjo būti žali, jei aš dar nebuvau pasiekusi gimdymo termino“, - toliau pasakojo pašnekovė.

Šiuo metu mergaitė, vis dar prijungta prie aparatų, gydoma Santaros klinikose. Mėlynės nyksta, jos būklė po truputį gerėja. Tiesa, ištyrus jos galvytę, smegenyse medikai pastebėjo neaiškų šešėlį. Belieka tik tikėtis, kad jis nerodo smegenų pažeidimo.

Ligoninė turi paaiškinimą

Lina turi daug abejonių, ar medikai pusantros paros trukusio gimdymo metu priėmė teisingus sprendimus. Moteris įsitikinusi, kad jeigu cezario pjūvis būtų atliktas laiku, jos dukrytė galbūt negulėtų apraizgyta laidais. Ligoninė turi savo paaiškinimą.

Gydymo įstaigos atstovai tikino, kad, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas gydymo metodikas, esant pirmam nėštumui, fiksuojant nėščiosios hipertenziją, sumažėjusių vaisiaus vandenų kiekį, gimdymo takų neatsidarymą, pacientei yra reikalingas pasiruošimas gimdymui ir nuolatinis monitorinis stebėjimas, kas visada ir yra atliekama. Pasak jų, tokiu atveju indikacijų cezario pjūvio operacijai nėra.

Gimdyvės takai pradedami ruošti gimdymui, vartojant medikamentus jie atveriami. Tik tuomet, jeigu gimdos kaklelis visiškai atsivėręs, o vaisiaus galvytė nesileidžia, akušerių ginekologų konsiliumas nusprendžia atlikti cezario pjūvį. Tokiais atvejais, kai gimdoje nustatomas sumažėjęs vandenų kiekis, medikai dažnai įtaria infekciją, t. y. kad vaikas gimdoje jau gali būti infekuotas. Tuomet stengiamasi, kad gimdyvė pagimdytų pati, kadangi kūdikis, praeidamas motinos gimdymo takais, perima jos bakterijas ir įgauna didesnį imunitetą pasipriešinti ligai. Cezario pjūvio metu ištrauktas kūdikis tokios galimybės netenka. Todėl įtarus infekciją cezario pjūvis daromas tik išskirtiniais atvejais.

Kada vykti į ligoninę?

Daugelis nėščiųjų svarsto, kuriuo tiksliai metu gimdymui prasidėjus jau reikėtų vykti į ligoninę. Tačiau konkretaus atsakymo į šį klausimą, deja, nėra. Visgi dažnai nutinka ir taip, kad atvykusios gimdyti nėščiosios išsiunčiamos namo laukti gimdymo, o tai vėlgi gali sukelti daugiau streso, nuvarginti.

Paruošiamieji sąrėmiai su pertrūkiais gali kartotis ištisas dienas (ar net savaites), kol prasideda tikrasis gimdymas. Pagrindiniai skirtumai yra reguliarumas, intensyvumas ir nuolatinis stiprėjimas, t.y. Prieš prasidedant gimdymui nebūtinai nubėgs vaisiaus vandenys ar iškris gleivių kamštis.

Į ligoninę reikėtų vykti pirmuoju gimdymo etapo metu, t.y. Latentinė fazė. Latentinė fazė baigiasi ir aktyvioji fazė prasideda, kai gimdos kaklelis būna atsivėręs 3-4 cm. Į ligoninę reikėtų vykti, kai sąrėmiai taps stiprūs, skausmingi ir dažni.

Rizikingi nėštumai ir situacijos, reikalaujančios skubios pagalbos:

Jums paskirta planinė cezario pjūvio operacija, tačiau dar iki numatytosios datos pajutote, kad jau prasideda gimdymas.
Jeigu jau esate gimdžiusi.
Tyrimo metu jums buvo rastas B grupės streptokokas (BGS). Jei 35-37-tą nėštumo savaitę po atlikto tyrimo moters organizme aptikta BGS bakterija, prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims nėščiajai kuo greičiau turi būti skiriama antibiotikų, tad taip pat reikėtų skubėti į gimdymo namus.
Vaisiaus padėtis yra neįprasta (pavyzdžiui, vaikelis gimdoje sėdi, t. y. Nėštumas laikomas rizikingu, t. y. Nėštumas yra daugiavaisis (t. y. laukiatės dvynukų, trynukų ir t.

4 ankstyvieji gimdymo požymiai

Gimdymo traumos ir jų pasekmės

Naujagimių traumas gali nulemti užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija, anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, didesnio nei 4,5 kg svorio vaisius, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu. Dažniausiai pasitaiko galvos smegenų, nugaros smegenų, periferinių nervų pažeidimas, ilgųjų kaulų (žastikaulio, šlaunikaulio) lūžimas, vidaus organų traumos (kraujavimas į antinksčius, kepenų bei blužnies plyšimas).

Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai: gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.

Gimdymo takų sužalojimų priežastys būna skirtingos: anatominės gimdymo takų ypatybės (pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas); funkcinės gimdymo takų savybės (stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiaitempiantys gimdant, gimdymo takų randai); vaisiaus ypatybės (stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra); greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.

Dažniausios kūdikių traumos:

Minkštųjų audinių traumos: Nubrozdinimai, įbrėžimai, paraudimai, patinimai ir kraujosruvos.
Lūžiai: Raktikaulio lūžis yra dažniausias. Ilgųjų kaulų lūžiai ir slankstelių lūžiai kaklo srityje yra reti, bet pavojingi.
Periferinių nervų pažeidimas: Erbo paralyžius, Klumpkės paralyžius, viso peties rezginio pažeidimas.
Veidinio nervo pažeidimas.
Diafragmos nervo pažeidimas.
Kaukolės lūžiai: Impresinai lūžiai.
Kraujosruvos (hematomos) ir gimdymas gumbas.

Tiek gimdymo metu traumą patyręs kūdikis, tiek mama net ir praėjus kuriam laikui gali jausti ne tik fizines, bet ir psichologines to pasekmes. Apklausos ir tyrimai rodo, kad net iki 34 proc. moterų savo gimdymo patirtį vadina traumine ir net apie 70 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Traumos terminas plačiąja prasme reiškia, kad motinai arba kūdikiui gimdymo metu buvo iškilęs pavojus gyvybei, grėsė rimtais fizinės sveikatos arba emocinės būklės sutrikdymais.

Todėl, dažnai netgi gimdymui praėjus sklandžiai, moteris, ypač gimdžiusi pirmą kartą, gali jaustis itin prislėgta, o tokia būklė ilgainiui pereiti į potrauminio streso sindromą, galintį trukti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ar metų.

Potrauminio streso sindromo simptomai:

Įkyrios mintys ir prisiminimai: Košmarų sapnavimas, nuolat išgyvenimas sunkių gimdymo metu patirtų jausmų, skausmingas reagavimas į bet kokius priminimus apie įvykį.
Atsiribojimas, abejingumas: Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį, negebėjimas prisiminti tam tikrų su įvykiu susijusių momentų, susidomėjimo mėgstama ir iki tol reikšminga buvusia veikla sumažėjimas, atsiribojimas nuo artimųjų, negebėjimas jausti meilės ar dėkingumo jausmus, negatyvus ateities matymas.
Hyperaktyvumas: Sunkumai norint užmigti, irzlumas, pykčio protrūkiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga, neadekvatčios reakcijos, panikos priepuoliai.
Bendravimo gebėjimų praradimas: Stresas būnant socialinėje, darbo aplinkoje.

Potrauminio streso sindromas išsivysto 1,5-9 proc. moterų, o tos, kurioms jis neišsivysto, simptomai būna ne tokie intensyvūs, jų pasireiškia mažiau, tačiau vis vien sukelia varginančią būseną. Atsigauti po gimdymo, kurio metu moteris ar kūdikis patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio traumas, po patirto potrauminio streso sindromo, prireikia laiko. Geriausia tokiu atveju pasitarti su medikais, šioje srityje besispecializuojančiais psichoterapeutais, kurie parinks geriausią gydymo būdą.

Savo ruožtu, moteris turėtų imtis nemedikamentinės savipagalbos: išsimiegoti, mankštintis, lankytis neseniai pagimdžiusių moterų susiėjimuose, kitais būdais su jomis bendrauti, lankytis masažuose, skaityti savipagalbai po traumų skirtą literatūrą.

Medikai pabrėžia, kad potrauminiam stresui būdingų simptomų jokiu būdu negalima ignoruoti, tikintis, kad jie praeis savaime. Tyrimų duomenimis, užsitęsusi slogi būsena net 10-15 procentų jaunų motinų išsivysto į pogimdyvinę depresiją, su kuria susidoroti gali būti sudėtinga.