Nors šiandien vis dažniau girdimi skundai, kad nemokama medicina tampa utopija, mat dėl didelių eilių viešosiose įstaigose žmonės stumiami kreiptis į privačias įstaigas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad išties Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustiems žmonėms tektų gerokai patuštinti kišenę.
Taigi, kas priklauso PSD turintiems asmenims? Visų pirma, norintiems gauti šeimos gydytojo paslaugas, reikia prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Rekomenduojama gydymo įstaigą rinktis arčiau namų. „Iš PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa“, - nurodo ligonių kasos.
Kada gali paprašyti susimokėti papildomai?
Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių pacientų gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai pacientas pats pageidauja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nekompensuojamų tyrimų ar paslaugų, nori paslaugas gauti greičiau ar renkasi tas paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Pažymima, kad prieš teikiant mokamą paslaugą, apdraustas PSD pacientas turi būti supažindinamas su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai.
„Ypač svarbi yra ligų profilaktika, todėl be papildomų mokesčių kartą per metus šeimos gydytojai savo pacientams turi suteikti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, moterims skirti ginekologinę apžiūrą, atlikti krūtų apčiuopą ir kt. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems pacientams gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, patikrinama rega“, - pažymi VLK specialistai.
PSD turinčiam asmeniui nemokamai teikiamos ir visos reikalingos stacionarinės, reabilitacijos paslaugos ligonių kasų nustatyta tvarka ir tik tų įstaigų, kurios turi sudariusios sutartis su VLK.
Koks asmuo paslaugas gauna nemokamai?
Pažymima, kad iš paslaugos apmokamos iš PSDF, jei žmogus dirba pagal darbo sutartį ar gauna autorinį atlyginimą - tada PSD įmokos mokamos nuo pajamų. Taip pat fiksuotas PDF įmokas moka dirbantieji savarankiškai. Dalis žmonių yra draudžiami valstybės lėšomis - tai yra nepilnamečiai ir studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programa, nėščiosios, neįgalūs ir pensiją gaunantys asmenys, nepasiturintys asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ir kt. Nemokamas medicinos paslaugas gauna ir tie, kurie savarankiškai moka nustatyto tarifo (58, 63 eurų) PSD įmokas.
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
- neveikiantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
- Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Taip pat žrTėvai, pasak S. Paulauskienės, tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas PSD valstybės lėšomis ne tik gimus vaikui, bet ir vėliau, jei, pavyzdžiui, vienas iš jų netenka darbo. Tačiau norint, kad pasirinkimas būtų patvirtintas, reikia atvykti į TLK su savo asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu ir vaiko (-ų) gimimo liudijimu (-ais). Ligonių kasai būtina pateikti šių dokumentų originalus, tad nei atsinešus jų kopijas, nei skambinant telefonu, PSD valstybės lėšomis negali būti suteikiamas.
„Dažnam kyla klausimas, kodėl negalime suteikti draudimo, jei pateikiama dokumento kopija? Atsakymas paprastas: originalo neturėjimas negarantuoja, kad vaiką tikrai augina būtent tas asmuo, kuris nori pasinaudoti valstybės parama. Žinomas ne vienas atvejis, kai vaikas auga su vienu iš tėvų užsienyje, o kitas, likęs Lietuvoje, vaiko neaugina, tačiau neturėdamas darbo siekia neteisėtai gauti PSD”, - paaiškina Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja.
Žinotina, kad apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėtis ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, PSD įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Nors dauguma besilaukiančių dar gerokai prieš gimdymą apsilanko būsimoje gimdymo vietoje, apžiūri gimdyklas ir palatas, pabendrauja su personalu ir išsirenka joms patikusius gimdymo namus ar kitą įstaigą, tačiau to daryti nebūtina, t.y. Jums tereikės turėti savo asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę (Forma Nr. 025/a-pild.).
Jeigu gyvenate ir esate apdrausta sveikatos draudimu ne Lietuvoje, bet vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ar Šveicarijos Konfederacijoje, gimdymas jums nekainuos, tačiau prieš tai turėsite gauti Formą S2 (anksčiau - E 112) ir ją turėti gimdymo metu. Jeigu iki gimdymo jums reikės papildomos medicininės nėštumo priežiūros, t.y. į Lietuvą atvyksite anksčiau ir norėsite, kad jūsų nėštumo eigą stebėtų gydytojas, jums reikės turėti Europos sveikatos draudimo kortelę.
Jeigu moteris nėra apdrausta nei Lietuvoje, nei vienoje iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ar Šveicarijos Konfederacijoje, už gimdymą jai reikės susimokėti. Gimdymo paslaugą gali teikti ir privačios gydymo įstaigos (šiuo metu tokią paslaugą Lietuvoje teikia tik Baltijos ir Amerikos klinika), tuomet už gimdymą reikia susimokėti savo lėšomis.
Lietuvoje jau yra patvirtinta gimdymo namuose tvarka, tačiau nė viena sveikatos priežiūros ir gydymo įstaiga dar nepradėjo teikti šios paslaugos. Kuomet (jeigu) gimdymo namuose paslauga bus pradėta teikti, ji nebus kompensuojama, t.y. Reikia susimokėti arba sumokėti kainų skirtumą už papildomus, moters iniciatyva arba gydytojui rekomendavus atliekamus tyrimus, kitas paslaugas, brangesnius vaistus.
Didesnės ligoninės, klinikos, gimdymo namai dažnai siūlo įvairių, papildomų paslaugų gimdyvėms ir jų šeimos nariams. Cezario pjūvio operacija pagal moters pageidavimą. Nuo 2024 m. įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti galimybę gimdyvėms rinktis cezario pjūvio operaciją pagal pageidavimą, t.y. nesant medicininių indikacijų. Dėl galimybės pasirinkti šį gimdymo būdą su tokia paslaugą teikiančia įstaiga reikia tartis iš anksto (nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės), pasirašyti sutartį, sumokėti su būsimą operaciją. Už visas papildomas, mokamas paslaugas turi būti mokama „oficialiai“, t.y. gydymo įstaigos kasoje, pagal gydymo įstaigoje galiojančią tvarką.
Kiek paslaugos kainuotų neapsidraudus?
Tuo metu tiems, kurie nėra drausti PSD, už visas suteiktas paslaugas, konsultacijas, procedūras, reabilitaciją, išskyrus skubiąją medicinos pagalbą, reikia susimokėti pačiam. Pavyzdžiui, ūminio miokardo infarkto (atliekant vainikinių arterijų šuntavimą) vidutinės trukmės gydymas kainuoja nuo 8 308 iki 12 796 eurų. Tuo metu apendicito operacija ir vidutinės trukmės gydymas ligoninėje kainuotų nuo 1 291 iki 2 214 eurų; vaistai melanomai, plaučių vėžiui gydyti gali kainuoti per 60 tūkst. eurų; vaistai inkstų vėžiui gydyti - daugiau nei 80 tūkst. eurų.
Valstybinės ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms už gimdymą sumoka nuo 451 iki 950 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jeigu gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis, mokama nuo 1081 iki 1933 eurų (priklausomai nuo sudėtingumo). Jei gimdyvė nėra drausta, tuomet šią sumą teks sumokėti pačiai.
Kitokia tvarka galiotų atvykusioms iš Europos Sąjungos šalių apdraustoms moterims, dar kitokiabūtų, jei atvyktų gimdyti moterys iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, neturintiems leidimo nuolat gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams už medicinos paslaugas reikia sumokėti patiems. Tokiu atvejupacientams, norintiems gauti mokamas paslaugas, dėl jų tiesiogiai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
Draustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, už gimdymo metu suteiktas paslaugas mokėti nereikia.
Papildomos Paslaugos ir Susitarimai
Tam pasitarnauja ir kai kuriose ligoninėse jau įvesta oficiali tvarka, kuomet galima susitarti su konkrečiu gydytoju dėl gimdymo priežiūros, sumokant į ligoninės kasą nurodytą užmokestį. Štai, pavyzdžiui Vilniaus gimdymo namuose individuali priežiūra ir slauga nėščiųjų priėmimo ir gimdymo skyriuje (visą gimdymo laikotarpį), kai pacientė pati renkasi gydytoją ir akušerę, kainuoja: gydytojas - 201,41 Eur, akušerė - 100,70 Eur. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnyje) ta pati paslauga: gydytojas - 244,19 Eur, akušerė - 122,09 Eur.
Kauno Krikščioniškų gimdymo namų interneto puslapyje nurodyta, kad renkantis papildomas mokamas paslaugas (atskira palata, papildoma slauga, t. y. kai pacientė pati pasirenka gydytoją ir akušerę ir pan.) imamas nustatytas mokestis. Konkrečias kainas galima sužinoti apsilankius dominančioje įstaigoje, kur planuojama gimdyti.
Mažesnių miestų ligoninėse tokių pasirinkimų kolkas nėra. Bet gal tokia praktika padėtų besiruošiantiems gimdymui jaustis saugiau ir tvirčiau.
Ką turėtumėte žinoti rinkdamiesi ligoninę gimdyti | „Sanford Health News“
Sveikatos Sistemos Modelis Lietuvoje
Lietuvoje sveikatos priežiūros sistema finansuojama iš sumokamų mokesčių ir teikia įvairias paslaugas. Kai kurios iš jų yra pilnai kompensuojamos, kitos gali būti apmokamos iš dalies arba visai neapmokamos. Palyginti su daugeliu kitų pažangių šalių, Lietuva išsiskiria dideliu medicinos specialistų skaičiumi. Šalyje veikia daugiau nei 1223 bendrosios praktikos gydymo įstaigos, užtikrinančios visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Lietuvos ligoninės yra puikiai aprūpintos modernia įranga, čia dažnai atliekamos net sudėtingiausios operacijos.
Privalomasis Sveikatos Draudimas (PSD)
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalis, užtikrinanti visuotinę prieigą prie būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų. Asmenys, turintys PSD, gali lankytis pas gydytojus, gauti gydymą ligoninėje ir skubią pagalbą. Apdraustieji PSD gali naudotis medicinos paslaugomis nemokamai, jei jos teikiamos įstaigose, kurios turi sutartis su Teritorine ligonių kasa (TLK). Norint naudotis Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, būtina turėti deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje ir mokėti PSD įmokas.
Sveikatos Priežiūros Lygiai Lietuvoje
Lietuvoje yra trys sveikatos priežiūros paslaugų lygiai:
- Pirminė sveikatos priežiūra: Tai pirmasis lygis, kuriame dirba šeimos gydytojai, bendrosios praktikos gydytojai, odontologai, akušeriai ir slaugytojai. Jie stebi pacientų sveikatą, atlieka profilaktiką, diagnozuoja ir gydo. Jei reikia, pacientai nukreipiami į aukštesnį lygį.
- Antrinė sveikatos priežiūra: Tai specializuota priežiūra, kurią teikia gydytojai specialistai (kardiologai, chirurgai ir kt.).
Sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje teikiamos tiek valstybinėse, tiek privačiose klinikose ir ligoninėse. Nepriklausomai nuo to, ar esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), galite kreiptis į bet kurią įstaigą Lietuvoje.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas gali turėti savo šeimos gydytoją, kuris rūpinsis bendra sveikata ir, jei reikės, nukreips pas specialistus. Galite laisvai pasirinkti polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą, kuriame norite prisiregistruoti. Jei pasirinkta įstaiga nebeatitinka jūsų poreikių, galite pereiti į kitą. Atminkite, kad vienu metu galite būti registruoti tik vienoje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje.
Jūsų medicininė informacija Lietuvoje yra privati ir be jūsų sutikimo niekam nebus perduodama.
Tėvų Dėmesio Verta Informacija
Vis dar pasitaiko atvejų, kai teisę į sveikatos draudimą valstybės lėšomis turintys tėvai augina vaiką ir įsivaizduoja, kad PSD, gimus atžalai, mamai arba tėčiui suteikiamas savaime. Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) dar kartą ragina visus tėvelius atkreipti dėmesį į Sveikatos draudimo nuostatą, skirtą jiems: valstybės lėšomis draudžiamas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, vienas iš globėjų, šeimoje globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų, vienas iš globėjų (rūpintojų), šeimoje globojantis (besirūpinantis) du (dviem) ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Deja, ligonių kasos darbuotojai nėra aiškiaregiai ir be tėvų, norinčių pasinaudoti įstatymo jiems suteikta galimybe, oficialaus valios išreiškimo, negali žinoti, kuris - mama ar tėtis - yra nusprendę auginti vaiką ir įgyti PSD šiuo pagrindu. Juolab kad tokie duomenys nefiksuojami nei gimdymo skyriuose, nei kur kitur.
VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė teigia, kad neretai ir darbo biržoje registruotos bei niekur nedirbančios moterys, gavusios iš gydytojo pažymą apie nėštumą, pristato ją tik darbo biržai, tačiau teritorinei ligonių kasai (TLK) nepateikia. „Deja, tos būsimos mamos, kurios niekur nedirba ir nepristato tokios pažymos teritorinei ligonių kasai, lieka neapdraustos PSD tiek nėštumo laikotarpiu, tiek ir po gimdymo. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo ir tik jam prasidėjus būsimieji tėveliai sužino, kad gimdyvė yra nedrausta PSD. Tai padaryti labai svarbu, kad ateityje nekiltų keblumų gydymo įstaigoje, norint gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas“, - sako N. Taigi svarbu žinoti, jei nėščioji niekur nedirba, kad ji kreiptųsi į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir šios pažymos originalą pateiktų artimiausiai TLK.
Taip pat kiekvienai vaikelio besilaukiančiai moteriai svarbu žinoti ir tai, kad apdraustomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, taip pat nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu, t. y. 70 dienų (arba 28 nėštumo savaites ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Be to, Lietuvoje apdraustuoju laikomas ir vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų iki 18 metų. Globėjais laikomi tik tie žmonės, kurie yra įteisinę vaiko globą.
„Gimus vaikeliui tėvai turi tarpusavyje nuspręsti, kuris iš jų bus draudžiamas valstybės lėšomis, nes juo gali tapti tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas. Vienas iš tėvų, pageidaujantis tokio draudimo, ligonių kasai turi pateikti vaiko gimimo liudijimo originalą ir savo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į TLK, tol ligonių kasos neturi informacijos apie tai, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis, šios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų kompensuojamų gydymo paslaugų“, - sakė N. N. Jelenskienės teigimu, jei laiku neatvykstama į TLK susitvarkyti reikiamų dokumentų, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje, nes draudimo laikotarpis turi būti nustatomas ligonių kasoje. Tik po to gali būti teikiamos gydymo paslaugos, už kurias moka ligonių kasos.
Kitos Galimybės Neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis. Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
- Savarankiškai apmokėkite už kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus Sveikatos Draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip.
Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
