Gimdos kaklelis - tai siauras, maždaug 3 cm ilgio „koridoriukas“, jungiantis gimdą su makštimi. Jis atlieka itin svarbią funkciją reprodukcinėje sistemoje: saugo gimdą nuo infekcijų ir dalyvauja gimdymo procese. Tačiau šiai svarbiai daliai gresia įvairios ligos, tarp kurių - gimdos kaklelio erozija ir ektopija. Nors šios būklės dažnai siejamos, jos turi skirtingas apraiškas ir gali kelti susirūpinimą, ypač planuojant nėštumą.
Gimdos kaklelio erozija apibūdinama kaip gleivinės ar odos pažeidimai, kurie gali būti tiek paviršiniai, tiek gilesni. Ektopija, kita vertus, reiškia, kad gimdos kaklelio kanale esanti gleivinė auga už jo ribų, ant išorinio gimdos kaklelio paviršiaus. Tai yra būklė, kai liaukų ląstelės iš gimdos kaklelio kanalo išsikiša ant išorinio gimdos kaklelio paviršiaus. Gimdos kaklelio ektropionas, dar žinomas kaip gimdos kaklelio erozija, yra būklė, pažeidžianti gimdos kaklelį - apatinę gimdos dalį, kuri atsiveria į makštį. Šiai būklei būdinga raudona, uždegiminė gimdos kaklelio išvaizda, kurią galima pastebėti ginekologinio tyrimo metu.
Pagrindinės gimdos kaklelio erozijos ir ektopijos priežastys yra kompleksinės ir dažnai susijusios su hormonų disbalansu, ypač estrogeno svyravimais, kurie gali skatinti epitelio augimą. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina lėtinės infekcijos, tokios kaip chlamidijos ar herpeso virusas, ir traumos, patirtos gimdymo ar aborto metu. Lytiškai plintančios infekcijos (LPI), tokios kaip chlamidija ir gonorėja, gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, dėl kurio gali išsivystyti ektropionas.
Simptomai ir Diagnozė
Nors gimdos kaklelio ligos dažnai nepasireiškia specifiniais simptomais, kai kurios moterys gali jausti skausmą lytinių santykių metu, pastebėti neįprastas makšties išskyras, kraujuoti tarp menstruacijų arba po lytinių santykių. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir pilvo skausmai. Kiti galimi požymiai yra nepatogumas po lytinių santykių, pilvo apačios, strėnų, krūtų maudimas, taip pat išskyros iš krūtų spenelių. Grėsmingas simptomas yra kraujas ne mėnesinių metu, kuris gali signalizuoti užleistą procesą. Kartais moterys pastebi, kad po santykių išbėgusi sperma būna rausva - tai reiškia, kad ji nusidažiusi krauju, o tai nėra normalu.
Gimdos kaklelio erozija ir ektopija diagnozuojamos atliekant įprastą ginekologinį tyrimą, kurio metu gydytojas gali pastebėti pakitimus gimdos kaklelyje. Papildomai gali būti atliekama kolposkopija - procedūra, leidžianti detaliau apžiūrėti gimdos kaklelį padidinus vaizdą. Tai specialus optinis prietaisas, kuris kelis kartus padidina ir gerai apšviečia vaizdą. Kolposkopijos metu gydytojas gali pastebėti pakitimus gimdos kaklelyje, o citologinis tepinėlis gali padėti aptikti ikivėžinius ar vėžinius pakitimus.
Vienas svarbiausių diagnostikos metodų yra PAP tyrimas (citologinis tyrimas), kurio metu paimamas gimdos kaklelio tepinėlis. Šis tyrimas turėtų būti atliekamas reguliariai, ypač moterims nuo 25 iki 60 metų, kas 3 metus, ir yra apmokamas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo.
Gimdos Kaklelio Erozija ir Nėštumas
Nors gimdos kaklelio erozija ar ektopija nėra tiesioginė kliūtis pastojimui, jos gali sukelti tam tikrų komplikacijų nėštumo metu ir po jo. Kai kuriais atvejais, ypač jei yra uždegimas ar didesni pažeidimai, gali būti rekomenduojama gydyti šią būklę prieš planuojant nėštumą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma moterų su gimdos kaklelio erozija ar ektopija sėkmingai pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. Lengvų atvejų gydymas gali būti nereikalingas, o moterims gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti būklę.
Nėštumo metu gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti. Gimdos kaklelis yra labai dėkingas apžiūroms - jį galima apžiūrėti be jokių intervencijų, akimis. Kaip ir oda ar iš dalies krūtys, gimdos kaklelis yra vadinamosios vizualios lokalizacijos. Be to, gimdos kaklelis turi savo ikivėžį, kurį galima „sugauti“ ir diagnozuoti. Geras gydytojas iš pokalbio su paciente gali nustatyti didelę dalį diagnozės.
Jei moteris yra pagimdžiusi vieną vaiką, turi gimdos kaklelio žaizdelę, kurios onkocitologiniai tyrimai geri, ir ruošiasi gimdyti antrą vaiką, tuomet tikrai verta palaukti ir su žaizdele nieko nedaryti. Gimdymo metu ir po jo gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti.
Gydymo Galimybės ir Prevencija
Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų. Lengvų atvejų atveju gydymas gali būti nereikalingas, o moterims gali būti rekomenduojama reguliariai stebėti būklę. Jei simptomai yra ryškūs, gydymas gali apimti vaistų skyrimą infekcijoms gydyti, hormonų terapiją arba chirurgines procedūras, tokias kaip krioterapija, diatermija ar lazerinė terapija, siekiant pašalinti pažeistas gleivinės vietas. Krioterapija - tai gydymas šalčiu, diatermija - aukšto dažnio elektros srovės pagalba, o lazerinė terapija naudoja lazerio spindulius. Šios procedūros padeda atnaujinti gimdos kaklelio audinius.
Svarbu suprasti, kad gimdos kaklelyje negali būti jokių defektų. Moterys dažnai girdi „jūs turite žaizdelę, mes ją stebėsime“. Tačiau, jei jums ant veido būtų žaizdelė, ar jūs su ja vaikščiotumėte? Yra tam tikros moterų grupės - paauglės, negimdžiusios, nėščiosios - apie kurias reikia kalbėti atskirai. Kalbant apie „paprastas“ moteris, kurioms žaizdeles „stebi, stebi stebi“, o paskui paaiškėja - jau vėžys.
Vienas iš svarbiausių prevencijos metodų yra reguliarūs PAP tyrimai. Nors Lietuvoje valstybė PAP tyrimą apmoka moterims nuo 25 metų ir tik kas 3 metus, šis tyrimas nėra brangus, ir moterys turėtų jį pasidaryti anksčiau ir dažniau. Deja, Lietuvoje dar nėra susiformavusi tradicija nuolatos tikrintis. Profilaktiniai pasitikrinimai jokiu būdu negali būti „akcijiniai“. Tai turi būti normalus, nuolatinis, kasmetinis darbas.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis. Nors viruso neturime kuo gydyti, svarbu žinoti, kad skiepai nuo ŽPV gali žymiai sumažinti riziką susirgti. Taip pat svarbu vengti rizikos veiksnių: rūkymo, ilgalaikio sudėtinių kontraceptikų vartojimo, turėti kuo mažiau lytinių partnerių, naudoti prezervatyvus, kurie nors ir neapsaugo pilnai, bet sumažina riziką.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti išvengti gimdos kaklelio problemų? Sveika mityba, atsisakymas rūkyti, fizinis aktyvumas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją yra svarbiausi aspektai. Mityba, kurioje mažai esminių maistinių medžiagų, gali turėti įtakos bendrai reprodukcinei sveikatai.
Gimdymo metu ir po jo gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti. Gimdos kaklelis yra labai dėkingas apžiūroms - jį galima apžiūrėti be jokių intervencijų, akimis. Kaip ir oda ar iš dalies krūtys, gimdos kaklelis yra vadinamosios vizualios lokalizacijos. Be to, gimdos kaklelis turi savo ikivėžį, kurį galima „sugauti“ ir diagnozuoti. Kita vertus, gydytojas mato kaklelio išorę, bet juk jis turi ir įėjimo žiotis, ir kanalą, kur gali slypėti patologija.
Rizikos Veiksniai ir Statistika
Nors gimdos kaklelio vėžys yra viena labiausiai paplitusių moterų onkologinių ligų, Lietuvoje sergamumas ja, lyginant su visa Europa, yra didelis. Tai lemia ne tik nepakankamas profilaktinių tyrimų apimtis, bet ir kitų rizikos veiksnių įtaka. Didelis lytinių partnerių skaičius, rūkymas, ilgalaikis sudėtinių kontraceptikų vartojimas, genetinis polinkis, nėštumas jauname amžiuje, trys ar daugiau nėštumų, susilpnėjusi imuninė sistema, taip pat kitos lytiškai plintančios infekcijos - visi šie veiksniai gali padidinti riziką susirgti.
Pasaulyje kas 2-3 minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Rizika susirgti padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga 45-55 metų moterys. Apie 90 proc. atvejų liga prasideda nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos. Per gyvenimo laikotarpį šia infekcija užsikrečia apie 75 proc. lytiškai aktyvių moterų.
Nuo užsikrėtimo iki gimdos kaklelio vėžio atsiradimo gali praeiti 10-12 metų. Šis vėžys ankstyvose stadijose nesukelia jokių jaučiamų neigiamų požymių, todėl gydymas bus efektyvus tik kuo anksčiau diagnozavus šį susirgimą. Kol kas vienintelis apsisaugojimas nuo gimdos kaklelio vėžio yra laiku pasitikrinti.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir neigiamas PAP tyrimo atsakymas ne visada yra 100% tikslus. Klaidos gali atsirasti dėl netinkamai paimto audinio, blogų mėginio saugojimo sąlygų ar netinkamai naudojamų priemonių. Todėl, esant abejonėms ar simptomams, būtina atlikti papildomus tyrimus, įskaitant kolposkopiją.
