Menu Close

Naujienos

Gimdos gleivinės tyrimai nėštumo metu ir bendrai

Nuo gimdos vėžio mūsų šalyje ir pasaulyje miršta daugybė moterų. Tai ypatingai skaudu, nes gimdos gleivinės ligas laiku diagnozavus, galima išgydyti. Reikia tik laiku pasitikrinti.

Gimdos gleivinės arba endometriumo vėžys - tai viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų išsivysčiusiose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Tai vienas dažniausių lyties organų piktybinių navikų ir tarp Lietuvos moterų. Sergamumas endometriumo vežiu kasmet auga. Nors diagnozavus gimdos gleivinės vėžį ankstyvosiose stadijose iki penkerių metų išgyvena iki 75 proc. ligonių, remiantis statistika, kasmet vien Europoje nuo šios ligos miršta apie 9 tūkstančius moterų, pasaulyje - apie 42000. Endometriumo vėžys daugiau nei 90 proc. atvejų diagnozuojamas moterims virš 50 metų. Dažniausiai šia liga serga 55-65 metų moterys.

Svarbiausi gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksniai yra nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos faktoriai - tai aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, didesnė rizika susirgti yra negimdžiusioms moterims.

Simptomai ir diagnostika

Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios, pagausėjusios, vandeningos su kraujo priemaišomis išskyros iš gimdos. Tai pasireiškia 95 proc. atvejų. Būtent dėl kraujavimo ši liga diagnozuojama anksti (I stadijos liga diagnozuojama 70-80 procentų ligonių). Tačiau simptomų gali ir nebūti, todėl brandaus amžiaus moterims ypatingai svarbu reguliariai tikrintis pas gydytoją ginekologą. Taip pat labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją atsiradus kraujavimui menopauzės laikotarpiu, kai jo jau neturėtų būti. Tada galima šią ligą laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti.

Kita vertus, prasidėjus kraujavimui po menopauzės, nereikia labai panikuoti, nes kraujavimo priežastis gali būti ne tik gimdos vėžys, bet ir polipai, miomos, atrofiniai pokyčiai. Visoms moterims, kurios kreipiasi dėl pomenopauzinio kraujavimo, pirmiausia rekomenduojamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas, nes gimdos kaklelio vėžys taip pat gali sukelti kraujavimą po menopauzės. Toliau atliekamas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU). Gydytojas ginekologas, atlikęs šį tyrimą, jau gali įtarti gimdos vėžį. Tuomet diagnozės patikslinimui atliekama gimdos biopsija. Tai dažniausiai visiškai neskausminga procedūra, kai specialiu plonu (2 mm diametro) kateteriu atsiurbiamas nedidelis kiekis medžiagos iš gimdos ertmės, ir ji siunčiama ištirti gydytojui patologui. Po kelių dienų gaunamas atsakymas.

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys diagnozuojamas tik apie 10 proc. moterų, kurios tiriamos dėl pomenopauzinio kraujavimo (PMK). Kraujavimas ar kraujingos išskyros iš gimdos pomenopauzės laikotarpiu vertinami kaip tikėtini endometriumo vėžio požymiai, kol nepatvirtinta kita kraujavimo priežastis. Tačiau, kaip jau minėjau, gali būti ir daugybė kitų kraujavimo priežasčių. Diagnozę patikslinti padeda hidrosonografija arba sonohisterografija. Tai yra paprastas, neskausmingas transvaginalinio ultragarsinio tyrimo papildymas, kai naudojant ploną kateterį (2 mm diametro), į gimdos ertmę suleidžiama sterilaus fiziologinio arba specialaus gelio, ir tai padeda gydytojui ginekologui ultragarsinio tyrimo metu apžiūrėti gimdos ertmę bei diagnozuoti kitas kraujavimo priežastis.

Maždaug 10 proc. dėl kraujavimo ištirtų moterų menopauzės laikotarpiu diagnozuojamas endometriumo vėžys. Nors dažniausiai atliekami ultragarsiniai ar chirurginiai tyrimai, šiuolaikinė epigenetika leidžia kitaip - patikimai įvertinti riziką naudojant tik makšties gleivinės tepinėlį. WID®-easy metilinimo tyrimas nustato specifinius vėžinių ląstelių DNR pokyčius ir padeda išvengti perteklinių invazinių procedūrų.

Kaip veikia WID®-easy tyrimas?

WID®-easy - tai pažangus epigenetinis tyrimas, kuris analizuoja specifinius DNR metilinimo pokyčius, būdingus vėžinėms ląstelėms. Šie pakitimai rodo, ar gimdos gleivinėje vyksta piktybiniai procesai. Tyrimas atliekamas taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodą, o atsakymas pateikiamas per 2-4 savaites. Tai leidžia laiku ir patikimai įvertinti riziką bei sumažinti invazinių procedūrų poreikį.

  • Nustato vėžinių ląstelių DNR metilinimo žymenis
  • Pasižymi 99,7 % neigiama predikcine verte
  • Remiasi pažangiu PGR metodu
  • Reikalingas tik makšties gleivinės tepinėlis
  • Tinka kaip atrankos priemonė pacientėms su neaiškiu kraujavimu peri, - ar po menopauzės

Patikima prevencija - be chirurgijos ir laukimo

WID®-easy suteikia galimybę saugiai ir greitai įvertinti endometriumo vėžio riziką vos iš makšties tepinėlio. Tai padeda išvengti perteklinių invazinių tyrimų ir greičiau nusiraminti arba imtis reikalingų veiksmų.

  • Mažiau invazijos - daugiau ramybės: Užuot atliekant histeroskopiją ar gleivinės abraziją, pakanka makšties gleivinės tepinėlio. Jokio skausmo, nejautros ar ilgo atsistatymo.
  • Labai didelė neigiama predikcinė vertė - 99,7 %: Tyrimas ypač patikimai paneigia endometriumo vėžio tikimybę - tai reiškia mažiau streso ir invazinių procedūrų.
  • Mažesnis klaidingai teigiamų atsakymų dažnis: Palyginti su ultragarsu, WID®-easy rečiau pateikia klaidingus rezultatus, todėl sumažėja nereikalingų papildomų tyrimų skaičius.
  • Mokslu pagrįstas sprendimas: Tyrimas paremtas epigenetiniais biožymenimis ir atliekamas naudojant PGR metodą. Tai patikimumas, kuriuo remiasi šiuolaikinė diagnostika.

Kada ir kam verta atlikti tyrimą?

  • Moterims po menopauzės, patiriančioms kraujavimą iš makšties
  • Tomis situacijomis, kai ultragarsinis tyrimas nepakankamas
  • Pacientėms, kurioms invazinės procedūros sukelia stresą arba yra mediciniškai rizikingos
  • Gydytojams, ieškantiems patikimos atrankos priemonės

„Atlikus WID-easy tyrimą iš paprasto makšties tepinėlio apie 90 proc. moterų galėtų išvengti nemalonių invazinių diagnostinių procedūrų nedidinant rizikos nepastebėti vėžio.”

WID®-easy patikimumas: tikslumo ir kokybės skaičiai

WID®-easy tyrimas remiasi epigenetiniais biožymenimis ir pažangiu PGR metodu, leidžiančiu itin tiksliai atmesti endometriumo vėžio diagnozę. Tai patvirtina moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika.

  • 99,7 % neigiama predikcinė vertė
  • <48 val. - atsakymo pateikimo laikas

Patikima gimdos vėžio prevencija. Atlikite WID®-easy tyrimą ir gaukite patikimą atsakymą be chirurginio įsikišimo.

Nėštumo metu atliekami tyrimai

Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.

Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu

Echoskopija, dar vadinama ultragarsiniu tyrimu - vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų.

  • Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija. Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę.
  • Transabdominalinė echoskopija. Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną.
  • 2D echoskopija - tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
  • 3D echoskopija ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija.
  • 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda.
  • Atskira echoskopijos rūšis - doplerinis tyrimas. Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka.

Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje. Antrosios echoskopijos, atliekamos 18-20 nėštumo savaitę, metu nustatoma daugiau kaip 50 proc. vaisiaus padėtį gimdoje.

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas.

Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinei ligoms diagnozuoti.

Paprastai echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės:

  • CRL - vaisiaus ilgis. Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę.
  • FL - šlaunikaulio ilgis.

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.

Kiek ultragarso tyrimų reikia nėštumo metu? l Max ligoninė, Pitampura

Laboratoriniai tyrimai nėštumo metu

Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006m. gruodžio 29d. įsakymu Nr.

Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms.

Tyrimai nėštumo pradžioje (iki 12 sav.):

  • Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
  • Bendra kraujo analizė (BKA): Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad ištyręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
  • Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val.
  • Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+).
  • Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
  • Rh antikūnų nustatymas (jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+)): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
  • Tyrimas dėl sifilio (RPR ir TPHA): Sifilis - gana lengvai tėtiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
  • Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
  • Makšties pasėlis: Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.
  • Lytiškai plintančių ligų (LPL) tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
  • Tyrimas dėl žmogaus papilomos viruso (ŽPV): Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje.
  • Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.

11-13 sav. ir 14-22 sav.

  • Genetinių vaisiaus anomalijų patikros tyrimai (PRISCA I arba II): Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
  • Choriono gaurelių biopsija (CGB): Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu.
  • Amniocentezė: Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.

27-28 sav.

  • Gliukozės toleravimo mėginys (GTM): Tyrimas kartojamas 27-28 sav.

Infekcinių ligų tyrimai nėštumo metu

Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii). Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.

Raudonukė. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Pirminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.

Hepatitas B. Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

Gonorėja. Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.

Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.

B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.

Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.

Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.

Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.

Gliukozės toleravimo mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.

ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.

PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.

Ginekologiniai tyrimai

Mūsų centro akušeriai-ginekologai rekomenduoja apsilankyti pas savo gydytoją ir išsitirti periodiškai, kartą per metus, net ir neturint jokių nusiskundimų, negu uždelsti ir aptikti problemą vėlyvose stadijose.

Reguliariai atliekami ginekologiniai tyrimai

  • Ginekologinė echoskopija - gimdos ir kiaušidžių apžiūra ultragarso aparatu, kurio metu apžiūrimi organai iš vidaus. Tyrimas leidžia aptikti gimdos ir kiaušidžių patologinius pokyčius: cistas, miomas, polipus, gimdos gleivinės patologiją ir kt. Šis ginekologinis tyrimas įprastai atliekamas kiekvienos ginekologinės apžiūros metu, jo trukmė - 5-10 min. Atsakymas pateikiamas iškart.
  • Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje. Taip galima laiku išvengti gimdos kaklelio vėžio ir diagnozuoti gimdos kaklelio ikivėžines ligas. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. kartą per trejus metus atliekamas citologinis tyrimas (skystos terpės gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas (PAP tepinėlis), moterims nuo 35 iki 59 m. Citologinis tyrimas neskausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio. Paimtos paviršinės ląstelės paskleidžiamos ant stiklelio arba skystoje terpėje (naujesnė ir tikslesnė technologija) bei ištiriamos laboratorijoje. Tyrimo trukmė - 1-5 min. PAP tepinėlio atsakymas - kitą dieną. ŽPV tyrimo - per savaitę po tyrimo.

Papildomi tyrimai, atliekami atsižvelgiant į individualią situaciją:

  • Kolposkopija - detali gimdos kaklelio apžiūra mikroskopu dažnai atliekama kartu su echoskopija ir PAP tyrimu. Tyrimas - paprastas ir neskausmingas, jo metu gydytojas ginekologas, įvedęs plėtiklį į makštį, apžiūri gimdos kaklelio ląsteles per mikroskopą. Tyrimo trukmė - apie 15-20 min. Taip pat gali būti vertinami ir makšties bei išorinių lytinių organų pakitimai, pavyzdžiui, uždegimai, gerybiniai dariniai ar odos ligos, todėl tyrimas naudingas ne tik gimdos kaklelio vertinimui. Kolposkopija leidžia pamatyti įtartinus pakitimus, tačiau galutinė diagnozė nustatoma tik atlikus biopsiją ir histologinį tyrimą. Todėl kolposkopija yra labai svarbus, bet ne vienintelis diagnostikos etapas. PAP testas tiria ląsteles laboratorijoje ir parodo, ar yra pakitimų, o kolposkopija leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gimdos kaklelį padidintu vaizdu ir tiksliai nustatyti pakitimo vietą, iš kurios prireikus paimama biopsija. Kolposkopija gali būti atliekama ir nėštumo metu, jei yra medicininių indikacijų (pvz., pakitęs PAP ar teigiamas ŽPV testas). Pats tyrimas vaisiui nepavojingas, tačiau biopsija nėštumo metu atliekama tik tada, kai tai būtina. Po tyrimo galima grįžti prie įprastinių darbų, tačiau kartais (ypač po biopsijos) galima pastebėti šiek tiek kraujingų išskyrų. Kolposkopija turėtų būti planuojama tada, kai nėra mėnesinių, geriausias kolposkopijos atlikimo laikas - 8-12 ciklo diena. Jei viskas normos ribose, pakitimų nėra papildomo tyrimo gali neprireikti. Jei nustatomi pakitimai, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinę kolposkopiją po kelių mėnesių ar metų. Kolposkopija dažniausiai atliekama ne dėl simptomų, o dėl pakitusių tyrimų rezultatų (PAP, ŽPV). Ikivėžiniai pakitimai dažniausiai nesukelia jokių pojūčių.
  • Lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) tyrimai, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimai, padedantys nustatyti įvairias ginekologines ligas.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa

tags: #gimdos #gleivine #nestumo #metu