Kruopų košė - nuo seniausių laikų vienas naudingiausių ir maistingiausių produktų. Tai vienas iš grūdinių kultūrų patiekalų. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikams visadalių (viso grūdo) grūdų duona arba jų košė turėtų būti duodama 3-4 kartus per dieną. Kruopų košė gali būti pateikta kaip pagrindinis patiekalas arba kaip garnyras ar kruopų įdėta į sriubą.
Visavertė bei maistinga kūdikių ir vaikų mityba yra svarbi visiems tėvams. Košės kūdikiams yra vienas iš populiariausių maistinių produktų. Kūdikių ir vaikų maistas turi pasižymėti gera sudėtimi ir didele maistine verte. Tiek įprastos, tiek užpilamos grūdinės ar kruopų košės puikiai tinka įvairaus amžiaus mažyliams. Košės yra puikus maistinių medžiagų šaltinis mažiems vaikams vos nuo 4 mėnesių, nuo 5 ar nuo 6 mėnesių amžiaus. Košyčių receptai dažniausiai yra labai universalūs ir tinka ne tik alergiškiems vaikams, tačiau puikiai dera su kitais maisto produktais. Tai reiškia, kad košes galite derinti su kitais užkandžiais, patiekalais ar mišinukais. Prekių kataloge gausu ir vaikams ir kūdikiams skirtos ekologiškos košės. Šių produktų sudėtyje naudotos daržovių, vaisių ar kitų mikroelementų dalys yra paimtos iš natūralių šaltinių ir nėra pagamintos dirbtiniu būdu. Kai kurios pieniškos ar kito pagrindo košės gali prisidėti ir prie virškinimo sistemos darbo gerinimo.
Kada ir kaip pradėti duoti košę kūdikiui?
Pagal naujausias mitybos rekomendacijas, pirmąją košę galite pasiūlyti nuo 4-6 mėnesių. Košę pradėkite duoti nuo 1 valgomojo šaukšto, kas antrą trečią dieną didinant porcijos kiekį po 1 valgomąjį šaukštą, iki 150-160 ml. Kaip ir kiekvieną naują maistą, kūdikis košę gali ne iš karto pripažinti. Kartais tenka tą pačią košę siūlyti 15-20 kartų. Taigi jei iš karto mažasis nevalgo košės, dar nereiškia, kad ji jam nepatinka - paprasčiausiai jam priprasti prie naujo skonio reikia laiko. Kūdikio skonis gali keistis vos ne kasdien.
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų, dabar jie „nukišti“ į pabaigą. Kaip yra iš tiesų? PSAO pirmąją kruopų košę daugelį metų siūlydavo įvesti ryžių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau - jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno.
Nėra griežtų taisyklių, kad primaitinimą būtinai reikia pradėti nuo daržovių, bet gydytojai dažniausiai rekomenduoja būtent taip. Ir tada, kai vaikutis jų ragauja, tarkim, apie dvi savaites ar ilgiau, jau galima duoti ir kruopų košės. Visgi, kurią rinktis pirma, kruopų ar daržovių, - apsispręsti paprastai padeda sezonas. Jei primaitinti pradedame vasarą ar rudenį, verčiau pradėti nuo daržovių, kai daugiau jų yra šviežių. Kitu atveju - pasirinkimo dalykas.
Kruopų košėse gausu angliavandenių, jos suteikia energijos, taip pat turi vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų. Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių, dabar rekomendacijos pasikeitusios, mat manų košė maistine verte pati prasčiausia, o ryžiuose prieš keletą metų rasta didelis neorganinio arseno kiekis, tad kūdikiams ir vaikams siūloma neduoti ryžių pieno ir, kaip rekomenduoja kai kurie specialistai, netgi ryžių košės pasiūlyti vėliau, kai jau bus išragautos kitos, beje, jos duoti nedažnai. Vertingesni yra rudieji ryžiai, nes turi daugiau skaidulų, B grupės vitaminų, kalcio, fosforo ir geležies, sudėtyje nėra gliuteno. Ryžių košė tiks, jei vaikučio viduriai laisvesni.
Kukurūzų košė irgi priskiriama prie mažiau vertingesnių, tad jos galima duoti, kai mažylis yra jau apie metukų amžiaus. Tiek ryžių, tiek kukurūzų košė tinka, jei vaikas viduriuoja, turi virškinimo problemų, prastai auga svoris.
Taigi - kuri būtų tinkamiausia pradėjus pažintį su grūdais? Tradiciškai siūloma pradėti nuo grikių ar avižų. Tada galima pasiūlyti sorų, miežių. Kai vaikutis išragauja įvairių košių ir jo skrandukas pripranta, galima sumaišyti dviejų, paskui - ir daugiau rūšių, kruopas.
Grikiai turi daug mineralinių medžiagų, vitaminų (ypač B grupės), augalinių baltymų, geležies (naudinga, jei nustatoma mažakraujystė arba tiesiog jos profilaktikai), ląstelienos. Juose esančias maistingąsias medžiagas organizmas įsisavina greitai ir lengvai. Šių kruopų košė pagal maistinę vertę laikoma vertingiausia.
Avižose gausu B grupės vitaminų, organizmui reikalingų aminorūgščių, augalinių baltymų, vitamino E, jos stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą. Avižose esantys fluoras ir kalcis svarbūs formuojantis kaulams, o geležis - mažakraujystės profilaktikai. Be to, šios kruopos - puikus antioksidantas.
Pradėjus siūlyti kruopų košės, jos, kaip ir daržovių, reiktų iš pradžių duoti maždaug po 2-3 šaukštukus ir kiekį palaipsniui didinti. (5-6 mėn. kūdikiui kruopų košės paprastai duodama kartą per dieną, o sulaukusiam 8-9 mėn. - du kartus.) Ilgainiui bus aišku, kokia košė mažyliui patinka ir tinka labiau. Svarbu stebėti, ar organizmas tinkamai reaguoja, ar vaikučiui nepučia pilvo, neviduriuoja ir pan. Kaskart patartina duoti kitokios košės.
Beje, tirštą (kietą) maistą vaikutis turi valgyti šaukštuku, o ne per žinduką - geriau ir anksčiau išmoks savarankiškai valgyti, kramtyti, ryti, o tai į naudą ir bendram mažylio vystymuisi.
Vaikų skoniai skiriasi, todėl ir pagardai gali būti itin skirtingi. Ta pati košė vieną dieną gali būti patiekta su vienu pagardu, o kitą dieną - su kitu. Kol vaikas noriai valgo košę su vienu pagardu, jo keisti neverta, nes nežinia kaip kitas pagardas vaikui patiks.
Kokios kruopos tinkamos pirmajai košei?
Kruopų košė - nuo seniausių laikų vienas naudingiausių ir maistingiausių produktų.
Grikiai
Grikių košė yra viena iš vertingiausių. Joje yra 9,4-14,1 proc. lengvai virškinamų baltymų, kuriuos sudaro įvairios amino rūgštys, tarp jų ir nepakeičiama amino rūgštis lizinas, kuri ypač svarbi vaikų kaulų augimui. Grikiuose taip pat yra iki 80,5 angliavandenių, riebalų - 1,0-3,1 proc., skaidulinių medžiagų (ląstelienos) 1,2-2,2 proc. Grikių kruopose, lyginant su kitomis kruopomis, yra daugiau B grupės vitaminų, kurie pagreitina medžiagų apykaitą ir stiprina nervų sistemą. Taip pat yra fosforo, kalcio, kalio, magnio ir du kartus daugiau geležies negu kitose kruopose. Grikių kruopos būna dviejų rūšių: kepintos ir nekepintos. Geriau rinktis nekepintas, nes jose yra išlikę daugiau naudingų medžiagų.
Grikiai vertinami dėl mažiausio poveikio žarnynui ir skonio. Nevalyti, su luobele (nesuvirškinama ląsteliena), grikiai gerina peristaltiką, treniruoja žarnyną. Be to, luobelėje taip pat yra vertingų ir ypatingą skonį suteikiančių maisto medžiagų, kurių nėra pačioje kruopoje.
Daugelio pamėgti grikiai tiek kepinti, tiek ne, savyje neturi glitimo. Geriau vartoti žalius, nekepintus, juos, kaip ir kitas kruopas, vakare užmerkti kambario temperatūros vandenyje ir ryte užvirti ir jau galima valgyti.
Avižos
Avižų košė irgi vertinga. Avižų grūduose yra kur kas daugiau riebalų ir vitaminų negu kitų javų grūduose: juose yra 11-12,5 proc. baltymų, 6,5-7,5 proc. riebalų, iki 58 proc. angliavandenių, B grupės vitaminų, K vitamino ir cholino, gerinančio atmintį, dalyvaujančio riebalų apykaitoje. Taip pat juose yra kalio, fosforo, geležies, magnio, cinko, vario, seleno. Avižose gausu skaidulinių medžiagų (ląstelienos), teigiamai veikiančių virškinamąjį traktą. Įrodyta, kad skaidulingas maistas padeda išlaikyti normalią medžiagų apykaitą, kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina apetitą, šalina iš organizmo jam kenksmingas medžiagas.
Jų kruopos yra labai maistingos ir yra daugiau ląstelienos nei kitose. Avižinė košė labai patartina kūdikiui, kurio viduriai kieti, nes turi dirginamąjį poveikį žarnynui, skatina peristaltiką (judesius), kad vaikui šiek tiek lengviau pasituštinti.
Neskaldyti avižų grūdai turi ypatingai daug vertės.
Ryžiai
Ryžių košę vaikai mėgsta. Šios kruopos gali būti ne tik garnyras prie mėsos, bet ir tapti skania koše. Ryžių košės kokybė priklauso nuo ryžių rūšies ir jos paruošimo būdo. Geriausi yra rudieji, juodieji ir raudonieji ryžiai. Nuo rudųjų ryžių, atvirkščiai nei nuo baltųjų, nėra pašalintos skaidulos. Dėl to jie maistingesni ir naudingesni. Juose yra daugiau baltymų, vitamino B1, geležies ir cinko. Juodieji ryžiai jau yra kita ryžių rūšis. Jie daugiausiai iš visų ryžių turi baltymų ir skaidulų (ląstelienos) ir mažiau angliavandenių. Jie yra riešuto skonio.
Jie laikomi dietiniu maisto produktu, rekomenduojamu vaikams jau nuo 6 mėn. Šios kruopos nedirgina žarnyno, turi maisto medžiagas surišantį poveikį, todėl tinka kūdikiui, kurio laisvesni viduriai.
Nuo rudųjų ryžių, atvirkščiai nei nuo baltųjų, nėra pašalintos skaidulos. Dėl to jie maistingesni ir naudingesni. Juose yra daugiau baltymų, vitamino B1, geležies ir cinko.
Juodieji ryžiai jau yra kita ryžių rūšis. Jie daugiausiai iš visų ryžių turi baltymų ir skaidulų (ląstelienos) ir mažiau angliavandenių. Jie yra riešuto skonio.
Dabar galima nusipirkti įvairiausių ryžių. Kai kuriose ryžių partijose gali pasitaikyti nuodingo cheminio elemento arseno, kuris siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, su širdies ligomis, cukriniu diabetu, vystymosi sutrikimais. Ryžiai skiriasi nuo kitų augalų, nes auginami užliejamuose laukuose. Arsenas iš dirvožemio lengviau pasiekiamas ir jo daugiau gali absorbuoti ryžių grūdai.
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų ar ryžių, dabar rekomendacijos pasikeitusios, mat manų košė maistine verte pati prasčiausia, o ryžiuose prieš keletą metų rasta didelis neorganinio arseno kiekis, tad kūdikiams ir vaikams siūloma neduoti ryžių pieno ir, kaip rekomenduoja kai kurie specialistai, netgi ryžių košės pasiūlyti vėliau, kai jau bus išragautos kitos, beje, jos duoti nedažnai.
Miežiai
Miežiai. Jie šiek tiek skatina susitraukinėti žarnas, bet truputį mažiau nei avižos. Miežinės kruopos yra vertingesnės nei perlinės (tai tie patys miežiai, bet poliruoti), nes jose daugiau mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos.
Miežiai. Jie šiek tiek skatina susitraukinėti žarnas, bet truputį mažiau nei avižos. Miežinės kruopos yra vertingesnės nei perlinės (tai tie patys miežiai, bet poliruoti), nes jose daugiau mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos.
Manai
Manų košę galima duoti tik po kelių mėnesių, nes kvietinės kruopos dažniau, negu kitos, sukelia diatezę.
Manai. Tai iš kviečių pagamintos kruopos, kurios turi daug angliavandenių ir mažai kitų maistinių medžiagų, yra kaloringos. Patys kviečiai kieti ir vien iš kviečių mažiems vaikams košės neišvirsi. Bet to, kviečių košė nėra labai skani, net ir didesni vaikai retai valgo. Todėl mažyliams verdama manų košė. Bet dabar medikai pataria jos duoti kūdikiui iki 1 m. kuo rečiau ir tik į pirmų metų pabaigą, nes gali sukelti alergiją.
Maistiniu požiūriu prasčiausia yra manų, t.y. Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės.
Manų košę galima duoti tik po kelių mėnesių, nes kvietinės kruopos dažniau, negu kitos, sukelia diatezę.
Manai, kuskusas yra greitai pasisavinami angliavandeniai, kurie turi mažai vertingų medžiagų. Jei vaikas yra nevalgus, turėjo aukštą temperatūrą, sirgo - po ligos galima pasiūlyti manų košės, nes organizmui nereikia papildomų pastangų, kad ją įsisavintų. Na, bet kasdienai jos nerekomenduoju - ji sukuria uždegiminius procesus, todėl tiek vaikai, tiek suaugę, turėtų rinktis vertingesnes kruopas.
O jei kalbame apie manus virtus piene su cukrumi, tai nėra košė, o tikrų tikriausias desertas - pyragas skystame pavidale. Tad jei laikas desertui, tada irgi galima valgyti mano košę mažesniais kiekiais, bet vaikui paaiškinti, jog tai - desertas.
Kukurūzai
Kukurūzų košės maistinė vertė yra artima manų košės, todėl jei šeima nori, ją gali duoti kaip ir manų košę - pirmųjų metų pabaigoje. Yra duomenų, kad kukurūzų košė padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei. Todėl jos galima duoti po to, kai kūdikis viduriavo.
Kukurūzų košė irgi priskiriama prie mažiau vertingesnių, tad jos galima duoti, kai mažylis yra jau apie metukų amžiaus. Tiek ryžių, tiek kukurūzų košė tinka, jei vaikas viduriuoja, turi virškinimo problemų, prastai auga svoris.
Kaip paruošti košę?
Vertingiausia košė yra ta, kuri teisingai pagaminta iš visadalių (viso grūdo) kruopų. Jeigu košė pagaminta iš labai apdirbtų grūdų, jose maistinių medžiagų yra kur kas mažiau. Bet kokiose kruopose gali pasitaikyti priemaišų: neišlukštentų grūdelių, piktžolių sėklų, lapelių dalių, grumstelių. Prieš ruošiantis virti košę, kruopas atidžiai perrinkite ir gerai nuplaukite.
Geriau kruopas virti vandenyje. Jo reikia tiek, kad kruopos visą jį sugertų. Jei skysčio įpilsite daugiau nei reikia, košė bus vandeninga, jei jo trūks, kruopos neišvirs. Viena svarbiausių taisyklių verdant kruopas - už virus vandeniui, nekilnokite puodo dangčio ir nemaišykite košės, nes išleisite garus ir sumažinsite virimo temperatūrą. Nepervirkite kruopų. Gerai išvirta košė turi būti kramtoma, o ne gliti ir tąsi.
Košėms virti labiausiai tinka puodai storomis sienelėmis ir daugiasluoksniu dugnu, nes jie palaiko šilumą, kurios reikia, kad apvirtos kruopos iki galo išbrinktų.
Grikių košė verdama santykiu 1:2, t.y. stiklinei grikių kruopų reikės 2 stiklinių vandens. Kruopas berkite į verdantį vandenį. Pirmąsias 3-5 minutes virkite ant stiprios, paskui dar 7 minutes ant silpnos ugnies. Supylę grikius uždenkite sandariu dangčiu ir visą virimo laiką neatidenkite ir nemaišykite, nes košė turi virti savo garuose.
Avižų dribsnius arba kruopas virkite vandenyje santykiu 1:3, t.y. viena dalis dribsnių (arba per naktį brinkintų kruopų) ir trys dalys vandens. Avižas pilkite tik į verdantį vandenį ir iškart pamaišykite. Kaitrą sumažinkite ir ant silpnos ugnies dribsnius virkite 3-5 min., o kruopas (pamirkytas per naktį) virkite apie 10 min. Po išvirimo košę dar 10 min.
Verdant vandens ir ryžių santykis turėtų būti 5 su 1. Apytikris mirkytų ryžių virimo laikas 12-15 min. Pirmas 3-4 min. verdama ant stiprios ugnies, 7-8 min. - ant vidutinės, o likusias minutes - ant silpnos ugnies. Per minėtą virimo laiką puodo dangčio nekilnokite. Pasibaigus virimo laikui, išimkite kelis grūdelius ir paragaukite. Kol ryžiai netampa minkšti ir kramtomi, virkite toliau, juolab kiekviena ryžių rūšis verda skirtingą laiko tarpą. Kai ryžiai taps minkšti ir kramtomi, nukoškite, grąžinkite ant viryklės ir uždengtą puodą palaikykite 10-12 min., t.y. leiskite garams užbaigti darbą.
Gaminti galima įvairiai: išvirti visagrūdžių kruopų ir tada sumalti, visagrūdes kruopas sumalti kavamale ir išvirti arba nusipirkti ruošinių ir užpilti vandeniu ar pienu. Beje, jei renkamės malti kruopas ir jas virti, nereikėtų susmulkinti iki miltų, tegu lieka šiek tiek stambesnių dalelių - tokia košė bus vertingesnė.
Jei yra galimybė, geriausia pirkti ekologiškas kruopas. Košės svarbu nepervirti, nesusvilinti, taip pat - virti tiek laiko, kiek priklauso. Reikia atkreipti dėmesį, kad kruopos būtų be priemaišų, sausos, nesulipusios, nesupelijusios.
Naudingesni kuo mažiau apdoroti grūdai, tad pirmenybę reiktų teikti grūdams, o ne dribsniams. Gaminant dribsnius kruopos traiškomos ir praranda dalį maistinių medžiagų. Kuo trumpiau košę reikia virti, tuo labiau grūdai perdirbti, taigi - mažiau vertingi.
Taip pat žrKošę virti geriausia vandenyje, verdant galima įpilti pusę šaukštuko aliejaus ir dar truputį pavirti. (Apie tai, kuo košes gardinti, - kituose straipsniuose.)
Pirktinė ar naminė? Žinoma, namuose ruoštas maistas visad geriau nei pirktinis, tačiau pirktinės košės nėra blogybė, kurios visiškai nebūtų galima duoti vaikams (gamyba griežtai kontroliuojama). Tik perkant reikėtų atkreipti dėmesį į sudėtį - rinktis tokias, į kurias nepridėta cukraus. Pirktinėmis užpilamomis košėmis vaikutį patogu maitinti, tarkim, keliaujant, o namuose galima išvirti tos vadinamosios tikros košės iš neapdorotų grūdų.
Dar svarbu atkreipti dėmesį - jei renkamės užpilamas pirktines košes, jos turi atitikti vaikučio amžių: tarkim, 6 mėnesių mažyliui nereikėtų duoti košės, ant kurios pakuotės parašyta „nuo 8 mėnesių“.
Pirktinės košės būna su pienu ir be jo - pasirinkus be pieno, galima jas pagardinti tyrelėmis, ruošti su mišinuku ar mamos pienu.
Pramoniniu būdu pagamintos košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose - kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas.
Taip, kruopos turi būti mirkomos. Prieš mirkymą kruopas peržiūrėkite - ar jos gerai išvalytos, ar jose neatsirado kenkėjų, pelėsių ir pan. (Nereikėtų namuose laikyti kruopų atsargų…). Peržiūrėtas kruopas nuplaukite sietelyje, geriau tekančiu vandeniu, leiskite vandeniui nusivarvėti. Po to inde, (geriausia stikliniame) kruopas pamerkite 6-8 valandoms. Kai kruopos išmirks, jas dar kartą reikia nuplauti kiaurasamtyje tekančiu vandeniu. Kai vanduo nutekės, kruopas sudėkite į verdantį nedaug pasūdytą vandenį. Virš kruopų turėtų būti 3 cm vandens. Kruopas virkite 2-5 min., maišydami šaukštu, geriau mediniu. Kiekvienos rūšies grūdų košė verda skirtingą laiko tarpą, pvz., avižų dribsnių verda trumpiausiai, apie 1 minutę (nes dribsniai yra suspausti grūdai), ilgėliau verda grikių, dar ilgiau - ryžių bei miežių košės. Virimo laikas priklauso ir nuo ugnies stiprumo. Baigiant virti mediniu ar nerūdijančio plieno šaukštu paimkite truputėlį kruopų ir pabandykite sutrinti per sietelį ar tiesiog lėkštėje perspausti šakute. Jei tai pavyksta lengvai - vadinasi, kruopos išvirė. Išvirusios kruopos yra minkštos, jas lengva trinti. Kiekviena mama per kelis virimus aptinka atitinkamoms kruopoms tinkamiausią virimo laiką.
Išvirusias kruopas kiek atvėsinkite, tik tada sutinkite. Priedai įdedami košę sutrynus. Prieš maitinimą patikrinkite košės temperatūrą, ji turi būti ne karštesnė kaip 35°C ir ne vėsesnė kaip 25°C.
Jeigu kūdikį maitinate dirbtiniu būdu, galite jo dienos pieno porcijos dalį suvartoti košėms. Tačiau dažniausiai, be košės, vaikai dar nori savo įprastos pieno porcijos. Taigi košei virti jums, galbūt, teks imti paprastą pasterizuotą arba sausą pieną. Aišku, košę galima virti ir vandeny, bet kažin ar tokia patiks kūdikiui.
Kaip gardinti košes?
Košė, jau įdėta į lėkštę, gali būti pagardinama žiupsneliu („ant peilio galo“) jodo turinčia druska, šaukšteliu nerafinuoto alyvuogių arba linų sėmenų aliejaus (pastarasis turi būti šviežias, neapkartęs) arba puse šaukštelio sviesto be priedų.
Košę galite pabarstyti gerai susmulkintu sūriu, smulkiai sukapota paprika, šviežiomis (jei jų nėra, - šaldytomis arba džiovintomis ir mėsmale sumaltomis išbrinkintomis) uogomis be pridėtinio cukraus. Galite įtarkuoti šviežio sultingo obuolio, morkų, cukinijos.
Avižų košę galite pagardinti saldžiomis uogomis: šviežiomis arba šaldytomis braškėmis, mėlynėmis, avietėmis, šilauogėmis, tarkuotu nerūgščiu obuoliu, banano gabaliukais, šaukšteliu medaus. Košę galite pagardinti ir vanile arba cinamonu, pakeisti jos spalvą įmaišius šaukštelį morkų ar burokėlių sulčių. Kad skonis neatsibostų, kaskart galima naudoti kitą pagardą.
Jokios košės, taip pat ir avižų, nėra gardinamos rūgščiais vaisiais ar uogomis. Jei po košės pavalgymo vaikas paprašo gerti, jam duokite vandens. Atsigėrimui netinka sultys ar pienas, jogurtas.
Nepainiokime gardinimo su gamyba. Košė paprastai pagaminama vandenyje - tuomet, kai ji tokia liks, vadinsis nepagardinta. Į pagamintą košę, prieš pat jos davimą kūdikiui, geriausia įpilti jo motinos pieno, o jo neturint - pieno mišinio, ir tik 10 mėn. ir vyresniems į košę galima įpilti 50-60 ml virinto karvės ar ožkos pieno. Jokio lieso pieno (iki 2,5 proc. Šie priedai pakeičia košės spalvą, konsistenciją, skonį, o svarbiausia - ją praturtina „gyvais“ vitaminais, mineralinėmis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai, kurie parduotuvėse yra pigiausi. Visi priedai į košę dedami tik prieš pat maitinimą.
Noras saldinti košes yra didelė klaida - kūdikis, paragavęs saldintos košės, gali atsisakyti ne tik bet kokios nesaldintos kruopų košės, bet ir daržovių košės, o tai yra labai negerai. Atpratinti kur kas sunkiau nei pripratinti, be to, saldžiai valgydamas kūdikis per greitai priauga svorio. Saldinant iš mažojo žmogaus atimama galimybė pajusti naujus skonius.
Į košes galima įberti truputėlį „ant peilio galiuko“ juoduotos druskos.
Saldžios košės valgomis tik kelis dešimtmečius. Visais laikais buvo sūrūs ir aštrūs grūdų patiekalai, o saldus- tik per šventes, kelis kartus per metus. Svarbu žinoti, kad uogienė, joje esantis cukrus trikdo kruopų esančių medžiagų įsisavinimą. Be to, reikia įvertinti, kiek vaikas gauna saldumynų per dieną? Pirma saldi košė, paskui sūrelis, saldus jogurtas, tradicinis varškės apkepas, paprastų angliavandenių užkandėlė ar sultys... Tuomet tų cukrų gaunasi laba daug. Be to, prisiminkite, kad įpratinus vaiką prie saldžių košių reikia didžiulio įdirbio, kad vėliau valgytų nesaldias.
Kokios košės sveikiausios?
Priminsiu, kad kasdien valgyti tas pačias košes nusibosta ir suaugusiems, ir vaikams, todėl turėkite bent keturias skirtingas kruopų rūšis ir jas mainykite. Primenu, kad tai turėtų pilno grūdo košės. Sveikumu nepasižymi nei užpilamos, nei greitai paruošiami dribsniai, kukurūzų kruopos, manai, bulguras ar kuskusas.
Ieškantiems įdomesnių skonių siūlau pabandyti burnočių sėklas, kuriose daug kalcio, jaučiamas riešutų poskonis.
Alergija kruopoms
Vienų kruopų košė gali alergizuoti vieną mažylį, o kito visai neveikti. Tam, kad, atskirtumėte, kokią košę toleruoja konkretus mažylis, vienu ir tuo pačiu metu reikia duoti vienos rūšies kruopų košės, o kai kūdikis prie jos pripranta, duoti kitos rūšies kruopų košės. Alergiškam kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti tos košės, kuri jį alergizuoja.
Alergiškam vaikui dera atlikti alergologinį tyrimą maistiniams alergenams, pvz., nustatyti vadinamuosius specifinius imunoglobulinus E įvairiems maisto produktams.
Pramoniniu būdu pagamintos košės vs. namuose gamintos
Dabar parduotuvės lūžta nuo didelės kruopų košių įvairovės kūdikiams. Pramoniniu būdu gaminamos kruopų košės gali būti įvairiai supakuotos - pakeliuose ir rečiau stiklainiuose. Pirkite tą pramoniniu būdu pagamintą kruopų košę, kuri skirta būtent Jūsų kūdikio amžiui. Kitaip tariant, patiekalo maistinė vertė yra apskaičiuojama, priklausomai nuo valgytojo amžiaus: 6 mėnesių kūdikiui negalima duoti košės, kuri gamintojo skirta 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams.
Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių negardinkite jokiais priedais. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės yra su pienu ir be jo. Kai kūdikis turi viršsvorio, geriau tinka košė be pieno. Pieniškų košių virti nereikia, pakanka miltelius užpilti 50°C temperatūros virintu vandeniu, gerai pamaišyti ir košė paruošta.
Daugumos šių košių sudėtyje yra 12 vitaminų, geležies, cinko, kalcio, jodo ir kitų medžiagų, reikalingų sparčiam kūdikio augimui. Tų pačių medžiagų yra ir namuose pagamintose kruopų košėse.
`
tags: #geriausios #vaikiskos #koses
