Vaikų prakaitavimas yra natūrali kūno funkcija, padedanti reguliuoti temperatūrą. Tačiau kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikas prakaituoja itin gausiai - net tiek, kad plaukai tampa šlapi. Tai gali kelti nerimą, ypač jei prakaitavimas vyksta be aiškios priežasties arba kartu su kitais simptomais. Šiame straipsnyje aptarsime, kada vaikų prakaitavimas yra normalus reiškinys, o kada verta kreiptis į gydytoją.

Kodėl vaikas labai prakaituoja? Galimos priežastys

Vaiko organizme prakaito liaukos pradeda aktyviai veikti jau nuo gimimo, tačiau jų veikla intensyvėja augant. Yra kelios pagrindinės priežastys, kodėl vaikas gali gausiai prakaituoti, įskaitant tiek visiškai normalias būsenas, tiek tam tikras sveikatos problemas.

Normali termoreguliacija

Vaikų kūnai dar nėra taip gerai prisitaikę prie temperatūros reguliavimo kaip suaugusiųjų. Maži vaikai ir kūdikiai dažniau prakaituoja, nes jų organizmas intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius. Jei vaikas prakaituoja naktį ar per dieną, gali būti, kad aplinkoje tiesiog per karšta. Prakaitavimas yra kūno būdas atiduoti perteklinę šilumą - per šiltai aprengto mažylio kūnas nuo šilumos pertekliaus ginasi prakaitavimu. Karščiuojantis vaikas prakaituodamas irgi atiduoda šilumą į aplinką - sumažėja temperatūra, jis pasijaučia geriau. Vasarą prakaituojama dažniau ir gausiau - tai normalu. Prakaitavimas padidėja ir fizinio krūvio metu - taip organizmas į aplinką atiduoda šilumą, kuri pasigamina raumenims dirbant. Optimali temperatūra bute turėtų būti 18-21°C, o drėgmė - 50 proc. Vaikai turėtų būti rengiami lengvais, nevaržančiais judesių drabužėliais iš natūralaus pluošto, gerai sugeriančiais prakaitą. Kambaryje vaikas turi būti apengtas kuo lengviau, nes vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė, todėl jiems nešalta, kai suaugusiam tampa lyg ir nejauku, vėsoka. Kai vaikas žaidžia nejudriai, galima papildomai apvilkti megztuku. Jokių kepurių kūdikiams ir bet kurio amžiaus vaikams kambaryje nereikia dėti.

Emocijos, stresas ar nerimas

Vaikų nervų sistema vis dar vystosi, todėl jie gali stipriau reaguoti į stresą, nerimą ar emocinius išgyvenimus. Tai gali sukelti naktinį prakaitavimą ar padidėjusį prakaitavimą dieną. Padidėjusi aplinkos temperatūra, fizinis krūvis, judrūs žaidimai, stresas, baimė, jaudinimasis, skausmas, teigiamos ir neigiamos emocijos, džiaugsmas yra veiksniai, kurie sustiprina prakaitavimą. Tokio prakaitavimo pagrindinės vietos būna padai, delnai, pažastys, rečiau - veidas, kaktos, krūtinės, tarpumenčio sritys.

Paveldėtas polinkis į stipresnį prakaitavimą

Taip - vieni žmonės prakaituoja daugiau, kiti mažiau ir visi vienodai gerai jaučiasi. Sveiko bet kurio amžiaus žmogaus prakaitas gaminasi nuolat ir išsiskiria prakaitavimo metu. Gausiai prakaituojant vasarą netenkama daug skysčių, druskų, todėl gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis. Dera gerti natūralius mineralinius negazuotus vandenis.

Karštas ar drėgnas oras

Karštas oras ar padidėjusi drėgmė gali padidinti prakaitavimą. Vasarą vaikų ir suaugusių žmonių pažastys, nugara, kojos ir kitos kūno vietos nuo gausaus prakaitavimo būna šlapios.

Kada vaikų prakaitavimas gali rodyti sveikatos problemą?

Nors dažniausiai prakaitavimas yra normalus, kai kuriais atvejais jis gali būti tam tikrų sveikatos sutrikimų požymis. Svarbu stebėti, ar kartu su prakaitavimu nėra kitų simptomų.

Vitaminų ar mineralų trūkumas (ypač vitamino D ir kalcio)

Stiprus prakaitavimas, ypač galvos srityje, gali būti susijęs su vitamino D trūkumu, kuris yra būtinas kaulų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei vaikas labai prakaituoja, ypač naktį ar būdamas ramybės būsenoje, verta pasitarti su gydytoju dėl vitamino D papildų. Prakaitavimas yra vienas iš galimų rachito požymių.

Skydliaukės veiklos sutrikimai

Hiperaktyvi skydliaukė (hipertirozė) gali sukelti gausų prakaitavimą, padidėjusį aktyvumą, nervingumą ir svorio pokyčius. Jei vaikas prakaituoja neproporcingai daug, yra neramus ar labai energingas, gali būti verta atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.

Anemija (geležies trūkumas)

Kai trūksta geležies, organizmas sunkiau aprūpina audinius deguonimi, todėl gali atsirasti prakaitavimas, silpnumas, nuovargis ir blyškumas. Jei vaikas labai prakaituoja ir atrodo pavargęs, reikėtų atlikti kraujo tyrimą.

Širdies ar kraujotakos sutrikimai

Nors tai retas atvejis, stiprus prakaitavimas gali būti susijęs su kraujotakos ar širdies problemomis. Jei kartu su prakaitavimu pasireiškia dusulys, greitas širdies plakimas ar mėlynavimas aplink burną, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Infekcijos ar lėtinės ligos

Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, tuberkuliozė ar kitos lėtinės ligos, gali sukelti naktinį prakaitavimą, karščiavimą ar svorio mažėjimą. Jei vaikas prakaituoja kartu su temperatūros pakilimu ar kitais simptomais, svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją. Po persirgtos ūminės ligos vaikas gali keletą savaičių prakaituoti gausiau. Po kelių savaičių prakaitavimas turėtų mažėti. Kai kūdikiui per šilta jis gali susirgti prakaitine. Labiausiai prakaituojančių vietų odoje atsiranda daug smulkių raudonų spuogelių. Išberia todėl, kad mažyliai per daug šiltai aprengti arba būna pernelyg šiltose patalpose. Dažniausia iš būklių, susijusių su prakaitavimu, yra karščiavimas ir vaistų nuo skausmo vartojimas (daugelis iš jų daugiau ar mažiau irgi skatina prakaitavimą).

Hiperhidrozė (pernelyg aktyvios prakaito liaukos)

Kai kuriems vaikams prakaito liaukos tiesiog veikia per stipriai, ypač delnų, pėdų ir pažastų srityse. Tai nėra pavojinga, tačiau gali būti nemalonu. Tokiais atvejais gali padėti specialūs antiperspirantai arba medicininės procedūros. Gausus rankų delnų prakaitavimas gali būti paveldimas. Suaugusiems rankų delnai dažniausiai prakaituoja tuomet, kada jaučiamas nerimas, nuolatinė įtampa, stresas. Taip pat prakaitavimui įtakos turi vartojami vaistai, ligos, alkoholis ir net aštrus, netinkamai pasirinktas maistas. Rankų prakaitavimą galima gydyti vaistais. Taip pat galima leisti botulino toksiną. Botulino toksino poveikis trunka nuo keturių iki aštuonių mėnesių. Gausiam delnų prakaitavimui gydyti, taip pat, galima taikyti jonoforezę.

Kaip sumažinti vaiko prakaitavimą?

Jeigu vaikas labai prakaituoja, svarbu pirmiausia įvertinti aplinkos sąlygas ir kasdienius įpročius:

• Neleisti perkaisti - užtikrinkite, kad kambaryje būtų tinkama temperatūra (18-22 °C), o vaikas nebūtų per daug aprengtas.
• Rinktis natūralius audinius - sintetiniai drabužiai gali sulaikyti šilumą ir skatinti prakaitavimą.
• Pakankamas skysčių vartojimas - dehidratacija gali sukelti kūno perkaitimą ir gausesnį prakaitavimą.
• Venkite sunkaus maisto prieš miegą - kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, labai aštrus ar riebi maistas, gali skatinti prakaitavimą.
• Stebėti, ar nėra kitų simptomų - jei prakaitavimas lydi svorio netekimą, mieguistumą ar kitus neįprastus požymius, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Sumažinti perdėm gausų prakaitavimą - hiperhidrozę - padeda asmens higiena ir tinkama mityba. Jei norite mažiau prakaituoti, reikia kelis kartus per dieną praustis po vėsiu dušu, gerti natūralaus negazuoto mineralinio vandens, žalios arbatos, nevalgyti riebaus, aštraus maisto, valgyti kuo daugiau įvairių šviežių vaisių, daržovių, uogų. Mėsą pakeisti žuvimi - virta, kepta, tačiau nerūkyta.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei vaikas labai prakaituoja, bet kitaip jaučiasi gerai, nėra priežasties nerimauti. Tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Prakaitavimas yra itin gausus ir nuolatinis, ypač jei tai vyksta net ir vėsioje aplinkoje.
• Vaikas prakaituoja kartu su silpnumu, nuovargiu ar svorio kritimu.
• Prakaitavimas atsirado staiga ir nepaaiškinamai padidėjo.
• Yra kitų įtartinų simptomų, tokių kaip dusulys, širdies permušimai ar mėlynavimas aplink burną.

Jei vaikas, nežaisdamas judrių žaidimų, esant normaliai aplinkos temperatūrai (18-21°C), būdamas normaliai aprengtas, gausiai prakaituoja, nuolat yra „šlapias“, būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju. Bet kurio amžiaus žmogus, persirgęs ūmine liga gali, keletą savaičių prakaituoti gausiau. Po kelių savaičių prakaitavimas turi mažėti. Prakaitavimas yra kai kurių lėtinių ligų požymis. Pagal vieną simptomą - prakaitavimą - liga nėra diagnozuojama. Kai pastebėjote, kad vaikas „be priežasties“ pradėjo gausiau pakaituoti, būtinai pasikonsultuokite su jo gydytoju. Daugiau prakaituojama, kai nusilpsta imuninė sistema (pvz., sergant lėtinėmis ligomis), pavartojus antibiotikų. Kartais atsiradęs stiprus prakaitavimas gali būti vienas iš rachito, plaučių, kraujo, skydliaukės ligų požymių. Prakaito išskyrimas padidėja, prakaitas įgauna nemalonų kvapą susirgus Fokso Fordaiso liga, bromhidroze, chromhidroze, „atvirkštiniais“ spuogais. Šiomis ligomis gali susirgti suaugusieji, vaikai jomis serga itin retai. Kokia temperatūra bute yra optimali, kad vaikas neprakaituotų? Optimali temperatūra - 18-21°C, drėgmė - 50 proc. Kuo judresnis vaikas - tuo geriau. Kuo daugiau judės - tuo didesnė galimybė, kad jis prakaituos. Bet kurio amžiaus vaikai turi būti rengiami gerai prakaitą sugeriančiais, natūralaus pluošto, lengvais, nevaržančiais judesių drabužėliais. Jei vaikas visai neprakaituoja, gal irgi negerai? Visai neprakaituojančių nėra, tik vienas prakaituoja labiau, kitas - mažiau, esant net tai pačiai kambario temperatūrai ir vaikams žaidžiant tą patį judrų žaidimą. Visa tai yra normalu.

Blogas vaiko prakaito kvapas gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais, bakterijų veikla, mityba ar net tam tikromis ligomis. Pats prakaitas neturi stipraus kvapo. Nemalonų kvapą sukelia bakterijos, gyvenančios ant odos, kurios skaido prakaito sudėtyje esančius baltymus ir riebalus. Vaikams iki brendimo apokrininės liaukos paprastai neveikia aktyviai. Todėl jei 4-7 metų vaikui atsiranda stiprus kvapas, verta įvertinti situaciją atidžiau. Dažniausios nekenksmingos priežastys: nepakankama higiena, sintetiniai drabužiai, ankstyvas brendimas, fizinis aktyvumas, mityba. Kada blogas kvapas gali rodyti sveikatos sutrikimą? Tėvams svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį kvapą, bet ir į tai, kaip jis atsirado - ar staiga, ar palaipsniui, ar kartu pasireiškia kiti simptomai. Galimi prakaito kvapo tipai ir jų ryšys su sveikatos sutrikimais: acetono ar vaisinis kvapas (padidėjęs ketonų kiekis, galimas 1 tipo diabetas), amoniako kvapas (baltymų apykaitos pokyčiai, dehidratacija), labai stiprus „suaugusio žmogaus“ kvapas iki 8 m. (ankstyvas brendimas), nuolatinis neįprastas kvapas nuo kūdikystės (retos metabolinės ligos). Vienas iš labiausiai tėvus išgąsdinančių signalų - acetono ar salstelėjęs vaisinis kvapas. Nors dažniausiai tai nėra susiję su rimta liga, tam tikrais atvejais toks kvapas gali būti vienas iš 1 tipo cukrinio diabeto požymių. Sergant diabetu, organizmas negali tinkamai panaudoti gliukozės energijai. Tuomet pradeda skaidyti riebalus, o jų skilimo metu susidaro ketonai. Būtent ketonai gali suteikti prakaitui ar iškvėpiamam orui specifinį, vaisinį ar acetono primenantį kvapą. Svarbu suprasti - vien tik kvapas diagnozės nenustato. Tačiau jei jis pasireiškia kartu su kitais simptomais, būtina reaguoti nedelsiant. Kartais tėvai nustemba - vaikui vos 6 ar 7 metai, o pažastyse atsiranda stipresnis, „suaugusio žmogaus“ prakaito kvapas. Tai gali būti vienas pirmųjų ankstyvo brendimo požymių. Brendimo metu aktyvuojasi apokrininės prakaito liaukos. Jų išskiriamas prakaitas turi daugiau baltymų ir lipidų, todėl bakterijos jį skaido aktyviau - atsiranda ryškesnis kūno kvapas. Kai šis procesas prasideda anksčiau nei įprasta, tėvams kyla klausimų. Labai retais atvejais neįprastas prakaito kvapas gali būti susijęs su paveldimais medžiagų apykaitos sutrikimais. Šios būklės dažniausiai nustatomos ankstyvoje vaikystėje, tačiau kartais pirmasis pastebimas ženklas būna būtent specifinis kūno kvapas. Daugeliu atvejų blogas vaiko prakaito kvapas nėra susijęs su liga. Jei vaikas jaučiasi gerai, neturi papildomų simptomų, normaliai auga ir vystosi, dažniausiai pakanka koreguoti kasdienius įpročius. Svarbiausia - nuoseklumas. Vienkartinis prausimas ar dezodoranto panaudojimas problemos neišspręs, jei bakterijos ant odos kaupiasi kasdien. Kasdieniai veiksmai, kurie dažniausiai padeda: prausimasis kasdien arba po aktyvios veiklos, natūralaus pluošto drabužiai, drabužių keitimas kasdien, batų džiovinimas ir vėdinimas, subalansuota mityba. Kai vaiko prakaito kvapas tampa stipresnis, daugelis tėvų pradeda svarstyti apie dezodoranto naudojimą. Vaikams dažniausiai rekomenduojami švelnūs dezodorantai be stiprių kvapiklių ir be aliuminio. Jei vaikui 7-10 metų ir atsirado aiškūs brendimo požymiai, dezodoranto naudojimas gali būti visiškai tinkamas sprendimas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei: kvapas labai stiprus ir atsirado staiga, jį lydi svorio kritimas ar nuovargis, pastebimi ankstyvi brendimo požymiai iki 8 metų, kvapas primena acetoną ar amoniaką, nepadeda jokios higienos priemonės. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, gliukozės tyrimą ar hormonų vertinimą.

tags: #gausus #vaiko #prakaitavimas

• Gimę birželio 4 d.
• Nėštumo ir gripo gydymas
• Placenta – gyvybės medis
• Nepilnamečių kelionės taisyklės: Wizzair ir Ryanair
• Auklėjimo ir gimtadienio sveikinimai