Garsinė analizė yra vienas iš svarbiausių gebėjimų, kurį vaikas įgyja priešmokykliniame amžiuje. Tai yra procesas, kurio metu vaikas mokosi išgirsti, atskirti ir atgaminti kalbos garsus. Šis gebėjimas yra itin svarbus ne tik tinkamam bendravimui, bet ir vėlesniam skaitymo bei rašymo mokymuisi.
Metodika „Sklandi kalba vaikams“ yra sukurtas visapusiškas įrankis, skirtas ugdyti vaikų sklandžią kalbą. Joje rasite praktinius metodus, apimančius visus esminius kalbos aspektus: tarties aiškumą, rišliosios kalbos plėtotę, foneminį suvokimą, gramatinį taisyklingumą, garsinę analizę ir sintezę bei aktyvų žodyno plėtimą.
Kodėl garsinė analizė svarbi priešmokykliniame amžiuje?
Ikimokykliniame amžiuje labai svarbu mokytis taisyklingai tarti garsus ir žodžius. Aiški tartis padeda vaikui lengviau bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, išvengti nesusipratimų bei ugdo pasitikėjimą savimi. Be to, taisyklinga tartis yra tvirtas pagrindas skaitymo ir rašymo mokymuisi.
Gebėjimas klausytis ir girdėti aplinkos garsus, vėliau kalbos garsus padeda vaikui geriau suprasti aplinkinius, susikaupti ir lavinti atmintį. Metodo esmė - padėti vaikui išgirsti, iš kokių garsų sudarytas žodis, ir juos vėl sujungti. Tai - pirmasis žingsnis į skaitymo ir rašymo pasaulį.
Kai vaikas išmoksta išskaidyti žodį į garsus ir vėl juos sujungti, jam tampa daug lengviau suvokti, kaip žodžiai „susidėlioja“ iš atskirų dalių. Taisyklingai vartodamas žodžių formas ir sakinių struktūras, vaikas mokosi logiškai bei rišliai reikšti mintis.
Plečiamas vaikų žodynas, jie mokosi tiksliai vartoti žodžius, atranda naujų sąvokų. Turtingas žodynas padeda lengviau bendrauti ir reikšti emocijas. Kuo turtingesnis vaiko žodynas, tuo tiksliau jis gali išreikšti savo mintis, jausmus ir norus. Gebėjimas pasakoti, kurti istorijas ar apibūdinti įvykius yra glaudžiai susijęs su mąstymo vystymusi.
Kiekviena užduotis sukurta taip, kad vaikas mokytųsi žaisdamas. Žaidimų metu ugdomi skirtingi kalbos gebėjimai - tartis, klausymasis, garsų skaidymas, žodžių atradimas, pasakojimų kūrimas.
Širdis duoda, ne turtas: gyventojų parama Lietuvos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigoms (2020 m.).
Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi įveikos būdai (2020 m.).
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų kokybė (2019 m.).
Vaiko brandumas mokyklai - kas tai? (2015 m.).
Ikimokyklinio ugdymo kokybė (2012 m.).
Ikimokyklinio ugdymo finansavimas. Ar ikimokyklinio ugdymo krepšelis pateisins lūkesčius? (2011 m.).
Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys? (2011 m.).
Universalūs daugiafunkciniai centrai Lietuvoje (2009 m.).
Ikimokyklinio ugdymo plėtra: ar keisime finansavimo modelį? (2006 m.).
Girdimasis suvokimas ir jo lavinimas
Girdimasis suvokimas - tai gebėjimas skirti ir atpažinti nekalbinius (gyvosios ir negyvosios gamtos) bei kalbinius garsus. Šio įgūdžio lavinimas reikalingas tuo atveju, jei vaikas painioja ne tuos garsus, kuriuos gali ištarti, taip pat panašiai skambančius žodžius, neišskiria nurodyto garso iš kitų, nekreipia dėmesio į savo tarimą.
Jaunesnius vaikus (3 m.) pirmiausia reikia pratinti nustatyti skambančio, cypiančio žaislo vietą, judėjimo kryptį. Įdomu ir naudinga skirti kelių žaislų skleidžiamus garsus, barbenimą į stalą ir į knygą, akmenuko ir šakelės tekštelėjimą į vandenį.
Priešmokykliniame amžiuje reikia pradėti garsinės analizės-sintezės pratybas, t. y. įsiklausyti ir pasakyti pirmą žodžio garsą, nustatyti, kurioje vietoje (žodžio pradžioje, viduryje, gale) yra nurodytas garsas, kas prieš jį, ar po jo. Pavyzdžiui, nubraižykite juostą su trimis langeliais, o žodyje išgirdęs reikiamą garsą, vaikas atsistoja ant garso vietą (pradžios, vidurio, galo) žyminčio langelio.
Paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo. Tėveliai gali padėti savo vaikui ugdydami jo girdimojo suvokimo įgūdžius. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasekoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas.
Stebint vaiką ir atliekant įvairias užduotis, galima pastebėti, kaip lavėja jo girdimasis suvokimas:
- Surask žaisliuką. Uždenkite vaikui akis, paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą.
- Tyliai - garsiai. Saulė ir lietus. Vaikas vaikšto po kambarį, jis imituoja gėlių skynimą pievoje, t.y. renka popierines gėles nuo grindų. Pasigirsta barškučio ar kito žaislo garsai, tai - lietus.
- Garsai pievoje. Vaikas sėdi ant kilimo, jam paduodamas žalios spalvos popieriaus lapas - „pievelė“ ir paveikslėliai. Išgirdęs žaislinio paukštelio cypsėjimą, lapo viršuje padeda paukštelio paveikslėlį, išgirdęs varpelio skambėjimą, lapo viduryje padeda varpelio paveikslėlį, o išgirdęs barbenimą pirštais - „lietutį“, lapo apačioje padeda grybo paveikslėlį.
- Stalas ar knyga. Vienu atveju su pieštuku barbenkite į stalą, kitu - į knygą. Išgirdęs barbenimą į knygą, vaikas iškelia knygos paveikslėlį, išgirdęs barbenimą į stalą - stalo paveikslėlį.
- Tekštelėjimas. Vienu atveju į vandenį tekštelėkite akmenuką, kitu - šakelę.
- Upelio tekėjimas. Vienu atveju į indą pilkite vandenį iš žemai, kitu iš aukštai.
- Šmirinėja peliukas. Po kambarį šmirinėja peliukas. Vaikui pasiūlykite įsiklausyti į peliuko skleidžiamus garsus ir atspėti, ką jis veikia: beldžia pieštuku į stiklinę, barškina raktus, degtukų dėžutę, barškutį, skambina varpeliu, atidaro ir uždaro stalo stalčių, plėšo, glamžo, karpo žirkėmis popierių.
- Tono ilgumo skyrimas. Jums reikės švilpuko, pūskite jį vienu tonu, po to staiga pradėkite pūsti stipriau, vienu tonu pakelkite.
- Piešimas pagal ritmą. Kartu su vaiku klausykitės garso įrašo, kuriame skleidžiami gyvūnų garsai. Išklausius vaikas turi įvardyti, koks gyvūnas skleidžia šiuos garsus.
- Garsų ilgumas. Tarkite kurį nors garsą (pvz., A). Vaikas garso tarimo ilgumą turi imituoti judesiais. Kai garsą tarsite ilgai, tegu vaikas rankas tiesia į šalis, kai trumpai - rankas suglaudžia.
- Ilgi ir trumpi žodžiai. Reikės skirtingo ilgio juostelių: ilga juostelė žymi ilgus žodžius, o trumpa juostelė - trumpus. Išgirdęs žodį, vaikas pakelia žodžio ilgumą atitinkančią juostelę (žodžių pavyzdžiai: aš, traukinys, neš, telefonas, prieš, arbatinukas, mes).
- Aidas. Būkite keliautojas, o jūsų vaikas aidas. Keliautojas eina per kalnus, šaukia draugų vardus, trumpus žodžius: imk, stok, eime, dėmesio, atsargiai, o aidas atkartoja.
- Atspėk žodį sakinyje. Tarkite sakinius, o išklausęs vaikas turi pasakyti, koks žodis pasikartoja. Dieną šviečia saulė. Naktį šviečia mėnulis. Mano kambaryje šviečia lempa. Saulius prausia veidą.
- Atspėk pagal vardo pradžią. Tarkite pirmąjį lėlės vardo garsą, pagal kurį vaikas nustato, kuri lėlė reikalinga. Atspėk, kokį žodį noriu pasakyti? Šuniuko vardas Sargis. Jums reikės žaislinio šuniuko.
- Atpažink kitokį žodį. Tarkite skiemenų eilę, o vaikas, išgirdęs kitokį skiemenį, suploja: Za za za za da. Zė zė mė zė. Uz uz ur uz. Ba ba pa ba.
- Palygink skiemenis. Tarkite skiemenis, o jūsų vaikas juos pakartoja: miau-mū, me-be, ga-ka, po-bo, ta-da, tū-dū, py-py-bum, pa-ba-po, ga-ka-go, mė-mie-mė, tuo-to-tuo, na-ta-ka, pa-pu-po, sa-se-sė, sa-za-ca, ak-op-um.
- Išgirsk garsą. Pavyzdžiui, mokant tarti garsą Š ir tikslinant akustinius jo požymius, svarbu, kad vaikas šį garsą išgirstų garsų eilėje: a, š, p, š, g, d, š, ū, t, š ir reaguotų į jį sutartiniu ženklu, pvz., suplotų rankomis, imituotų saulutę, pamojuotų pirštinaite, atsitūptų, imituotų pagavimo judesį, pašoktų ir suplotų, paskambintų varpeliu ar pabelstų pieštuku į stalą, į pirštinaitę įdėtų žetoną, pasistiebtų, arba atsistotų ir iškeltų abi rankas į viršų. Išmokus išgirsti Š kitų garsų eilėje, mokoma jį skirti skiemeų eilėje, pvz., as, aš, su, šu, zo, zū, cu, cū. Po to tariama žodžių eilė, o vaikas, išgirdęs nurodytą garsą, signalizuoja.
- Užburti žodžiai. Užburti sakiniai. Pasakykite sakinį, kuriame vienas garsas pakeistas kitu. Vaikas turi nurodyti, kuris žodis negerai pasakytas ir ištaisyti. Bavasarį parskrenda paukščiai. Pamačiau raudoną palioną. Sode augo lėlės. Pievoje ganėsi kalvė. Tievelis kalbėjosi su kaimynais. Jau snėgas laukuose ištirpo.
Garsinės analizės ir sintezės svarba skaitymo ir rašymo mokymuisi
Priešmokyklinukai jau geba klasifikuoti daiktus į grupes, lyginti daiktus, konstruoti, suvokti visumą, nustatyti, ko trūksta. Šiame amžiuje vaiko mąstymas tampa žymiai aktyvesnis, o garsinės analizės bei skaitymo veiksmas to ir reikalauja. Gerai susiformavę garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai lemia sėkmingą rašymo ir skaitymo pradžią. Ši veikla yra glaudžiai susijusi su fonemine klausa, kuri priešmokykliniame amžiuje taip pat intensyviai lavėja.
Praktika rodo, kad net gabiems vaikams gali nesisekti rašyti ir skaityti. Todėl priešmokykliniame amžiuje garsinės analizės ir sintezės pratyboms turėtų būti skiriamas didelis dėmesys.
Vis labiau mūsų vaikų laisvalaikį užkariauja kompiuteriai, išstumdami labai įdomų ir prasmingą užsiėmimą - knygų skaitymą, kuris skatina vaiko vystymąsi ir turi daug reikšmės vėlesniems jo mokymosi gebėjimams.
Su vaiku kalbėti, jam skaityti, klausyti ramios muzikos ar dainuoti rekomenduojama dar jam negimus. Jau šešių mėnesių kūdikis mielai kartu su jumis žiūrinės knygos paveikslėlius.
Garsinės analizės pratybas pradedam nuo vaikų dėmesio nukreipimo į žodžius. Išsiaiškiname, kad žodžius sudaro raidės, kurias vaikai jau pažįsta. Kiekviena raidė reiškia atskirą garsą. Žodžius surandame tekste - vaikai sužino, kad rašant tarp žodžių yra paliekami tarpeliai. Svarbu, kad vaikai suprastų žodžių savitumą - pakeitus žodyje nors vieną raidę, gaunama visai kita žodžio reikšmė. Panašiai skambančių žodžių poroms surandame tinkamus paveikslėlius (pvz., galva-kalva, bandelė-bangelė, padas-batas).
Nuosekliai pereiname prie atskiro garso išskyrimo žodyje. Pirmiausia aiškinamės sąvokas - pirmas, vidurinis, paskutinis garsas. Pradedam nuo pirmo žodžio garso - parenkame žodžius, kurie prasideda balsiu. Priebalsį vaikams sunkiau išskirti, jie dažnai taria visą pirmą skiemenį. Kad būtų lengviau išskirti garsą, reikiamą garsą galima tarti ilgiau ir garsiau. Kai stengiamės nusakyti paskutinį žodžio garsą, pradedam nuo priebalsio.
Vaikas turi juostelę su langeliais. Išgirdęs pirmą garsą, ant pirmo langelio uždeda reikiamą raidę. Vietoj raidžių ant langelių galima dėlioti mažus žaisliukus. Šios priemonės padeda vaikui susikaupti, įsiminti garsų eiliškumą.
Metodai mokyti vaiką skaityti
Šiandien požiūris į priešmokyklinukų mokymą skaityti pakito. Tyrimai rodo, kad vienas iš keturių pirmokų (jei jis nebuvo mokytas skaityti) neįveikia mokymo programos.
1. Neverskite vaiko mokytis. Jei raidelių mokymąsi taikysite kaip bausmę ar nemalonią pareigą, gero nelaukite. Sūnų ar dukrą nuteikite taip, kad skaitymo pamokėlę priimtų kaip dovaną.
2. Skaitymo pamokėlės turi būti labai trumpos ir nevarginti. Nebūtina susėsti prie stalo. Galbūt vaikui įdomiau iškirpti jūsų nurodytą raidę iš žurnalų.
3. Mokantis skaityti į pagalbą pasitelkite žaidimus. Priešmokyklinio amžiaus vaikams pasiūlykite pažaisti žaidimą „Pėdsakai“, jis tinka raidžių mokymuisi, jų įtvirtinimui. Apipieškite vaiko kojytę ant popieriaus ir iškirpkite pėdsaką. Padarykite kelis tokius pėdsakus ir ant kiekvieno nupieškite po vieną raidę. Išdėliokite pėdsakus takeliu ir pasiūlykite mažajam skaitytojui pereiti juo, tačiau prieš statant koją ant pėdsako, vaikas turi pavadinti raidę.
Nors sukurta daug mokymosi skaityti metodikų, iki šiol paslaptis, kaip vaikams tai pavyksta (prisiminkite savo skaitymo pradžią). Juk dažniausiai raides jie pradeda pažinti savaime, o vieną dieną netikėtai perskaito kokią nors etiketę. Manoma, kad vaikas pats išsirenka priimtiniausią jam mokymosi būdą.
1. „Žiūrėk ir skaityk“ Šis būdas išmokys vaiką pažinti parašytus žodžius pagal jų raidinę išraišką. Nuolat skaitydamas tuos pačius žodžius, jis suvoks galimus raidžių junginius. Ant popieriaus ir lipdukų parašykite įvairių žodžių. Lapelį su išmoktu žodžiu dėkite į „vaiko žodžių dėžutę“ (arba lipduką su išmoktu žodžiu klijuokite į lipdukų albumėlį). Vaikas bus laimingas, matydamas, kaip pilnėja jo išmoktų žodžių dėžutė (panašiai, kaip jaučiatės jūs, kai pilnėja banko sąskaita). Nepamirškite išmoktų žodžių pakartoti. Nerašykite tokių žodžių, su kuriais vaikas niekada nesusiduria. Nebus jokios naudos, jei atžala kaip papūga išmoks žodžių „trajektorija“, ‚stigma“ ar „lokautas“ ir pan.
2. „Klausykis ir skaityk“ Akustinis raidžių ir skiemenų mokymosi būdas vaikams labai priimtinas. Jiems įdomu kartoti tuos pačius garsus. Mama skaito žodį raidėmis, skiemenimis ir galiausiai visą. Vaikas kaip aidas atkartoja. Būkite atidūs mokydami balsių, juk jie mūsų kalboje yra trumpi ir ilgi. Skiemenų skaitymas: - mokymas raides sujungti į skiemenis ( garso skambėjimas keičiasi nuo garsų esančių šalia); - skiemenų sudarymas iš raidžių ir skaitymas ( sudedami skiemenys iš raidžių, vienos skiemens raidės keitimas kita, pridėjimas, atėmimas (sa, so, sė, as, sas, tas, kas) ir t. t.
3. „Ieškok ir skaityk“ „Dvyniai“ - vaikas ieško ką tik perskaityto skiemens ar žodžio knygoje, laikraštyje, žurnale, reklaminiame buklete. Tai vadinamasis reikšminis skaitymo būdas, kai vaikas skaitomoje knygutėje ieško mamos nurodytų žodžių. Tuomet vaikas juos įsimena ne tik pagal tai, kaip jie atrodo, bet ir ką reiškia. Šis būdas natūralus. Pirmiausia reikėtų ieškoti daiktavardžių, po to veiksmažodžių. „Abrakadabra“ - iš išmėtytų raidelių sudaryti užšifruotus žodžius. Vaikas bus seklys, kuris iššifruos (įvykdys misiją) žodį, kurį taip nevykusiai parašė žvalgas. Vaikui bus linksma stebėti, kaip nevykusiai žvalgas parašė žodžius ir jam padėti bus malonu.
SVARBIAUSIA: Mokykitės „skaityti žaidime“ - šio žaidimo metu raidės tampa žmogučiais, kurie draugauja ir taip sudaro žodį. Viena raidelė pvz. A bėga prie kitos. Mes tariame „A“ kol ji nepasiekia kitos raidės „Š“. Abi jos sako AŠ. Tokia veikla nenuobodi. Galima rašyti ant stiklo, smėlio, stalo virtuvėje ir pan. Taip vaikas įpras jungti raideles į skiemenis, o juos į žodžius. Svarbu vaiką girti už menkiausią pastangą ir teisingai atrastą skiemenį. Svarbu tarti skiemenį, o ne atskiras raideles. Palaipsniui skiemens vaizdas suformuos įgūdį jungti raides į skiemenis ir automatizuosis. Praeis nemažai laiko, kol vaiko skaitymas bus pakankamos technikos. Todėl svarbu vaiką palaikyti ir padrąsinti, net jei sunku vaikui pradžioje suvokti ką perskaitė. Skaitykite vaikui garsiai, aptarinėkite tai ką perskaitėte. Sąmoningai skaitykite vaikui tik iki įdomios vietos ir prisiminkite, kad reikia skalbti, pagaminti vakarienę ir pan. Vaikas pats ims knygą, o jeigu ne, provokuokite jį pasakydami, kad herojų likimą jis gali sužinoti skaitydamas toliau.
Įdomus ir vaikų psichologės Iskros Daunis metodas - vieną rytą prabudęs mažasis skaitytojas po pagalve randa laišką nuo pamėgto filmuko herojaus Karlsono. Laiške šis keletu sakinių praneša, kad nori su vaikučiu draugauti, tad paliko jam dovanėlę konkrečioje nurodytoje vietoje. Be abejo, vaikas toje vietoje randa tikrą dovanėlę. Jis tikriausiai įtaria, kad taip namiškiai su juo žaidžia, bet vis dėlto džiaugiasi. Kitą rytą laukia dar vienas laiškas, kuriame rašoma, kad Karlsonas norėjo padovanoti bilietus į cirką, tačiau pamatęs, kaip neklaužada tampo katę už uodegos, o ta gailiai kniaukia, apsigalvojo. Taigi bilietų šiandien nebus. Kasdien laiškai tampa vis ilgesni, o perskaitomi jie vis greičiau. Dažnai mažuosius suintriguoja drauge su šeimos nariais gaminamo patiekalo recepto skaitymas ar rytais ant rašomojo stalo paliktas mamos raštelis, kuriame ji užsimena apie staigmeną šaldytuve. Tuomet vaikas skaito su malonumu ir sąmoningai, pats nesuprasdamas, kad mokosi.
tags: #garsine #analize #priesmokykliniame #amziuje
