Galvos smegenų vandenė, arba hidrocefalija, yra būklė, pasireiškianti patologiniu galvos apimties padidėjimu dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Ši būklė gali būti įgimta, pasireiškianti kūdikiams dar iki gimimo, arba įgyta, išsivystanti po gimimo. Įgimtą hidrocefaliją gali sukelti tokios priežastys kaip įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida) arba mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė ar raudonukė. Įgyta hidrocefalija gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Smegenų skystis atlieka svarbią apsauginę funkciją smegenims ir stuburui. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, tiek ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti pavojingą spaudimą smegenyse.
Kūdikių ir vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gali grėsti smegenų kraujavimas ir vandenė. Kūdikiai, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai turi neįprastai dideles galvas. Pediatrai atidžiai matuoja kūdikių galvos apimtį, nes tai yra svarbus rodiklis, padedantis diagnozuoti smegenų vandenę.
Nėštumo metu atliekamas ultragarsinis tyrimas gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius, o tai gali būti ankstyvas hidrocefalijos požymis.
Gydymo galimybės
Hidrocefalijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir priežasties. Kai kuriems kūdikiams skiriami medikamentai, tokie kaip diuretikai, padedantys pašalinti skysčių perteklių iš organizmo. Tačiau daugeliui kūdikių gali prireikti operacinio gydymo.
Tėvus dažnai baugina mintis apie sudėtingai atrodančią smegenų operaciją. Tačiau svarbu žinoti, kad daugelyje ligoninių hidrocefalija sėkmingai gydoma dešimtmečius. Vaikų chirurgai naudoja minimaliai invazinius metodus, kurie ženkliai sumažina komplikacijų riziką. Viena iš tokių alternatyvų yra trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu, naudojant endoskopą, smegenų skilvelio sienoje padaroma papildoma anga, leidžianti smegenų skysčiui laisvai pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 metų amžiaus.
Labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas yra gydymas implantuojant šuntą. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja specialų vamzdelį (šuntą), kuris nukreipia smegenų skysčio perteklių į pilvaplėvės ertmę, iš kur skystis absorbuojamas į kraujotaką. Jei liga yra neagresyvi, šuntavimo operacija padeda ją kontroliuoti, o tai reiškia, kad vaiko intelektas gali nenukentėti. Apie 40-60% gydomų pacientų gali normaliai lankyti mokyklą ir gerai mokytis.
Meduloblastoma - retas, bet pavojingas smegenų navikas
Nors hidrocefalija yra viena iš galvos smegenų patologijų, svarbu paminėti ir kitas, tokias kaip meduloblastoma. Tai vaikų ir paauglių tarpe labiausiai paplitęs piktybinis smegenų navikas, kilęs iš embrioninių ląstelių. Meduloblastoma sudaro apie 18-20% visų vaikų ir paauglių galvos smegenų navikų ir dažniausiai pasireiškia 5-10 metų vaikams.
Kadangi meduloblastoma auga labai greitai, simptomai išryškėja anksti. Navikas gali blokuoti smegenų vandens nutekėjimą, sukeldamas skysčio kaupimąsi ir spaudimo padidėjimą. Tipiniai ligos požymiai apima galvos svaigimą ir skausmą ryte, vėmimą, silpnumo jausmą, miego sutrikimus, dvejinimąsi akyse, sutrikusią valingų judesių koordinaciją, nevikrumą ir sumažėjusį galūnių raumenų tonusą.
Vėliau gali pasireikšti galvos smegenų kamieno kompresijos simptomai, tokie kaip nevalingi akių judesiai, bulbarinis paralyžius, žagsulys ir vėmimas. Ligai progresuojant, gali sutrikti kvėpavimas ir širdies bei kraujagyslių sistemos veikla.
Tiksliai nėra žinoma, kodėl embrioninės ląstelės staiga pradeda nekontroliuojamai daugintis, tačiau pastebėta, kad navikas dažniau atsiranda dėl tam tikrų chromosomų pokyčių. Pirminius tyrimus atlieka šeimos gydytojas, o įtarus piktybinį naviką, pacientas siunčiamas į specializuotus vaikų onkologijos/hematologijos skyrius.
Diagnostika ir gydymas
Kaulinio galvos smegenų dangalo infiltraciją ir pažeidimą gerai parodo kompiuterinė tomografija (KT), kuri kartais gali būti naudojama kaip pirmasis diagnostikos tyrimas. Rečiau naudojama pozitronų emisijos tomografija (PET). Smegenų vandens tyrimas (likvoras) tiriamas dėl navikinių ląstelių ir metastazių nugaros smegenyse. Biopsija yra būtina, kad būtų galima optimaliai suprojektuoti tolesnę paciento terapiją.
Meduloblastomos gydymas yra kompleksinis ir apima chirurgiją, radioterapiją (švitinimą) ir chemoterapiją. Jei naviko pakitimų (metastazių) nėra, po operacijos vaikai švitinami galvos ir nugaros smegenų srityje trejus-penkerius metus ir gydomi chemoterapiniais preparatais. Intensyvi terapija leidžia išgydyti daugiau nei pusę vaikų. Palankiausia prognozė yra tuomet, jei naviką galima visiškai pašalinti chirurginiu būdu, o smegenų vandenyje nėra naviko ląstelių ar metastazių.
Vaikų smegenų augliai – DUK
Kūdikių smegenų vystymasis ir galvos apimties matavimas
Kūdikio galvos apimtis yra vienas greičiausiai kintančių parametrų pirmuosius gyvenimo mėnesius, nes galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. Naujausi tyrimai rodo, kad kūdikio smegenys paauga maždaug 1% kasdien. Mokslininkai, skenuodami 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius, pastebėjo, kad naujagimio smegenys per 3 mėnesius padidėja apie 64%. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės, atsakingos už aplinkos signalų apdorojimą ir motorikos reguliavimą.
Daugiau nei 200 metų kūdikio kaukolės vertinimas apsiribojo tik galvos apimties matavimu. Mokslininkai siekia sukurti detalesnį kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris leistų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Tačiau tai reikalauja sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Nors kartais kalbant apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus) akcentuojama tik estetinė problema, 2010 m. atliktas tyrimas parodė, kad kūdikiai su deformuota galvyte gali patirti ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą, kuris gali įtakoti stambiąją motoriką ir lemti vėlesnę raidą.
Mikrocefalija yra reta neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, o tai gali sutrikdyti ir smegenų vystymąsi. Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai, o šia liga sergantys vaikai dažnai turi įvairių raidos sutrikimų. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, jos simptomus galima suvaldyti nuosekliu gydytojų pediatrų, neurologų ir terapeutų darbu.
