Skyrybos ženklai yra grafiniai ženklai, vartojami sakiniams, sakinio dalims ir dėmenims skirti. Bendrinės lietuvių kalbos skyryboje vartojami šie ženklai: taškas (.), klaustukas (?), šauktukas (!), daugtaškis (...), kablelis (, ), kabliataškis (;), brūkšnys (-), kablelis ir brūkšnys (,-), dvitaškis (:), skliausteliai ( ), kabutės („“). Tašku, klaustuku, šauktuku ir daugtaškiu skiriami sakiniai vienas nuo kito. Kablelis, kabliataškis, brūkšnys, kablelis ir brūkšnys, dvitaškis vartojami sakinio viduje, skirti tam tikroms sakinio dalims ir dėmenims. Dažniausiai vartojamas kablelis - neutralus sakinio dalių ir dėmenų skyrimo ženklas. Kiti skyrybos ženklai vartojami, kai yra papildomų požymių.
Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat svarbiausius neskyrimo atvejus. Skyrimo taisyklės išdėstomos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas pirmiausia sintaksiniais požymiais.
Vienarūšės sakinio dalys ir kablelio vartojimas
Vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išvardijami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai. Viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys gramatiškai nepriklauso, jungiamos sujungiamuoju ryšiu ir tariamos išskaičiuojama intonacija.
Kada rašomas kablelis tarp vienarūšių sakinio dalių?
- Kai vienarūšės sakinio dalys nesu jLabelintos jungtukais: "Diena išaušo nešalta, apsiniaukusi, darganota."
- Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais jungiamaisiais žodžiais:
- Pavieniais o, bet, tačiau, tik(tai): "Visi įvykiai prasideda viduje, o ne išorėje."
- Poriniais nors (ir) . bet, kad ir . bet, jei(gu) ne . tai, nne tiek . kiek, ne tik . bet ir, kaip . taip (ir) ir kt.: "Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi."
- Kartojamaisiais ir . ir, ar . ar, arba . arba, nei . nei, čia . čia, tai . tai, tiek . : "Bėgo vasara gėlėta ir laukais, ir šilu."
Visada turi išvardijimo intonaciją ir yra kableliais atskiriami vieno pagrindo požymius nurodantys derinamieji pažyminiai. „Vieno pagrindo“ - šiuo atveju reiškia, kad ir žodis „nešalta“, ir „apsiniaukusi“, ir „darganota“ kalba apie tą patį - koks tos dienos oras.
Kada kablelis nerašomas tarp vienarūšių sakinio dalių?
Kablelis nerašomas, kai vienarūšės sakinio dalys sujungtos vienu sudedamuoju jungtuku "ir", "ar", "arba", "nei" (arba kai jie kartojasi, bet ne vienarūšės sakinio dalys): "Jonas bėginėja ir šen, ir ten."
Išplėstiniai ir neplėstiniai pažyminiai
Skiriami išplėstiniai ir neplėstiniai pažyminiai. Išplėstinis pažyminys, einantis prieš vardijamą daiktavardį, atskiriamas kableliu, jeigu jis turi papildomą paaiškinamąją reikšmę arba yra atskirtas nuo daiktavardžio.
Pavyzdžiui, sakinyje "Antroje namo pusėje buvo mažas(,) pakopomis išdėstytas parkas", kablelis gali būti rašomas arba nerašomas, priklausomai nuo to, ar pažyminys "pakopomis išdėstytas" laikomas neplėstiniu, ar išplėstiniu.
Taip pat kableliu skiriami du ar daugiau vienarūšių pažyminių, einančių po vieno pagrindo (daiktavardžio), jeigu jie neturi bendro priklausomumo vienam žodžiui arba jeigu jie neturi bendro priklausomumo vienam žodžiui ir yra atskirti kitais žodžiais.
Priedėliai ir kableliai
Priedėliu pasakome papildomą, antraeilį daikto pavadinimą. Jis gali būti atskiriamas kableliais arba ne, priklausomai nuo jo vietos sakinyje ir intonacinio išskyrimo.
Pavyzdžiui, sakinyje "Pamačiau Giedriaus pusseserę Aistę", "Aistę" yra priedėlis, paaiškinantis, kas yra Giedriaus pusseserė. Jis gali būti atskirtas kableliu, jei intonaciškai išskiriamas.
6 Skyrybos kartojimas
Kiti skyrybos ženklai ir jų funkcijos
Be kablelio, lietuvių kalboje vartojami ir kiti skyrybos ženklai, turintys specifines funkcijas:
- Kabliataškis (;): rašomas vietoj kablelio esant sudėtingesnei sakinio sandarai arba atskiriant reikšme ir intonacija daugiau atsijusias sakinio dalis ar dėmenis, taip pat jungiant juos grupėmis.
- Brūkšnys (-): ekspresijos ženklas, dažniausiai rašomas, kai yra ilga pauzė, staigus balso pakėlimas, žymint ką nelaukta, netikėta, pasakyta pridėtinai, pabrėžiamai.
- Dvitaškis (:): specialus ženklas aiškinamiesiems santykiams žymėti.
- Skliausteliai ( ): pabrėžtos izoliacijos ženklas, kuriuo skiriamos sakinio dalys ir dėmenys, taip pat atskiri sakiniai, pasakyti kaip pašalinės pastabos ir sudarantys įterpinius.
- Kabutės („“): skiriamos citatos, netiesiogine reikšme pavartoti žodžiai.
Tiesiogine kalba vadinama pažodžiui pakartota kokių nors asmenų (ar literatūros kūrinių veikėjų) kalba. Dažniausiai ji yra pristatoma arba palydima autoriaus žodžiais.
Dviejų ar kelių asmenų pokalbis vadinamas dialogu.
Tiesioginė kalba skiriama kabutėmis. Po autoriaus žodžių dedamas dvitaškis, o tiesioginė kalba pradedama kabutėmis ir didžiąja raide. Po tiesioginės kalbos prieš autoriaus žodžius visada rašomas brūkšnys. Tiesioginės kalbos galo ženklai - šauktukas, klaustukas, daugtaškis - rašomi prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis - po uždaromųjų kabučių.
Asmens (ar literatūros kūrinio veikėjo) kalba gali būti perpasakojama beveik tais pačiais žodžiais, bet keičiant gramatines formas.
Nekomerciniai, kultūriniai projektai turi turėti arba pakankamai gerbėjų, arba rėmėjų. Klausimas, kodėl po žodžio „nekomerciniai“ yra kablelis? Atsakymas: Todėl, kad yra nusakomi labai skirtingi, ne vieno pagrindo požymiai.
