Daiva Klovienė yra žymi lietuvių kalbininkė, kurios moksliniai interesai sukasi apie baltų kalbų istoriją ir vardyną. Ji taip pat yra talentinga fotografė, žinoma dėl savo džiazo koncertų įamžinimo.
Išsilavinimas ir Mokslinė Veikla
Mokslinė Daivos Klovienės karjera prasidėjo nuo filologijos studijų. 2001 m. ji baigė Vokiečių filologijos bakalauro studijas Vilniaus pedagoginiame universitete, o 2003 m. - magistrantūrą tame pačiame universitete. 2018 m. ji sėkmingai apgynė disertaciją tema "Baltische Eigennamen in den Dokumenten des Deutschen Ordens" (Baltiški tikriniai vardai Vokiečių ordino dokumentuose), o doktorantūros studijas baigė Vytauto Didžiojo universitete, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, Lietuvių kalbos institutu ir Šiaulių universitetu. Jos disertacijos mokslinė vadovė buvo akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė. Disertacija buvo parengta remiantis Vokiečių ordino rankraštiniais XIII-XV a. dokumentais, saugomais Slaptajame valstybiniame archyve „Prūsų kultūros paveldas“ Berlyne. Šiam tikslui 2014 m. Daiva Klovienė gavo Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) stipendiją ir stažavosi Berlyne.
Jos darbinė veikla prasidėjo 2019 m. sausio mėn., kai ji pradėjo eiti jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigas Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre. Nuo 2023 m. ji yra Lietuvių kalbos instituto mokslo žurnalo "Acta Linguistica Lithuanica" redakcijos sekretorė.
Daiva Klovienė tęsia istorinio baltų vardyno tyrimus, ypatingą dėmesį skirdama prūsų ir lietuvių antroponimijai ir toponimijai, taip pat baltų-slavų-germanų kalbų kontaktams. Jos moksliniai rezultatai pristatomi Lietuvos ir užsienio mokslo renginiuose bei skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Pagrindinis jos tyrimų objektas - Vokiečių ordino valdytos Prūsijos ir Prūsijos Hercogystės diplomatiniai ir kanceliariniai rankraštiniai dokumentai. Ji taip pat recenzuoja mokslo darbus, dalyvauja formuojant Lietuvių kalbos instituto poziciją vardyno klausimais ir aktyviai dalyvauja mokslo sklaidos veikloje Lietuvos televizijos ir radijo laidose.
Mokslinė Veikla ir Publikacijos
Daivos Klovienės mokslinė veikla apima įvairias sritis, susijusias su baltų kalbų istorija ir vardynu. Jos publikacijos ir pranešimai konferencijose atspindi platų interesų spektrą:
- Istoriniai dokumentai kaip šaltiniai: Daiva Klovienė nuolat pabrėžia Vokiečių ordino dokumentų svarbą tiriant senąjį prūsų vardyną. Ji analizuoja asmenvardžius, vietovardžius ir kultūrinius atspindžius šiuose dokumentuose.
- Baltų ir germanų kalbų kontaktai: Jos tyrimai apima ir baltų-germanų kalbų sąveiką, atsispindinčią istorinėje vardijoje.
- Asmens identifikavimas ir socialinė padėtis: Mokslininkė nagrinėja asmens identifikavimo būdus viduramžiais ir naujaisiais laikais, taip pat socialinę moterų padėtį ir jų įvardijimą remiantis istorinių dokumentų duomenimis.
- Daugiakultūrinė Prūsija: Daiva Klovienė tyrinėja daugiakultūrės Prūsijos asmenvardžius, atskleidžiant "savi" ir "svetimi" vardų santykius.
Kai kurie jos svarbesni moksliniai straipsniai ir pranešimai apima tokias temas kaip:
- "Brėžiant vyžuonų ribą: šiaurės rytų Lietuvos XV a. asmenvardžiai ir (ne)pamirštas kelias" (su D. Ivoška)
- "Socialinė padėtis ir moterų identifikavimas XIV-XVI a. Prūsijoje remiantis Vokiečių ordino dokumentais" (su D. Ivoška)
- "Rusų asmenvardžiai Vokiečių ordino finansiniuose dokumentuose"
- "Asmens identifikavimo ypatumai ir asmenvardiniai vietovardžiai Vokiečių ordino dokumentuose"
- "Baltų istorinis vardynas - tyrimų aktualijos, iššūkiai ir lūkesčiai"
Dalyvavimas Konferencijose ir Mokslo Renginiuose
Daiva Klovienė aktyviai dalyvauja tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, kur pristato savo tyrimų rezultatus. Jos pranešimai dažnai sukasi apie senąjį prūsų vardyną, Vokiečių ordino dokumentų analizę, kalbų kontaktus ir istorinės onomastikos problemas.
Kai kurie iš jos dalyvavimo renginių:
- Konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“ (2025 m.)
- Mokslinė ataskaitinė konferencija „Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai 2024“ (2025 m.)
- 5-oji tarptautinė mokslinė Aleksandro Vanago konferencija “Kalbos ir kultūros dialogas XXI a.” (2024 m.)
- III-oji tarptautinė mokslinė konferencija “Onomastikas pētījumi II.I Īpašvārdu mainība” (2024 m.)
- Konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“ (2023 m.)
- XIII Tarptautinis baltistų kongresas (2021 m.)
- 27-asis tarptautinis onomastikos mokslų kongresas (ICOS) (2021 m.)
Dalyvavimas Radijo ir Televizijos Laidose
Be mokslinės veiklos, Daiva Klovienė taip pat aktyviai dalyvauja viešojoje erdvėje, dalyvaudama radijo ir televizijos laidose. Ji dalijasi savo įžvalgomis apie kalbos išsaugojimo būdus, kalbų politiką, daugiakalbystę Europoje ir kitus su kalba susijusius klausimus.
Kai kurios laidos, kuriose ji dalyvavo:
- Žinių radijo laida „Kas jeigu?“ (2025 m.)
- LRT televizijos laida „Mūsų rusų gatvė“ (2025 m.)
- LRT radijo laida „Ryto allegro“ (2025 m., 2023 m.)
- LNK televizijos laida Vidurdienio žinios (2024 m.)
- LRT laida „10-12″ (2024 m.)
- „Žinių radijo“ laida „Dienos klausimas“ (2023 m.)
Mokslininkai atskleidžia netikėtą lietuvės DNR kilmę
Džiazo Koncertų Fotografė
Nors Daivos Klovienės pagrindinė profesinė sritis yra kalbotyra, ji taip pat yra pripažinta džiazo koncertų fotografė. Ši aistra gimė prieš dešimt metų, kai ji atsitiktinai susidomėjo skaitmenine fotografija. Jos kelias į džiazo fotografiją prasidėjo nuo bendradarbiavimo su vyru Algirdu Klovu, kuris rašė straipsnius leidiniui „7 meno dienos“ ir ieškojo iliustracijų.
Daiva Klovienė mokėsi iš profesionalų, tokių kaip Saulius Paukštys, Stanislovas Žvirgždys ir Remigijus Zoluba, taip pat stebėjo kitus koncertų fotografus. Jos pirmieji įamžinti muzikantai buvo džiazo pianistai Adam Makowicz ir Gyorgy Szabados. Fotografijos procesas jai yra tarsi trumpos distancijos bėgimas: svarbu greitai reaguoti, įsijausti į muziką ir užfiksuoti unikalias akimirkas.
Nors ji dirba su sudėtingomis sąlygomis, tokiomis kaip ribotas apšvietimas ir trumpas laikas, Daiva Klovienė sugeba užfiksuoti gyvybingas ir emocingas muzikantų akimirkas. Ji dažnai renkasi nespalvotą fotografiją, kuri, jos nuomone, suteikia foną, išbraukia nereikalingas detales ir leidžia atskleisti „apnuogintą grynumą“ bei muzikos monumentalumą.
Jos darbai puošia ne tik kultūros leidinių, tokių kaip „7 meno dienos“, „Kultūros barai“, „Jazz Forum“, puslapius, bet ir galerijų sienas. Ji taip pat fotografavo pasaulio muzikos mugėje „Womex“.
Dažnai fotografija, ypač koncertų fotografija, reikalauja ne tik techninių įgūdžių, bet ir intuicijos bei gebėjimo perprasti fotografuojamą asmenį. Daiva Klovienė pabrėžia, kad geriausios nuotraukos pavyksta tada, kai koncertas jai nuoširdžiai patinka, kai ji apima įkvėpimas ir ji kvėpuoja vienu ritmu su muzikantu. Nors ji pati pripažįsta, kad sunkiai galėtų atpasakoti koncerto eigą, nes visas dėmesys skiriamas fotografijai, jos darbai kalba patys už save, užfiksuodami nepakartojamas akimirkas.
Darbas su nuotraukomis - kadrų atranka ir redagavimas - taip pat reikalauja daug laiko, tačiau Daiva Klovienė supranta, kad žiūrovai nori greitai matyti rezultatus.
Džiazo ir klasikinės muzikos koncertuose dažnai būna tylaus grojimo, todėl fotografams tenka ieškoti būdų, kaip dirbti netrukdant aplinkiniams. Daiva Klovienė kartais aukojasi dėl geresnio kadro, kad netrukdytų klausytojams ir muzikantams, laukdama garsesnio garso ar kulminacijos, o kartais fotografuoja tik per plojimus. Ji taip pat pripažįsta, kad kartais muzikantai nenori girdėti fotoaparatų garsų, todėl fotografams tenka fotografuoti tik pirmuosius tris minutes ar pirmąjį kūrinį.
