2021 m. rugsėjo 27 d. LR Seime buvo užregistruotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Seimo narys Arminas Lydeka, o pateikė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su Morgana Daniele ir Jurgita Sejoniene.

Įstatymo projektu siekiama ne tik reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas, bet ir siūloma atsisakyti neterminuoto pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet tam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo. Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.

Siūlymas panaikinti reikalavimą šaldyti pagalbinio apvaisinimo tikslu sukurtus, bet į moters gimdą neperkeltus žmogaus embrionus motyvuojamas noru mažinti nepakeliamą finansinę naštą poroms, kurios nori pagalbinio apvaisinimo procedūros pagalba susilaukti vaikų. Iš tiesų, priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, buvo nustatyta pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tvarka. Standartinėje vaisingumo klinikoje embriono šaldymas ir saugojimas trims metams kainuoja 500 Eur, t. y. 166 Eur. per metus arba 13,88 eurų per mėnesį. Negalime to laikyti nepakeliama finansine našta. Be to, pora gali rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į moters gimdą, tada šaldymo klausimas visai nekyla. Pats pagalbinio apvaisinimo procedūros poreikis tarp nevaisingų porų Lietuvoje yra nedidelis (1 proc.).

Lietuvos teisėje yra įtvirtinta nedviprasmiška ir moderniu medicinos mokslu paremta nuostata, kad embrionas yra žmogaus gyvybė genezės stadijoje. Įstatymo leidėjui tenka teisinė pareiga užtikrinti tinkamą embriono, kaip unikalios žmogiškos gyvybės, esančios genezės stadijoje, apsaugos lygį. Teisės normos, išreiškiančios aukščiau minimas teisines nuostatas, yra tampriai tarpusavyje susijusios, ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą.

Žmogiškos prigimties turėjimas nepriklauso nuo to, ar subjektas teisine prasme yra laikomas asmeniu. Pagal Lietuvos teisėje įtvirtintą ir tarptautinius įsipareigojimus atitinkantį žmogaus embriono teisinės apsaugos režimą, embrionus galima kurti tik pagalbinio apvaisinimo tikslais, negalima jų kurti biomedicininių tyrimų tikslais.

2015 m., svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis su embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoti embrionai yra naudojami kamieninių ląstelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos.

Tuo metu žmogaus embriono apsaugos tikslais buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, kad „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“ (Įstatymo 3 str.).

2016 m., svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, buvo siekiama šią „pilkąją zoną“ eliminuoti, nustatant, kad galima sukurti ne daugiau kaip 3 žmogaus embrionus, ir juos visus privaloma perkelti į moters organizmą. Tuomet, sulaukus labai didelio suinteresuotų asmenų spaudimo, šio sumanymo buvo atsisakyta.

Pasiūlymas išbraukti nuostatą, kad „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama „pilkają zoną” atšaldyti, t. y. leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu.

Projektas problematiškas ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, yra siūloma Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytą moters sveikatos prioriteto ir nevaisingos poros lygiateisiškumo principą keisti asmens, kuriam bus atliekama ši procedūra, sveikatos prioriteto ir sutuoktinių arba partnerių lygiateisiškumo principu. Projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Lyčiai neutrali principo formuluotė leidžia manyti, kad projektu siūloma įteisinti galimybę pagalbinio apvaisinimo procedūra pasinaudoti biologinei moteriai, kuri save identifikuoja vyru, ar netgi vyrui, save identifikuojančiam moterimi. Toks teisinis reglamentavimas sukurs nepagrįstus teisinius lūkesčius dėl lyties tapatumo sutrikimo kenčiantiems žmonėms, tarsi tvirtindamas, kad jiems, nepriklausomai nuo jų biologinės lyties, pagalbinis apvaisinimas yra galimas.

Žmogaus teisių ir biomedicinos (Ovjedo) konvencijos 28 straipsnis numato valstybėms narėms įpareigojimą pasirūpinti, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, pirmiausia atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę. Taip pat, kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau- NŠTA), susipažinusi su šiandien Seimo posėdyje teikiamu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų projektu Nr. Pabrėžiame, kad siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir klausimų, kurie reikalauja rimtų diskusijų visuomenėje. Siūlomi pakeitimai neišdiskutuoti nei su bioetikais, nei su teisininkais, nei su kitais ekspertais. Teikiamos pataisos nelogiškos, nenuoseklios.

Embrionų šaldymo termino įvedimas prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, suformuluotiems Europos žmogaus teisių teismo doktrinoje bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Įstatymo projekto teikėjai būtinybę įvesti embrionų saugojimo terminą argumentuoja tuo, kad vaisingumo klinikos patirs daug kaštų dėl neterminuoto embrionų saugojimo, o šias lėšas jos neva galėtų panaudoti “medicinos teikimo gerinimui ir plėtrai”. Tačiau embriono apsauga negali būti grindžiama vien ekonominiais, merkantiliniais skaičiavimais.

Europos Žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga (byla Parrillo prieš Italiją). Lietuvos teisinėje sistemoje žmogaus gyvybę iki gimimo saugo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 punktas, kuris nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai.

Egzistuojanti įstatymo įtvirtinta embrionų šaldymo praktika neatitinka naujausių taikomų pagalbinio apvaisinimo būdų, kurie leidžia išvengti perteklinių embrionų kūrimo ir šaldymo bei naikinimo. Embrionų šaldymas kenkia patiems embrionams: 2014 metais atlikta visų iki tol surinktų elektroninių duomenų ir studijų metaanalizė[1] rodo, kad embrionų konservavimas šalčiu daro didelį poveikį jų DNR ir kad egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose tyrimuose, tiek apskritai fundamentaliuose moksliniuose tyrimuose apie žmogaus embrioną.

Siūlymas atsikratyti embrionais sudaro paskatą surogacijai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija jau yra užregistravusi Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma įteisinti gestacinę surogaciją. Toks įstatymas vaiką vertina, kaip daiktą, kurį bet kokia kaina siekia įsigyti suaugusieji, o moterį paverčia išnaudojamu objektu - inkubatoriumi, skirtu kitų tėvų vaikams išnešioti ir pagimdyti. Primename, kad Seimas yra priėmęs rezoliuciją „Dėl visų formų surogacijos pasmerkimo“ (2020 m. birželio 25 d. Nr. Įteisinus surogaciją, būtų pažeidžiama JT vaiko teisių konvencija, nepaisoma vaiko interesų viršenybės principo. Vaikas šiuo atveju traktuojamas kaip nuosavybė, kuria galima disponuoti.

Nėra iki šiol atsakyta į daug moralinių, socialinių ir teisinių klausimų. Tėvai “užsisako” išnešiot jiems sveiką kūdikį, tačiau dirbtinio apvaisinimo atveju iki 10 proc. yra tikimybė apsigimimo. Tuomet kyla klausimas, kas turės rūpintis neįgaliu vaiku, kai jo pageidavę tėvai, sužinoję apie negalią, vaiko atsisakys? Dabartiniai mokslo duomenys rodo, jog prenatalinė žmogaus gyvenimo fazė daro didžiulę įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, psichinei ir fizinei sveikatai. Surogacijos atveju užprogramuojamas vidinis moters konfliktas: moteris, nešiojanti kūdikį ir pagal prigimdims turinti užmegzti su juo ryšį, šiuo atveju stengsis šio ryšio neužmegzti ir prie vaiko neprisirišti, kas gimsiančio kūdikio psichikoje sukelia gilią atmetimo reakciją. Kūdikiui trauma bus ir tuo atveju, jeigu motina vis tik užmegs ryšį ir prisiriš prie kūdikio, nes itin ankstyvame amžiuje - iškart po gimdymo- jis bus atskirtas nuo jam artimiausio žmogaus. Kas nutiks tada, jei moteris, pagimdžiusi kūdikį, jo nenorės atiduoti? Taip pat kyla ir kiti klausimai. Kada baigiasi surogacija? Ar kūdikio žindymas yra surogatinės motinystės dalis? Tokie siūlomi drastiški pokyčiai kelia grėsmę demokratijai ir visuomenės sandarai.

Valdančiųjų šią sesiją bus teikiamas ir tos pačios lyties asmenų partnerystę pripažįstančio įstatymo projektas. Tiek pagal dabartinį, tiek pagal pakeistą teisinį reguliavimą teise pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis turės ir registruotą partnerystę sudarę asmenys - taigi ir tos pačios lyties asmenų poros.

Lietuvos teisės normos, skirtos apsaugoti žmogaus gyvybę genezės stadijoje, yra susijusios tarpusavyje ir sąveikaudamos sudaro vieningą ir logišką žmogaus gyvybės genezės stadijoje apsaugos sistemą, kurią siūlomas pakeitimas ardytų. Taip pat jau minėjau, kad nacionalinė teisė turi garantuoti pakankamą žmogaus embriono apsaugos lygį, kuris priklauso nuo šalyje įtvirtintos teisinės embriono sampratos. Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė genezės stadijoje.

Įstatymo projektas, siūlantis išbraukti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įrašytą nuostatą, jog „Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“, suponuoja, kad įstatymo projektu yra siekiama leisti panaudoti sukurtus, bet į moters organizmą neperkeltus žmogaus embrionus biomedicininių tyrimų ar kitu, įstatymo projekte neidentifikuotu, tikslu.

2015 m., svarstant naują Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakciją, buvo keliamas klausimas, kaip elgtis su embrionais, kurie buvo kurti pagalbinio apvaisinimo tikslais, bet nebuvo tam panaudoti. Paprastai pagalbiniam apvaisinimui nepanaudotus embrionus yra siekiama naudoti kamieninių ląstelių gavybos tikslais. Kaip žinia, ląstelių gavimo procedūros metu embrionas žūva. Būtent todėl embrioninių kamieninių ląstelių tyrimai yra visiškai uždrausti Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje, o Vokietijoje ir Italijoje tyrimus leidžiama atlikti tik su tomis ląstelių linijomis, kurios buvo išskirtos iki tam tikros datos. Todėl, žmogaus embriono apsaugos tikslais, buvo priimtas sprendimas į įstatymą įrašyti, jog „biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami“ (Įstatymo 3 str.).

Įstatymo projektu taip pat siūloma atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų, bet jam nepanaudotų žmogaus embrionų saugojimo.

Europos Sąjungos teisė reikalauja, jog nacionaliniu lygmeniu būtų apibrėžta pakankama embriono apsauga[3], kuri atsižvelgtų į tai, kad embrionas būtų naudojamas atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Kaip minėta, Lietuvos teisėje embriono sąvoka yra apibrėžta kaip žmogaus gyvybė esanti genezės stadijoje.

Direktyva 98/44 dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos siekiama skatinti investicijas biotechnologijos srityje, tačiau žmogaus biologinės medžiagos turi būti naudojamos atsižvelgiant į pagrindines teises, ypač - į žmogaus orumą. Iš direktyvos konteksto ir tikslo matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo atmesti bet kokią galimybę patentuoti tuo atveju, jeigu dėl to galėtų būti trukdoma atsižvelgti į žmogaus orumą.

Europos žmogaus teisių teismas Europos žmogaus teisių teismo 2004 m. byla Vo v. France [28] pareiškė įsitikinimą, kad „nėra nei pageidautina ir netgi negalima atsakyti į abstraktų klausimą, ar negimęs vaikas yra asmuo“.

Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupė taip pat nurodo, kad atsakomybė dėl apsisprendimo leisti ar neleisti oficialiai vykdyti tyrimus su embrionais yra kiekvienos šalies reikalas, tačiau bet kokiu atveju nacionaliniu lygiu būtina apibrėžti pakankamą embriono apsaugą [17, p.].

2005 m. išleistoje knygoje „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“ nurodoma, kad apibendrinant naujausius literatūros šaltinius prenatalinį laikotarpį reiktų dalinti į tris tarpsnius: 1. ikigemalinį (periodus prembryonica), 2. gemalo (periodus embryonica), 3. vaisiaus (periodus fetalis). Ten pat teigiama, kad „dauguma naujausių literatūros šaltinių gemalu (embryo) vadina augantį organizmą nuo 3-iosios iki 8-osios savaitės. Pirmąsias dvi savaites tiksliau būtų jį vadinti gemalo užuomazga, o jo raidą - blastogeneze (blastogenesis) Nuo 3-iosios savaitės vyksta embriogenezė (embryogenesis) Nuo 9-osios savaitės gemalas vadinamas vaisiumi (fetus), o jo raida - fetogeneze (fetogenesis) “.

2016-06-29 Prezidentė vetavo birželio 28 d. Seimo priimtą medicinos mokslo pažangą neigiantį bei naujausius nevaisingumo gydymo metodus draudžiantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, ir grąžino jį Seimui. Seimas spręs, ar įstatymą atmesti, ar svarstyti pakartotinai. Pagal priimtą įstatymą, Pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tuomet, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Kitų asmenų lytinių ląstelių donorystė būtų draudžiama. Tai atims bet kokias viltis kada nors susilaukti savo vaikų iš onkologinių pacientų, kurių reprodukcinė sistema paveikta chemoterapijos arba radioterapijos. Įstatymas draustų ir preimplantacinę diagnostiką, siekiant atrinkti genetinės ligos nepaveiktus embrionus. Seimo nariai čia nesustojo - įstatymu uždraudė embrionų šaldymą ir apribojo sukuriamų embrionų skaičių iki trijų. Tokios procedūros ne tik pamina pamatinį moters orumą, bet ir ypatingai sumažina apvaisinimo tikimybę, padidina nenorimo daugiavaisio nėštumo tikimybę, ir tiesiogiai kenkia jos sveikatai.

tags: #europos #zmogaus #teisiu #konvencija #embrionai

• Saugūs metodai depiliacijai laukiantis
• Sužinokite apie ūkininkų darbą
• Apie giminystės ryšius administracijoje
• Sprendimai vaikams su ADHD
• Vaikų dainos lietuvių kalba