Europos Sąjungos parama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms yra svarbi priemonė, siekiant gerinti vaikų ugdymo kokybę ir užtikrinti lygybės principus. Ši parama skiriama įvairiems projektams, kurie prisideda prie švietimo sistemos tobulinimo, naujų ugdymo metodų diegimo ir socialinės atskirties mažinimo.
Projektai ir iniciatyvos
Vienas iš tokių projektų, kurio tikslas - pagerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę skatinant pokyčius Šilalės, Šakių ir Šiaulių rajonų savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje. Šiam tikslui pasiekti keliamas uždavinys - naujų ugdymo organizavimo modelių ir ugdymo turinio diegimas veiklą tobulinančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Didėjant visuomenės sąmoningumui ir supratimui apie lavinimosi gamtoje svarbą, Lietuvoje populiarėja lauko darželiai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vaikų buvimas lauke ištisus metus daro teigiamą įtaką jų raidai ir mokymuisi. Taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ne mažiau svarbūs ir tiriamieji bei kūrybinio mąstymo gebėjimai.
Siekiant įdiegti vaikams sveikos gyvensenos principus bei skatinti jų tiriamuosius bei kūrybinio mąstymo gebėjimus, projekto veikloje dalyvaujančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose numatoma įdiegti naujus ugdymo metodus, pagrįstus JAV metodika „Pre-K for All’s”, kuri ikimokykliniame ugdyme sėkmingai integruoja tiriamosios ir kūrybinės technologinės veiklos metodus (STEAM), kūrybinio mąstymo „design thinking” bei lauko darželio principus.
Projekto metu bus parengta ikimokyklinio amžiaus vaikų tiriamųjų bei kūrybinio mąstymo gebėjimų ugdymo, integruojant STEAM metodus, kūrybinio mąstymo „design thinking” bei lauko darželio principus metodinė medžiaga. Veiklą tobulinančių mokyklų ikimokyklinio ugdymo pedagogai su parengtos metodinės medžiagos praktinio taikymo galimybėmis bus supažindinti mokymų metu. Vėliau su konsultato-praktiko bei konsultuojančios mokyklos pagalba pedagogai praktiškai įgyvendins metodinėje medžiagoje pateiktas metodines rekomendacijas, koreguos mokyklų veiklos tobulinimo veiksmų planus, atnaujins ugdymo turinį pagal konkrečios mokyklos poreikius. Veiklą tobulinančių mokyklų pedagogai mokysis, kaip STEAM metodus, kūrybinio mąstymo „design thinking” bei lauko darželio principus taikyti ikimokyklinio ugdymo procese.
Projekto įgyvendinimo dėka naują ugdymo proceso organizavimo modelį įdiegs bei ugdymo turinį atnaujins 6 ikimokyklinio ugdymo mokyklos, mokymuose dalyvaus 36 švietimo darbuotojai (ikimokyklinio ugdymo pedagogai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai specialieji pedagogai, direktoriaus pavaduotojos ugdymui).
Projekto įgyvendinimo trukmė - 24 mėnesiai (2019-2021 m.). Projekto biudžetas - 117.658,03 Eur.
Biržų lopšelis-darželis yra priimanti organizacija (angl. 2020 m. Į lopšelį-darželį pagal „Europos solidarumo korpuso Kokybės ženklo“ programą atvyko Maria Martinez Bort - savanorė mergina iš Ispanijos. Savanorystės laikotarpis nuo 2020-02-03 iki 2020-08-31.
2019 m. Lopšelio-darželio „Drugelis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė ir ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja Daiva dalyvavo JTBA mokymuose „Europos solidarumo korpuso Kokybės ženklo programa. Tarptautiniai savanoriai” Kaune.
2018 m. Biržų tvirtovės arsenale vykusiame renginyje Biržų lopšelio-darželio „Drugelis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ramunė Čigienė ir auklėtoja Daiva Greviškienė pristatė įstaigos patirtį įgyvendinant Erasmus+ programos jaunimo srities projektus „Second wave“ (2016-2017 m.) ir „4G“ (2017-2018 m.) bei „HI-5“ (2018 m.).
Nuo 2018 m. balandžio 18 d. Tamar 23 metų iš Gori miesto, baigusi teisės (bakalauro) studijas Tbilisio universitete. Tamar darželyje padės organizuoti įvairias vaikų veiklas lauke, pravesti renginius.
Vaikai, pasveikinę Mariam nuotaikingu lietuvių liaudies šokiu “Tupi šarka”, vėliau klausėsi jos iliustruoto nuotraukomis pasakojimo apie Gruziją - šalį, kurioje gyvena. Parodė video vaizdus apie Gruziją žiemą, vasarą, sostinę Tbilisi, gruzinų rašto pavyzdžių.
Mariam Sharmiašvili - 24 metų mergina iš Tbilisio.
Džiaugiamės, kad bendradarbiaujant su organizacija VšĮ „Creativitas“, vykdančia Erasmus+ programos Europos savanorių tarnybos projektą „Second wave“ (liet. Konstantinas Esinas - dvidešimtmetis savanoris iš Rusijos. Jis baigęs sociologijos ir ekonomikos saugumo studijas (bakalauras), muzikos ir dailės mokyklas. Jaunuolis maloniai bendraujantis, taktiškas, sėkmingai mokosi lietuvių kalbos.
Marina Lopez Martin - dvidešimt keturių metų savanorė iš Madrido, Ispanijos. Įgijusi vaikų logopedo specialybę. Komunikabili, mėgstanti keliauti, patirti daugiau iššūkių, ateityje planuoja būti mokytoja.
Į salę sugūžėjo visi darželio vaikučiai artimiau susipažinti su darželyje dirbančiais savanoriais Marina ir Konstantinu. Vaikai juos pasveikino nuotaikinga dainele „Labas rytas“. Marina ir Konstantinas trumpai papasakojo apie savo gimtąją šalį, skaidrėse parodė gražiausias ir įdomiausias vietas. Visi kartu nuotaikingai atliko lietuvių liaudies dainą „Du gaideliai“. Vaikai nepamiršo pasveikinti Konstantino su gimtadieniu. Jie padovanojo savo rankomis pagamintas knygeles su palinkėjimais ir GIMTADIENIO KARŪNĄ.
Finansavimo modeliai ikimokykliniame ugdyme
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad valstybė garantuoja nemokamą mokymąsi valstybės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose. Siekdama įgyvendinti šį principą ir užtikrinti finansavimo tvarumą, valstybė įvedė „pinigai paskui mokinį“ finansavimo principą (populiariai vadinamą „mokinio krepšelį“). Bendrajame ugdyme jis veikė nuo 2002 m., priešmokykliniame ugdyme − nuo 2003 m., o ikimokykliniame - nuo 2011 m. (finansuojama 20 val. per savaitę ikimokykliniam ugdymui).
„Mokinio krepšelio“ lėšas buvo galima naudoti su mokymo procesu susijusioms išlaidoms: mokytojų atlyginimams, mokymo priemonėms ir pan. Ūkio lėšas ir kitas trūkstamas lėšas turėjo skirti mokyklos savininkas - valstybė, savivaldybė.
Su „mokinio krepšeliu“ siekta kelių tikslų: sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą; efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti švietimo kokybę, paskatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą; išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių; sudaryti sąlygas tėvams (globėjams) ir mokiniams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą ir kt.
Iš pradžių „mokinio krepšelis“ turėjo teigiamų rezultatų. Ugdymo proceso aprūpinimas tapo tolygesnis ir pagerėjo. Tačiau ilgainiui „mokinio krepšelio“ principas neįgyvendintas visa apimtimi, todėl ryškėjo jo trūkumai. Be to, „mokinio krepšelis“, kai mokyklai ugdymui skiriama tiek lėšų, kiek joje yra mokinių, itin apsunkino nedidelių, kaimiškų vietovių mokyklų išlikimą. Pradėta ieškoti politinių sprendimų, kaip tobulinti „mokinio krepšelio“ principą ar kuo jį pakeisti ir 2016 m. pradėtas bandyti „klasės krepšelis“.
„Mokinio krepšelį“ 2018 m. rugsėjį pakeitė mišrus finansavimo modelis. Tai yra modifikuotas 2016 m. išbandytas „klasės krepšelis“. Didžioji lėšų dalis skaičiuojama klasei ar darželio grupei ir kai kurios išlaidos - pagal konkretų mokinių, vaikų skaičių klasėje, grupėje (populiariai naujas modelis tebevadinamas „klasės krepšeliu“).
Naujojo finansavimo principo tikslas - paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių, mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą. Kaip ir „mokinio krepšelio“ atveju, taip ir dabar valstybė per krepšelį finansuoja su mokymu susijusias išlaidas, o ūkio išlaidas turi padengti mokyklos savininkas. Jei tai privati mokykla - ūkio ir kitoms išlaidoms padengti renkamas papildomas mokestis.
Valstybė tuometį „mokinio krepšelį“, o dabar - „klasės krepšelį“ skiria tiek valstybės, savivaldybės, tiek privačiose švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Šis sprendimas leido plėtotis privačių švietimo įstaigų tinklui, nors jis vis dar nedidelis. Kartu didžiuosiuose miestuose toks finansavimas sprendžia vietų trūkumo klausimą. Tai ypač aktualu ikimokykliniame ugdyme, kur, pavyzdžiui, Vilniaus mieste nėra užtektinai vietų visiems vaikams.
Kartu nevalstybinių mokyklų finansavimas per krepšelį padėjo atsirasti savita pedagogika ugdymo procesą grindžiančioms mokykloms. Tėvai privačias mokyklas gali pasirinkti su gerokai mažesne finansine našta. Visgi nuo pat šio sprendimo pradžių vyksta debatai, ar valstybė su ribotais finansiniais ištekliais turi skirti lėšų privačioms mokykloms ir vaikams, kurių tėvai „ir taip gali sumokėti už mokslą“. Diskusijos ypač paaštrėjo 2019 m. antroje pusėje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošia įstatymo pataisas, nurodančias, kad valstybė negali skirti „klasės krepšelio“ pelno siekiančioms privačioms mokykloms. Skaičiuojama, kad 2019 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje veikė 13 privačių pelno siekiančių bendrojo ugdymo mokyklų. T.y., jų teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė ir pan. Jose 2019 m. rugsėjį mokėsi 1308 mokiniai. 2020 valstybės biudžete šioms mokykloms numatyta skirti 2,2 mln.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis. Tai yra bazinių ugdymo išlaidų krepšelis, susietas su ugdymo turinio įgyvendinimu. Tai reiškia, kad kiekvienai mokyklai pagal mokinių skaičių klasėse formulė suskaičiuoja, kiek realiai reikės valandų įgyvendinti ugdymo planą. Populiariai naujasis finansavimo principas vadinamas „klasės krepšeliu“.
Tai yra tikslinė valstybės dotacija mokymo išlaidoms padengti. Lėšos ugdymo planui įgyvendinti. Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti. Tai yra 2,4 proc. nuo lėšų ugdymo planui įgyvendinti. Šiomis lėšomis galima padidinti mokytojų atlyginimą, gerinti ugdymo kokybę ir didinti prieinamumą. Pavyzdžiui, finansuoti mokymą namuose, diegti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovę. Esant poreikiui, šiomis lėšomis galima finansuoti užsienio kalbų mokymąsi mažesnėse grupėse nei yra nustatyta Bendruosiuose ugdymo planuose. Taip pat savivaldybės šiomis lėšomis gali finansuoti priemones, skirtas mokinių iš nepalankios socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos mokymosi skirtumams mažinti.
Lėšos kitoms ugdymo reikmėms. Mokyklai skiriamos lėšos vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti; papildomai finansuoti ugdymo procesą, kai mokiniai mokosi tautinės mažumos kalba arba valstybine kalba daugiakalbėje aplinkoje; mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui; mokytojų ir kitų asmenų, kurie dalyvauja ugdymo procese, kvalifikacijai tobulinti; informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti.
Skaičiuojant mokymo lėšas ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme ir kiekvienoje bendrojo ugdymo klasėje nustatomas bazinis grupės dydis (maksimalus dydis), nurodomas minimalus galimas vaikų/ mokinių skaičius grupėje/ klasėje. Kartu nurodomas sąlyginis grupės/ klasės dydis, tai yra, išskiriami keli klasės variantai, nurodant mokinių skaičiaus intervalą jose. Pavyzdžiui, jei pirmoje klasėje mažiausiai gali būti 8 mokiniai, daugiausiai - 24, galimi trys klasės variantai: iki 11 mokinių; 12-20 mokinių; 21-24 mokiniai. Atitinkamai pagal klasės dydį yra nurodytas kontaktinių valandų per mokslo metus skaičius. Be šių rodiklių dar žinant vidutinį kontaktinių valandų skaičių, tenkantį vienai pareigybei per metus, apskaičiuojamas klasei reikalingas mokytojų skaičius. Mokymo lėšų paskaičiavimo formulėje taip pat pritaikomas mokytojo pareiginės algos koeficientas, priklausantis nuo darbo stažo ir kvalifikacinės kategorijos. Mokymo lėšos yra grindžiamos pareiginės algos baziniu dydžiu. Kai jis kinta, kinta ir mokymo lėšos.
| Finansavimo tipas | Tikslas | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Bazinių ugdymo išlaidų krepšelis | Ugdomojo turinio įgyvendinimas | Siejamas su mokinių skaičiumi klasėse, skaičiuojamas pagal formulę. |
| Lėšos ugdymo planui įgyvendinti | Didinti mokytojų atlyginimus, gerinti ugdymo kokybę | Galima finansuoti mokymą namuose, įvairias ugdymo formas. |
| Lėšos ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų mažinti | Socialinės atskirties mažinimas | Savivaldybės gali finansuoti priemones mokinių iš nepalankios aplinkos mokymosi skirtumams mažinti. |
| Lėšos kitoms ugdymo reikmėms | Vadovėliai, mokymo priemonės, kvalifikacijos kėlimas, IKT | Nustatyti minimalūs procentiniai dydžiai skirti tam tikroms reikmėms. |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybių vaidmuo
Švietimą finansuoja valstybė iš valstybės biudžeto lėšų. Tai yra tikslinė valstybės dotacija − krepšelis, kurio dalis tiesiogiai skiriama mokyklai ir mažesnė dalis skiriama savivaldybėms perskirstyti. Taip pat per įvairias programas valstybė skirias investicines lėšas švietimo plėtotei. Tai gali būti lėšos mokyklų statyboms, renovacijai ar rekonstrukcijai, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir kt.
Prie valstybės investicijų švietimui prisideda ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Savivaldybės investicines lėšas švietimo plėtotei skiria pagal programas, nurodytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir vadovaujantis savivaldybės strateginiu planu. Savivaldybės taip pat skiria lėšas mokyklos ūkiui išlaikyti.
Valstybė apie 80 proc. Beveik visas lėšas, skiriamas mokyklai, „suvalgo“ darbo užmokestis. Mokyklai skiriamos lėšos kitoms ugdymo reikmėms sudaro kelis procentus nuo „klasės krepšelio“. Šios lėšos apskaičiuojamos pagal metodikoje nurodytus koeficientus kiekvienai ugdymo reikmių grupei, juos padauginant iš faktinio mokinių skaičiaus. Vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui, mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų kvalifikacijai tobulinti mokykla turi skirti ne mažiau kaip 80 proc. nuo pagal metodiką paskaičiuotų lėšų šioms veikloms. IKT diegimui, t.y., internetui įdiegti ir naudoti, duomenų bazėms, el. dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams mokėti už darbą ir kt. išlaidoms, susijusioms su IKT, privalu skirti ne mažiau 40 proc.
Savivaldybei iš valstybės tenka maždaug 20 proc. nuo „klasės krepšelio“. Šias lėšas savivaldybės skirsto pagal savo patvirtintas tvarkas. Visgi, valstybė yra nurodžiusi tam tikrus reikalavimus, kuriuos savivaldybės turi nusimatyti savo tvarkose. Pagal metodiką paskaičiuotas lėšas švietimo pagalbai ir lėšas formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms įgyvendinti savivaldybė turi skirti 100 proc. Šių lėšų perskirstyti kitoms reikmėms negalima.
Valstybė rekomenduoja savivaldybėms iš lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti ne mažiau kaip 8 proc. skirti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų darbo užmokesčio kintamajai daliai. Likusias šios eilutės lėšas ir mokinių pasiekimų patikrinimui reikalingas lėšas savivaldybė gali skirti pagal poreikį.
Papildomos paslaugos ir parama mokiniams
Mokinys, besimokantis pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Mokinys, besimokantis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.
Mokesčio dydį už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.
Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 x valstybės remiamų pajamų dydis. 2019 m. valstybės remiamų pajamų dydis yra 122 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įvedami nemokami pietūs priešmokyklinukams ir pirmokams.
Pirmuoju etapu nemokamas maitinimas bus įvestas nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybių priešmokyklinėse ugdymo įstaigose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (pilnas ar dalinis švediškas stalas). Savivaldybių, kurių bendrojo ugdymo mokyklose vyks nemokamas maitinimas savitarnos principu, sąrašą tvirtins socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokiniai, kurie mokysis mokyklose pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje, turės teisę į nemokamus pietus.
Mokinio reikmenims per metus įsigyti skiriama 2 bazinių socialinių išmokų (BSI) suma. 2019 m. BSI siekė 38 Eur.
Siekiant užtikrinti mokyklos prieinamumą, savivaldybės kompensuoja mokinių važiavimo išlaidas savo nustatyta tvarka. Savivaldybės kompensuoja važiavimo išlaidas 9-12 klasių (gimnazijų 1-4 klasių) bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose. Kompensuojama kelionė į ugdymo įstaigą, nutolusią iki 40 km nuo mokinio gyvenamosios vietos. Nemokamai galima vykti į ugdymo įstaigą jos darbo dienomis. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir ne darbo dienomis.
Programa „Lietuvos Maximalistai“ - tai mokinių pažangumo programa, kurios tikslas - motyvuoti Lietuvos vaikus mokytis, siekti aukščiausių įvertinimų ir skatinti vaikų pažangą mokslo srityje.
Nevalstybinės ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos mokiniams ugdyti gauna „klasės krepšelį“. Už „klasės krepšelio“ panaudojimą nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklos kasmet turi atsiskaityti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Nevalstybinės mokyklos, nors ir gauna mokiniams ugdyti „klasės krepšelį“, gali nustatyti papildomą mokestį už mokinių ugdymą, kuris padengtų kitas ugdymo išlaidas. Mokesčio dydį nustato mokyklos steigėjas. Mokestis mokamas pagal sutartį.
Mokinio krepšelio lėšos neformaliajam vaikų švietimui gali būti naudojamos neformaliojo vaikų švietimo mokytojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei ugdymo priemonėms ir kitoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymu, padengti.
Valstybės ir savivaldybių skiriamų mokinio krepšelio lėšų negalima naudoti pramoginių renginių, vaikų poilsio ir su jomis susijusioms išlaidoms apmokėti; finansuoti neformaliojo vaikų švietimo programas, kurias vykdo bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos; formalųjį švietimą papildančioms ugdymo programoms finansuoti; remonto, rekonstrukcijos ir statybų išlaidoms padengti; neformaliojo vaikų švietimo programų vykdytojo įsiskolinimams padengti.
Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų
Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. „Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. „Tai ypač skaudžiai atsiliepia vaikams, kurie neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
