Ikimokyklinis ugdymas (toliau - IU) yra vienas svarbiausių ankstyvosios vaikystės raidos ir mokymosi visą gyvenimą pamatų. Jis vis dažniau pripažįstamas kaip galimybė sukurti tvirtą pagrindą. Europos Sąjungoje IU srityje vyksta nuolatiniai pokyčiai, siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas visiems vaikams. Tai apima ne tik ugdymo turinio atnaujinimą, bet ir pedagogų kvalifikacijos kėlimą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir tarptautinių projektų įgyvendinimą.
Erasmus+ projektai: bendradarbiavimas ir patirties sklaida
Europos Sąjungos programos, tokios kaip Erasmus+, suteikia unikalias galimybes ugdymo įstaigoms dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti naujų sprendimų. Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ pedagogės aktyviai dalyvauja šioje programoje, įgyvendindamos projektus, skirtus demokratiškumui, tvarumui ir STEAM ugdymui.
Vienas iš tokių projektų - „Demokratiškumas ikimokykliniame ugdyme“. Jo metu pedagogės stebėjo darbo veiklas Norvegijoje, Karmoy Kopervik skole mokykloje. Vizito metu buvo analizuojamas socialinis ir emocinis ugdymas, pedagogų ir specialistų darbas, bendradarbiavimas su tėvais. Norvegijoje privalomasis švietimas prasideda nuo šešerių metų, o 1-7 klasėse mokiniai negauna tradicinių pažymių - jų pažanga vertinama per individualius mokytojų komentarus ir refleksiją. Prieš prasidedant pamokoms ir pertraukų metu, visi vaikai privalo leisti laiką lauke, o tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų mokymosi procesą.
Kitas svarbus projektas - „Tvarumas ikimokykliniame ugdyme“. Dalyvaujant tarptautiniuose mokymosi kursuose „Outdoor education“ Italijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje, buvo gilintos žinios apie ugdymą lauke. Mokymų metu dalyviai modeliavo integruotas veiklas įvairiose lauko erdvėse, įtraukiant gamtinę medžiagą ir miesto objektus. Taip pat vyko mokymai „Environmental Stewardship: How to Reconnect With Nature“ Tenerifėje, Ispanijoje, kur buvo nagrinėjamos medžių svarba mokyklų aplinkoje, biofilinio dizaino kūrimo galimybės ir kitos tvarios gamtai idėjos. Šiuose mokymuose ypatingą įspūdį paliko praktinė diena permakultūriniame ūkyje, kur mokymosi erdvės perkeltos po atviru dangumi.
Be to, pedagogės dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „EESTE[A]M - Early Education STE[A]M“ Atėnuose, Graikijoje, kurių metu gilinosi į STEAM veiklų praktiką ankstyvajame amžiuje, susipažino su įvairiomis kompiuterinėmis programėlėmis, technologiniais ir mokomaisiais žaidimais, eksperimentavo su robotukais „Cubetto“ ir „Sphero“.
Šie projektai ne tik kelia pedagogų kvalifikaciją, bet ir skatina inovatyvius ugdymo metodus, orientuotus į vaiko visapusišką raidą.
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistemos ypatumai Europos kontekste
Lietuvos ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas yra lyginamas su kitų Europos šalių praktika. Anot Europos valstybių švietimo politikos ir švietimo sistemų analitikės dr. Akvilės Motiejūnaitės-Schulmeister, Lietuva išsiskiria integruota ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema, kuri apima visus ikimokyklinio amžiaus vaikus „po vienu stogu“. Tai palengvina šeimų gyvenimą ir suteikia vaikams stabilumo.
Tačiau, sistema labiau orientuota į vaikus, vyresnius nei 2 metų amžiaus. Europos Sąjungos tikslas iki 2030 m. pasiekti 45 proc. mažų vaikų dalyvavimo ugdymo procese lygį. Lietuva turi išsamią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, apimančią skaitmeninių kompetencijų spektrą, tačiau ankstyvajame amžiuje derėtų saikingai naudoti skaitmenines priemones ir pirmenybę teikti socialinei sąveikai.
Lietuvoje numatytos vienos ilgiausių apmokamų vaiko priežiūros atostogų (iki 1,5 metų), kas yra panašu į Estiją. Tai leidžia tėvams auklėti vaikus namuose.
Nuo 2025 m. įsigalios privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikams nuo 2 metų. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą visiems vaikams. Tačiau, ugdymo įstaigos lankymas ir kokybiško ugdymo užtikrinimas jaunesniems nei 3 metų vaikams tebėra iššūkis.
Vienas suaugęs asmuo Lietuvoje prižiūri 15 dvimečių vaikų, kai tuo tarpu Estijoje ši riba yra 8 vaikai, o Slovėnijoje - 6 vaikai. Prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 6 metų vaikų sumažės 13 proc.
Prieinamumo ir įtraukties didinimas
Visoje ES migrantų vaikai susiduria su kliūtimis, norėdami gauti kokybiškas ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. Tai susiję su paslaugų prieinamumu, prieinamumu ir įperkamumu. Tikslinė politika, padedanti perduoti informaciją tarp šeimų ir įstaigų bei užtikrinanti paramą tėvams registracijos metu, gali skatinti prieigą prie šių paslaugų.
Europos Komisija skatina ES šalių bendradarbiavimą ikimokyklinio ugdymo srityje. Pavyzdžiui, Vokietijoje „Stadtteilmütter“ iniciatyva siekia pagerinti dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigose, įtraukiant bendruomenę. Danijoje Kringlebakken projektas remia ankstyvąją migrančių motinų ir jų vaikų integraciją. Prancūzijoje ANVITA pasisako už geresnę migrantų svetingumo ir įtraukties politiką. Suomijoje Valkonauha centras teikia informacinę paslaugą, padedančią migrantų šeimoms gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ikimokyklinį ugdymą.
Lietuvoje vykdomas strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. Šis projektas siekia padėti vaikams, neturintiems galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose dėl socialinės atskirties.
Finansavimas ir privalomas ugdymas
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme taikomas mišrus finansavimo principas: valstybė skiria lėšų ugdymo išlaidoms, o ūkio išlaidas dengia įstaigos savininkas. Valstybės skiriamos lėšos paprastai padengia vaiko ugdymą 20 valandų per savaitę. Už papildomas valandas ir maitinimą moka tėvai (globėjai). Nuo 2020-2021 m. m. savivaldybės gali nustatyti lengvatas mokesčiams socialiai remtinoms šeimoms ar šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų.
Nuo 2025 m. įsigalios privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas tėvams (globėjams) ir gali trukti iki 1 metų. Privalomas priešmokyklinis ugdymas vyksta paskutiniais ankstyvojo ugdymo metais (kai vaikui sueina 6 metai) ir trunka vienerius metus. Minimali priešmokyklinio ugdymo programa - 640 valandų (4 val. per dieną, 20 val. per savaitę), kurios išlaidas finansuoja valstybė.
Savivaldybė organizuoja pavežėjimą vaikams, gyvenantiems toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos.
Ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektai
Antrajame „Pagrindinių duomenų apie ankstyvojo vaikų švietimo ir priežiūros Europoje“ leidinyje aprašoma pažanga pagal pagrindinius kokybės aspektus: prieinamumą, darbuotojus, švietimo turinį, vertinimą ir stebėseną. Šiuos aspektus sieja į vaikus orientuotas požiūris ir įtraukumo svarba. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra (ECEC) laikomas vienu geriausių būdų didinti teisingumą ir lygybę visuomenėje.
Leidinyje pateikiami palyginamieji tarptautiniai duomenys ir daugybės šalių pavyzdžiai, susiję su Europos ECEC politika. Tai padeda politikos kūrėjams, tyrėjams ir tėvams suprasti ECEC sistemos ypatumus ir struktūrą.
Projekto „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“ tikslas - sukurti stiprinimo paketą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų.
Demokratiškumas, pagarba žmogaus teisėms, lygiateisiškumas ir galimybė visiems dalyvauti sprendimų priėmime - šios vertybės prasideda nuo mažų žingsnelių, kai vaikas jaučiasi svarbus. Ikimokyklinis ugdymas yra ne tik žinių ir įgūdžių perdavimas, bet ir demokratinių vertybių ugdymas, ruošiantis vaikus pilietinei visuomenei.
tags: #europos #sajunga #ikimokyklinis #ugdymas
