Profesorius Eugenijus Lesinskas - tai ryški asmenybė Lietuvos medicinoje, ypač otorinolaringologijos srityje. Jo darbai ir pasiekimai formuoja šiuolaikinį požiūrį į ausų, nosies ir gerklės ligų diagnostiką bei gydymą, o jo pedagoginė veikla ugdo naujas medikų kartas.
Profesoriaus Eugenijaus Lesinsko karjera ir pasiekimai
Eugenijus Lesinskas gimė 1968 m. balandžio 19 d. Molėtuose. Jo akademinė ir profesinė kelionė prasidėjo Vilniaus universitete, kur jis 1992 m. baigė medicinos studijas, o vėliau, 1992-1994 m., gilino žinias otorinolaringologijos rezidentūroje. Nuo 1995 m. jis aktyviai dalyvauja Vilniaus universiteto veikloje, dėstydamas ir tyrinėdamas.
Profesoriaus E. Lesinsko mokslinės veiklos pagrindinės kryptys apima ausies, nosies, ryklės ir gerklų tyrimus, otologijos problemas, vidurinės ausies uždegimo diagnostiką bei gydymą, ir itin svarbią - kochlearinę implantaciją. Jis yra paskelbęs daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, taip pat yra kelių mokomųjų knygų autorius ir bendraautoris, tokių kaip „Akustinė impedansometrija“ (1998 m.), „Vidurinės ausies cholesteatoma“ (2006 m.), „Staigaus neurosensorinio klausos pažeidimo diagnostika ir gydymas“ (2015 m.) bei „Šeimos sveikatos enciklopedija“ (2008 m.).
Jo profesionalumas ir nuopelnai buvo įvertinti daugybe apdovanojimų: 1996 m. jis gavo Vilniaus universiteto doktorantūros premiją, 2001 m. - Lietuvos otorinolaringologų draugijos diplomą už geriausią mokslinį darbą, 2002 m. - 8-ojo tarptautinio vaikų otolaringologų kongreso premiją už geriausią pranešimą. 2013 m. jam buvo įteikta Vilniaus universiteto rektoriaus premija kaip geriausiam metų Medicinos fakulteto dėstytojui. Nuo 2014 m. jis yra Vilniaus universiteto Tarybos narys, o nuo 2016 m. - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos pirmininkas. Taip pat, nuo 2014 m., jis vadovauja Lietuvos otorinolaringologų draugijai.
Kochlearinė implantacija: Viltis girdėti
Viena iš svarbiausių profesoriaus E. Lesinsko tyrimų ir praktikos sričių yra kochlearinė implantacija. Tai chirurginė procedūra, suteikianti galimybę girdėti žmonėms, kuriems taikomi įprasti klausos aparatai yra neefektyvūs. Ši technologija yra ypač svarbi vaikams, kuriems įgimtas kurtumas gali smarkiai paveikti kalbos ir socialinę raidą.
Prieš šešerius metus Lietuvoje galiojo tvarka, kad klausos implantas kompensuojamas tik vienai ausiai. Tačiau dabar situacija keičiasi, ir vaikams, sulaukusiems vos 10 mėnesių, gali būti atliekama abiejų ausų operacija. Toks gydymas Lietuvoje prilygsta pasauliniams standartams, taikomiems Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Ridas, vienas iš 300 Lietuvos pacientų, kuriems galimybę girdėti suteikė klausos implantas, yra puikus pavyzdys. Jo pirmoji operacija buvo atlikta sulaukus metų ir mėnesio, o antroji - dar po 8 mėnesių, kai šeimai pavyko sukaupti lėšų. Dabar Ridas, kaip ir daugelis bendraamžių, mėgaujasi muzika, lanko šokių pamokas ir aktyviai bendrauja.
Implantas veikia paverčiant aplinkos garsus elektriniu signalu, kuris stimuliuoja klausos nervą. Šis signalas pasiekia smegenis, kur gimsta klausos pojūtis. Tai - tarsi stebuklas, prilygstantis aklųjų praregėjimui.
Įgimtas kurtumas ir jo priežastys
Dažnai klausos praradimas yra genetinės kilmės. Pasitaiko atvejų, kai kurčiais gimsta net keli tos pačios šeimos vaikai, nors tėvai neturi šios problemos. Tokiais atvejais abu tėvai gali būti kurtumą lemiančio geno nešiotojai.
Julius ir Aistė, neišnešioti dvyniai, yra vienas iš tokių pavyzdžių. Nors tėvai neįtarė kurtumo, vėliau tyrimai patvirtino šią diagnozę. Jiems buvo įsodinti klausos implantai, kurie kardinaliai pakeitė jų gyvenimus, leido išmokti bendrauti ir pažinti pasaulį per garsus.
Kurtumas nėra tik senatvės požymis
Nors klausos silpnėjimas yra natūralus senėjimo procesas, jis gali prasidėti ir anksčiau dėl genetinių ar kitų priežasčių. Profesorius E. Lesinskas pastebi, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės, praradę klausą, dažnai nesiryžta operacijai, manydami, kad tai - neišvengiama senatvės dalis. Taip pat, praeityje valstybė nenoriai kompensuodavo implantus vyresniems pacientams, o pati operacijos baimė taip pat stabdo.
Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad klausos implantai gali būti sėkmingai taikomi ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vyriausias profesoriaus E. Lesinsko operuotas pacientas buvo 73 metų, o pasaulyje - net 103 metų asmuo.
Nijolė, viena iš pacienčių, po klausos implanto atgavusi galimybę girdėti gamtos garsus - sausų lapų čežėjimą, svirplių giedojimą - patvirtina, kokia didelę įtaką šis gydymas gali turėti žmogaus gyvenimo kokybei.
ALYTUS KLAUSIA: SOCDEMAMS GĖDA? | ŽEMAITAIČIO REITINGAI KYLA | KAUNAS, KASČIŪNAS ir TAPINAS
Eugenijaus Lesinsko požiūris į aukštąjį mokslą ir medicinos svarba
Profesorius E. Lesinskas, be savo klinikinės ir mokslinės veiklos, aktyviai dalyvauja Vilniaus universiteto valdyme ir yra aistringas aukštojo mokslo reformų šalininkas. Jis pabrėžia, kad sprendimai, susiję su universitetų struktūra ir finansavimu, turėtų būti priimami atidžiau, atsižvelgiant į realius poreikius ir analizes.
Jis kritiškai vertina universitetų stambinimo judėjimą, abejodamas, ar tai prisideda prie studijų kokybės gerinimo. Profesorius taip pat akcentuoja medicinos fakulteto svarbą universiteto biudžeto formavimui ir mokslinės produkcijos kūrimui, argumentuodamas, kad medicinos atstovų balsas turėtų būti stipresnis priimant sprendimus.
E. Lesinskas apgailestauja, kad valstybė ne visada vykdo pažadus kelti atlyginimus dėstytojams ir skirti daugiau lėšų aukštajam mokslui, o tai sudaro užburtą ratą, kai studentai, įgiję diplomą, dirba ne pagal specialybę.
Jo gyvenimo kelias, prasidėjęs 1968 m. balandžio 19 d. Molėtuose, ir jo profesinė bei akademinė veikla yra ryškus pavyzdys, kaip atsidavimas mokslui, praktikai ir pedagogikai gali keisti žmonių gyvenimus.
