Etnokultūrinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra svarbi ugdymo sritis, kurios tikslas - padėti vaikams pažinti savo tautos kultūrą, tradicijas ir vertybes. Šis ugdymas padeda formuoti tautinę tapatybę, pagarbą savo šaknims ir kultūros paveldui. Etninė kultūra - tai ilgaamžė mūsų senolių patirtis, kuri perduodama iš kartos į kartą. Senovės tradicijos padeda nepamiršti tautos šaknų. Žaisdami lietuvių liaudies žaidimus, dainuodami lietuviškas dainas, sekdami pasakas, taikydami patarles, priežodžius, mįsles, stebėdami gamtą, realiame gyvenime mes išlaikome tautos paveldą.
Per etnokultūrinį ugdymą vaikai išsamiau susipažįsta su etninės kultūros vertybėmis ir reiškiniais, suvokia ir įsisąmonina iš kartos į kartą perduodamą senolių išmintį. Ugdymo procese vaikai supažindinami su tradicinėje kultūroje gyvavusiais sveikatos tausojimo papročiais, liaudies medicina.
Etninės kultūros samprata ir reikšmė ugdymui
Etninės kultūros samprata apima visą tautos savitumą, jos istorinę patirtį, papročius, tradicijas, kalbą, meną, paprotinę teisę ir kitus tautinio identiteto elementus. Etninės kultūros reikšmė ugdymui yra didžiulė, nes ji formuoja asmenybės tautinę savimonę, pilietiškumą ir bendražmogiškąsias vertybes.
Lietuvių etninės kultūros raidos savitumai XIX - XX a. atspindi tautos kovą už išlikimą, kalbos ir kultūros išsaugojimą bei puoselėjimą. Nepaisant istorinių peripetijų, lietuvių etninė kultūra išliko gyvybinga ir turtinga.
Etninės kultūros ugdymą reglamentuoja įstatymai ir norminiai dokumentai, kurie užtikrina jos išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Mokyklos vaidmuo etninės kultūros ugdyme yra ypatingai svarbus, nes tai yra pagrindinė institucija, kurioje formuojasi vaiko pasaulėžiūra ir vertybinės nuostatos.
Etninės kultūros ugdymas Kelmės rajone, kaip ir kitose Lietuvos vietovėse, vyksta įvairiose kultūros ir švietimo įstaigose. Analizuojant patirtį ir problemas, svarbu akcentuoti naujosios etninės kultūros bendrosios programos diegimą mokyklose. Šios programos esmė ir svarbiausios idėjos orientuotos į tautinių vertybių integravimą į ugdymo procesą.
Mokytojo ir tėvų bendradarbiavimas etnokultūriniame ugdyme
Etnokultūrinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra efektyvus tik tuomet, kada mokyklos ir šeimos patirtis sutampa. Bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokytojų yra esminis veiksnys, lemiantis sėkmingą vaiko ugdymą. Beveik visa žmogaus veikla yra pagrįsta nuolatiniu bendradarbiavimu.
Moksleivio pažinimas - viena pagrindinių mokymo sąlygų. Būtina gerai pažinti tėvus, su kuriais tenka dirbti, atsižvelgti į jų patirtį, santykius su vaikais ir požiūrį į mokyklą. Būtent savo šeimos individualumą tėvai atsineša į mokyklos gyvenimą, todėl labai svarbu pažinti ir priimti šeimos požiūrį, patirtį ir stipriąsias puses.
Palankiausia atmosfera vaikui lavėti, kai šeima ir mokykla veikia apgalvotai, susijautusios ir iš principo vieningai, t. y. vienodai supranta vaiko auklėjimo tikslus, uždavinius, būdus, jo individualias ypatybes. Vaikui tokioje atmosferoje lengviau gyventi, jo asmenybė formuojasi kur kas sėkmingiau. Svarbu, kad tėvai ir mokytojai dirbtų siekdami bendro tikslo, o ne spręstų tik savo grupės interesus.
Apibendrinus autorio mintis, galima išskirti pagrindines tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo sritis etnokultūriniame ugdyme. Tik racionaliai, tikslingai bendradarbiaujant su tėvais, galima tikėtis sėkmingų ugdymo(si) rezultatų. Mokyklos darbo su tėvais formos įvairios, tačiau ugdymo rezultatus lemia bendradarbiavimo nuoširdumas, abipusis pasitikėjimas, bendravimo kultūra, abipusis suinteresuotumas vaiko ateitimi.
Bendravimo ir bendradarbiavimo formos ir metodai
Mokykloje organizuojami tėvų susirinkimai gali būti įvairaus pobūdžio: bendri, klasės, tam tikros suinteresuotos grupės. Tai populiariausia, geriausiai pažįstama, pagrindinė klasės vadovo ir moksleivių tėvų bendravimo forma. Klasės vadovas savo darbe labai dažnai naudoja individualius pokalbius.
Šie pokalbiai yra gana naudingi, nes geriau tenkina tėvų poreikius ir interesus, operatyviau galima spręsti iškilusias problemas ir pati parama yra dalykiškesnė. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas turi būti efektyvus. Bendravimą tarp tėvų ir pedagogų gali palengvinti susirašinėjimas elektroniniu paštu, žinutės, mokyklos internetiniai puslapiai.
Informacija (apie numatomus renginius, vaiko mokymąsi ar elgesį, primenant užduotis, įsipareigojimus, padėka už pagalbą) gali būti teikiama per stendinę medžiagą. Bendro pobūdžio informaciniai pranešimai, priminimai, planai padeda tėvams geriau suprasti, kuo gyvena klasė, ką planuoja mokytoja.
Taip pat naudojami sąsiuviniai, vadinami „Užrašėliai“, „Laiškai“ ar kitaip, kurie leidžia pateikti pastebėjimus apie vaiko raidą, pažangą, informuoti apie numatomus renginius. Dėl didelio tėvų užimtumo, ne visada jie gali dalyvauti vaiko ugdyme tiek, kiek norėtų. Negalėdami dažnai lankytis mokykloje, tėvai negauna daug informacijos, nežino, kas vyksta mokykloje. Šias problemas padeda išspręsti mokykloje leidžiamas specialus leidinys tėvams.
Disputai ir diskusijos, klausimų-atsakymų vakarai (popietės) gali padėti spręsti problemas. Mokytojų parašytos žinutės, mokinio pažangumo pažymėjimai ir ataskaitos apie jo pažangą, apdovanojimai, specialūs projektai, informaciniai leidiniai, asmeninis kontaktas, konferencijos, dalyvavimas klasėje, apklausos - tai įvairios šeimos dalyvavimo mokyklos gyvenime formos.
Tėvų švietimas etnokultūrinio ugdymo srityje
Tėvų švietimas - tai informacijos skleidimo apie vaiko raidos ir ugdymo ypatumus būdas. Tačiau kartais būna problemų, kad tėvai neįsivaizduoja, ar jų pastangos kurti vaiko gerovę yra tinkamos ir produktyvios. Nepakankamai turėdami etnokultūros žinių, tėvai kartais nesugeba efektyviai perteikti savo atžaloms tautos kultūrines vertybes. Todėl labai svarbus šios srities pedagoginis tėvų švietimas.
Mokytojas, studijų metu įgijęs etnokultūrinių žinių, dalyvaudamas seminaruose, konferencijose, diskusijose, bendraudamas su kolegomis, yra pakankamai kompetentingas moksleivių tėvams perteikti pedagoginę patirtį. Viena iš sėkmingos partnerystės sąlygų - informacijos su tėvais apie vykdomą veiklą, mokomąsias programas ir mokinio pažangą pasidalijimas.
Informavimo apie švietimui būdingas problemas būdai gali būti patys įvairiausi: paskaitos, susirinkimai, seminarai, diskusijos. Tai vertinga, kai tėvai jau turi tam tikras etnokultūrines žinias ir nori jas „tvirtinti“. Daug tėvų žinias gauna savišvietos būdu, o mokytojas gali pakreipti jų interesų sritį, rekomenduodamas tam tikrą literatūrą.
Labai vertingas ir tėvų patirties sklidimas grupėse, apibrėžiant tokių grupių darbo tvarką ir diskusijų ribas. Tai gali būti sklaida šventėse, išvykose, projektuose ir kt. Įdomaus pašnekovo (tautodailininko, pasakoriaus, dainininko, etnografo, istoriko ir kt.) pasikvietimas į tėvų grupę - viskas padeda ne tik įgyti naujų žinių, bet ir telktis tautiškai bendruomenei, gauti daugiau informacijos vieniems apie kitus, kurti draugiškus santykius, mokytis tarpusavio pasitikėjimo.
Mokytojai turėtų daugiau skatinti tėvus dalyvauti mokyklos etnokultūriniame ugdyme, diegiant naujus, efektyvius bendravimo su tėvais metodus.
| Forma | Apibūdinimas |
|---|---|
| Tėvų susirinkimai | Bendri, klasės, suinteresuotos grupės. |
| Individualūs pokalbiai | Naudingi, nes geriau tenkina tėvų poreikius ir interesus. |
| Susirašinėjimas | Elektroniniu paštu, žinutėmis, per mokyklos internetinius puslapius. |
| Stendinė medžiaga | Informaciniai pranešimai, priminimai, planai. |
| Leidiniai tėvams | Specialūs leidiniai, informaciniai dienoraščiai. |
| Disputai ir diskusijos | Klausimų-atsakymų vakarai, seminarai, paskaitos. |
| Projektai ir renginiai | Bendri mokyklos ir šeimos projektai, šventės, mugės. |
Etnokultūrinis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra kompleksinis procesas, reikalaujantis glaudaus bendradarbiavimo tarp mokytojų, vaikų ir tėvų. Svarbu kurti naujas, šiuolaikiškas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo formas ir įvairius metodus, kurie būtų naudingi visiems ugdymo dalyviams.
tags: #etnokulturinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje #moksline #literatura
