Endometriozė yra lėtinė, progresuojanti ir atsinaujinanti būklė, reikalaujanti nuolatinio gydymo. Manoma, kad ja serga bent 1 iš 10 merginų ir moterų, tačiau tikėtina, kad realybėje šis skaičius yra didesnis. Išvešėjusi gimdos gleivinė gali nesukelti jokių simptomų arba pasireikšti tokiais, kurie lengvai ignoruojami ar priskiriami kitiems sveikatos sutrikimams. Endometriozė taip pat dažnai siejama su dubens srities skausmais ir nevaisingumu, tačiau svarbu paminėti, kad daugiau nei 80% moterų, kurioms yra diagnozuota endometriozė, sėkmingai pastoja.
Endometrioze vadinamas į gimdos gleivinę panašaus audinio išvešėjimas už gimdos ribų, paprastai dubens organų pilvaplėvėje arba kiaušidėse. Nors liga yra nepiktybinė, endometrioidinio audinio išskiriami fermentai gali pažeisti aplinkinius audinius, o endometriozės židiniai prasiskverbia į kiaušintakius, tiesiosios žarnos sienelę, šlapimtakius, šlapimo pūslės sienelę ir kitus organus. Per menstruacijas kraujuoja ir endometriozės židiniai, todėl aplink juos pradeda kauptis uždegiminės ląstelės, formuojasi randai ir sąaugos.
Endometriozę galima suskirstyti į keturias stadijas pagal pažeidimų mastą: 1 stadija (minimali), 2 stadija (lengva), 3 stadija (vidutinio sunkumo) ir 4 stadija (sunkiausia). Taip pat išskiriami keturi ligos tipai pagal pažeistą vietą: paviršinis pilvaplėvės, endometriomos (cistos), giliai infiltruojanti ir pilvo sienos.
Nėra žinoma, kodėl vienoms pacientėms endometriozė būna sunkesnė nei kitoms. Egzistuoja kelios teorijos apie jos atsiradimą, tačiau tikslių priežasčių nustatyti vis dar nepavyksta. Tarp jų minimos: sutrikusi menstruacijų tėkmė, imuninės sistemos problemos, ląstelių transformacija, endometriumo ląstelių keliavimas kraujagyslėmis ar net chirurginės operacijos.
Endometriozės įtaka nėštumui
Iki šiol manyta, kad už gimdos ribų augantis endoterminis audinys kenkia nėštumui keliais būdais: sumažina atsaką į progesteroną, kenkia placentacijai ir skatina uždegimą. Visa tai susiję su didesne nėščiųjų diabeto, hipertenzinių sutrikimų nėštumo metu ir išankstinio gimdymo rizika.
Leslie V. Farland iš Arizonos universiteto su kolegomis tyrinėjo galimą endometriozės poveikį neigiamoms nėštumo baigtims. Naujausio tyrimo metu, naudojantis antrojo slaugių sveikatos tyrimo (Nurses' Health Study II) duomenimis, siekta išsiaiškinti ryšius tarp laparoskopiškai diagnozuotos endometriozės ir neigiamų nėštumo baigčių. Mokslininkai palygino duomenis apie nėštumo baigtis tarp moterų su patvirtinta endometriozės diagnoze ir be jos. Tarp nagrinėtų neigiamų nėštumo baigčių buvo savaiminis persileidimas, negimdinis nėštumas, negyvo vaisiaus gimimas, nėščiųjų diabetas, hipertenziniai sutrikimai nėštumo metu (preeklampsija ir nėščiųjų hipertenzija), ankstyvas gimdymas ir mažas naujagimio svoris gimimo metu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad endometriozė buvo susijusi su padidėjusia savaiminio persileidimo rizika (santykinė rizika (SR) siekė 1,40), negimdinio nėštumo rizika (SR buvo 1,35) ir hipertenzinių sutrikimų rizika (SR siekė 1,30). Ryšys su negyvo vaisiaus gimimu buvo menkesnis (SR siekė 1,27).
Papildomos analizės metu nustatyta, kad didesnė savaiminio persileidimo rizika, susijusi su laparoskopiškai diagnozuota endometrioze, buvo moterims, jaunesnėms nei 35 metų pirmojo nėštumo metu. Ryšys su negimdiniu nėštumu buvo stipresnis tarp moterų be jokios nevaisingumo istorijos. O ryšys su nėščiųjų diabetu buvo stipriausias tarp moterų, kurios vieno nėštumo metu susilaukė kelių vaikų, buvo jaunesnės nei 35 metų ir neturėjo nevaisingumo problemų.
Mokslininkai padarė išvadą, kad moterys, kurioms nėra diagnozuota endometriozė, yra unikali moterų grupė su didesne neigiamų nėštumo baigčių rizika. Jie siūlo atlikti išsamesnių tyrimų, siekiant nustatyti ryšį tarp endometriozės ir neigiamų nėštumo baigčių, atsižvelgiant į moters amžių, vaisingumą ir nevaisingumo istoriją.
Endometriozės diagnostika ir gydymas
Endometriozės diagnozė gali būti nustatyta atliekant ginekologinę apžiūrą, ultragarsinį tyrimą, magnetinio rezonanso tomografiją, tačiau vienintelis tikslus metodas yra laparoskopija. Gydymas yra kompleksinis ir individualiai pritaikomas kiekvienai moteriai, atsižvelgiant į ligos tipą, stadiją, simptomus, amžių ir ateities planus pastoti.
Gali būti skiriami vaistai nuo skausmo, hormonų terapija (kontraceptikai, GnRH agonistai ir antagonistai, danazolis), kurie padeda reguliuoti hormonų balansą ir stabdyti ligos progresavimą. Kai kuriais atvejais, ypač esant stipriam skausmui ar nevaisingumui, gali būti atliekama minimaliai invazinė chirurginė procedūra laparoskopija, kurios metu pašalinamos endometriumo ataugos. Retais atvejais, kai kiti gydymo metodai nepadeda, gali būti atliekama histerektomija (gimdos pašalinimas).
Natūralus endometriozės gydymas yra pastojimas ir ilgas žindymas, nes tai stabdo ligos progresavimą. Subalansuota mityba, daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų bei skaidulų vartojimas taip pat gali padėti valdyti ligos simptomus.
Pastojimas sergant endometrioze: TTC, vaisingumo gydymas, chirurgija ir IVF su Endo
Svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir lankytis pas gydytojus akušerius-ginekologus, kadangi laiku pastebėjus ligą, galima sėkmingai ją gydyti ir išvengti komplikacijų.
tags: #endometrioze #ir #nestumas
