Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Moterų organizme pagrindiniai hormonai yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba jei ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą.

Pagrindiniai vaisingumo hormonai ir jų tyrimai

Endokrininė sistema yra atsakinga už hormonų gamybą, kurie reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant reprodukcinę sistemą. Sutrikusi endokrininių liaukų veikla gali neigiamai paveikti vaisingumą tiek moterims, tiek vyrams. Viena svarbiausių endokrininių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus vystymuisi, yra motinos kūno masė. Nutukimas nėštumo metu yra labai pavojingas, nes riebalai kaupiasi visame vaisiaus organizme, o tai gali lemti tam tikras vaisiaus vystymosi anomalijas ir hormoninius sutrikimus vaikui augant.

Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)

FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.

Liuteinizuojantis hormonas (LH)

Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas 3 menstruacinio ciklo dieną, o didelis LH lygis leidžia įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, galintį lemti ovuliacijos sutrikimus. 3 ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui (paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml).

Estradiolis (E2)

Estradiolis yra pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėtų būti žemesnis nei 80 pg/ml.

Antimiulerinis hormonas (AMH)

AMH gamina smykūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.

Progesteronas

Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.

Prolaktinas

Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.

Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH)

TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidizmas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.

Endokrininės sistemos sutrikimai ir vaisingumas

Endokrininė sistema lemia viso žmogaus organizmo sveikatą. Kokie esame, daugiausia priklauso nuo mūsų hormonų, kurie veikia medžiagų apykaitą. Vienas svarbiausių endokrininių veiksnių, turinčių įtakos vaisiaus vystymuisi, yra motinos kūno masė. Nutukimas nėštumo metu yra labai pavojingas, nes riebalai kaupiasi visame vaisiaus organizme, o tai gali lemti tam tikras vaisiaus vystymosi anomalijas ir hormoninius sutrikimus vaikui augant.

Viena dažniausių priežasčių, kodėl moterys nepastoja ar nėštumas nutrūksta, yra hormonų disbalansas. Endokrininis nevaisingumas nustatomas 30-40 proc. visų vaikų susilaukti negalinčių moterų. Kai moterims sutrinka endokrininių liaukų, išskiriančių į kraują hormonus, funkcija, sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda išskyros iš krūtų, neįprasti galvos skausmai, dvejinimasis akyse, akipločio, kūno plaukuotumo pakitimai - netipiškas galvos plaukų slinkimas, padidėjęs plaukuotumas pilvo, šlaunų, veido srityse. Sutrikusi endokrininių liaukų funkcija gali pasireikšti ir kitais, ne tokiais specifiniais požymiais: atsiradusiais odos, nagų ir plaukų pakitimais, nuovargiu, nesusijusiu su gyvenimo būdu, bėrimais, emocijų kaita, nerimu, prakaitavimu, ženkliu kūno svorio pokyčiu ir daugeliu kitų.

Vyrui endokrinines nevaisingumo priežastis galima įtarti tada, kai pasireiškia krūtų pakitimai, atsiranda išskyros iš krūtų, erekcijos sutrikimai, ženklus raumenų jėgos sumažėjimas, nebeželia barzda ir kt.

Skydliaukės sutrikimai

Jeigu skydliaukė veikia normaliai, medžiagų apykaita ląstelėse yra gera ir vaisingumo problemų nekyla. Jeigu skydliaukės gaminamų hormonų per daug, kiti hormonai organizme labai greitai suskyla, ir merginos arba moters menstruacijų ciklas sutrinka. Ji nepastoja arba neišnešioja vaisiaus - įvyksta persileidimas. Jei skydliaukės gaminamų hormonų trūksta, sulėtėja medžiagų apykaita ir nepakanka energinių išteklių. Dėl to irgi neįmanoma pastoti. Dėl per aktyvios skydliaukės veiklos - hipertirozės - moterys gali patirti persileidimą, dėl nepakankamos skydliaukės veiklos - hipotirozės - gali kilti sunkumų pastoti, išsivystyti nėštumo patologijos, ištikti vaisiaus žūtis. Nėščiosios skydliaukės ligos neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi, jo skydliaukės ir smegenų darbą.

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

Nereguliarios mėnesinės, spuogai, svorio svyravimai, padidėjęs plaukuotumas ar sudėtingesnis pastojimas - tai simptomai, už kurių neretai slypi policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), sudėtingas hormonų ir medžiagų apykaitos sutrikimas, veikiantis ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir visą organizmą. Ovuliacijos, mėnesinių ciklo sutrikimą ir padidėjusį vyriško hormono kiekį kraujyje gali lemti kiaušidžių ligos, kurių dažniausia - policistinių kiaušidžių sindromas.

Hipofizės adenomos

Vyrų ir moterų reprodukcinės sistemos problemas gali lemti ir su hipofize - galvoje esančia posmegenine liauka, išskiriančia hormonus į kraują - susijusios ligos, kurių metu išsivysto dariniai, gaminantys hormonus, neigiamai veikiantys vaisingumą. Hipofizės gaminami hormonai reguliuoja periferinių liaukų darbą: skydliaukės hormonų ir kortizolio gamybą, kiaušidžių funkciją, antinksčių veiklą ir t.t. Hipofizėje išsivystantys dariniai, gaminantys hormonus, yra vadinami adenomomis. Jeigu susidaro prolaktinoma - dažniausiai išsivystantis gerybinis navikas, gaminantis hormoną prolaktiną - dažnai moterims sutrinka mėnesinių ciklas, atsiranda akipločio sutrikimai, išskyros iš krūtų, išsivysto galaktorėja - savaiminis pieno tekėjimas iš krūties. Vyrams prolaktinoma pasireiškia padidėjusiomis krūtimis, galinčiu tekėti pienu, o jeigu susiformavęs darinys didesnis - akipločio sutrikimais.

Kitos endokrininės ligos

Kitos endokrininės ligos, galinčios turėti įtakos vaisingumui, apima:

• Hiperparatirozė arba Reklinghauzeno liga - prieskydinių liaukų liga, kai organizme padidėja parathormono kiekis.
• Nanizmas arba mažaūgiškumas - endokrininė liga, kuomet dėl sumažėjusios augimo hormono gamybos hipofizėje pasireiškia sulėtėjęs ar sustojęs augimas ir organizmo formavimasis.
• Gigantizmas arba milžinūgystė - endokrininė liga, kuomet dėl sustiprėjusios hipofizės veiklos padidėja augimo hormono gamyba ir seka pernelyg didelis kaulų, minkštųjų audinių, vidaus organų proporcingas augimas.
• Akromegalija arba didgalūnystė - endokrinė liga, kuomet dėl sustiprėjusios hipofizės veiklos padidėja augimo hormono gamyba ir seka neproporcingas veido, rankų ir kojų kaulų bei minkštųjų audinių padidėjimas.
• Cukrinis diabetas (CD) arba cukraligė - liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas gali lemti nevaisingumą.
• Antinksčių adenoma - gerybinis antinksčių navikas.
• Kušingo sindromas - pasireiškia dėl padidintos kortizolio gamybos antinksčiuose.
• Kono sindromas - pasireiškia dėl padidėjusios aldosterono gamybos.
• Adisono liga - lėtinė liga, kuria susergama esant nepakankamai antinksčių žievės veiklai.

Osteoporozę (kaulų retėjimą) taip pat lemia hormonų disbalansas, nes kaulinis audinys yra priklausomas nuo hormonų veiklos organizme. Kol moterų organizme gaminami lytiniai hormonai, kaulai apsaugomi nuo retėjimo. Ne veltui šios problemos moterims prasideda po menopauzės, ypač jei menopauzė yra ankstyva.

Aplinkos veiksniai ir endokrininiai trikdytojai

Viena pagrindinių priežasčių, mokslininkų manymu, turinti įtakos vyrų nevaisingumo didėjimui, yra aplinkoje aptinkami endokrininės sistemos trikdytojai. Endokrininę sistemą trikdo chemikalai, kuriuos naudojame buityje: valiklių, įvairių cheminių skysčių, purškiamų dezodorantų vartojimas didžiuliais kiekiais. Šie chemikalai yra pavojingi tiek kūdikiams motinos įsčiose, tiek jau subrendusiems žmonėms. Vartojant net ir mažomis dozėmis tai gali turėti rimtų pasekmių. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios mokslininkai mano, kad vyrų nevaisingumas didėja, yra endokrininės sistemos trikdytojai. Šie chemikalai nusėda namų dulkėse.

31 Europos nevyriausybinė organizacija susivienijo tam, kad paskatintų Europos Komisiją susirūpinti endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis mūsų vartojamuose buities produktuose. Kvepalai, kosmetika, plastikinės talpos, skalbimo milteliai, kepimo popierius, mobilieji telefonai, asmens higienos priemonės, tekstilės gaminiai - visa tai, ką nesusimąstydami naudojame kasdien, gali būti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto ir nutukimo priežastis. Dauguma šių medžiagų gaminant produktus galima išvengti, tačiau tam reikia papildomų investicijų, kurių gamintojai, žinoma, vengia.

Endokrininę sistemą ardančios medžiagos (EDC) siejamos su tokiais sveikatos sutrikimais kaip prastėjanti spermos kokybė, moterų nevaisingumas, diabetas, vėžinės ligos ir nutukimas. Organizmas jas atpažįsta kaip natūralius hormonus ir įtraukia į endokrininės sistemos veiklą. Tačiau šios medžiagos neatlieka tos pačios funkcijos ir taip pažeidžia visą sistemos veiklą - blokuojami hormonų receptoriai ir sutrikdomas dar negimusio vaisiaus fizinis vystymasis. Pastebėta, kad endokrininę sistemą ardančios medžiagos gali pakenkti ne tik vaisiui, bet ir mažiems vaikams, paaugliams.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu yra dvigubai padaugėję ligų, kurias sąlygoja netinkamas endokrininės sistemos funkcionavimas. Kaip vienas iš žalingų veiksnių - plačiai naudojamos cheminės medžiagos, turinčios ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.

Kokie cheminiai junginiai žaloja mūsų endokrininę sistemą?

• Bisfenolis A (BPA): Naudojamas plastiko gaminiuose, maisto pakuočių gamyboje, aliuminių konservų dėžučių viduje, mikrobangų krosnelėms skirtuose induose, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų detalėse, CD ir DVD laikmenose, kepimo popieriuje, iš perdirbto pluošto gaminamame tualetiniame popieriuje ir popieriniuose rankšluosčiuose, medicinos prietaisuose ir įrenginiuose, dantų kompozicinėse plombose, akinių lęšiuose, klijuose ir skiedikliuose.
• Ftalatai (DEHP, BBP, DBP, DINP, DIDP, DIBP, DEP, DHP, DCHP, DNOP): Polivinilchlorido (PVC) gaminiuose, automobilių detalėse, statybinėse medžiagose, grindų laminate, balduose, laistymo žarnose ir baseinų vamzdžiuose, kosmetikoje (kvapiosios medžiagos, kvepalai, nagų lakas), batuose, lauko aprangoje ir vandeniui atspariuose rūbuose, medicininėje įrangoje ir priemonėse, spausdinimo rašale, klijuose, lakuose ir skiedikliuose, sporto inventoriuje, žaisluose, laiduose ir kabeliuose.
• Nonilfenoliai: Tekstilės gaminiuose ir rūbuose, maisto pakuotėse, žaisluose, grindų dangoje, dezinfektantuose, permatomose PVC plėvelėse, pesticiduose, sienų dažuose.
• Oktilfenoliai: Laboratoriniuose prietaisuose ir induose, tekstilės gaminiuose, padangose, žemės ūkio produktuose, elektros izoliacinėse medžiagose, skiedikliuose, spausdinimo rašale, vandens pagrindo dažuose, tekstilei apdoroti skirtose medžiagose.
• Parabenai: Asmens higienos prekėse, kosmetikoje, vaistiniuose preparatuose, maiste, tabako gaminiuose, batų priežiūros priemonėse.
• Degumą mažinančios medžiagos: Elektroninėse prekėse, plastikinėse televizorių dalyse, kilimuose, pagalvėse, dažuose, tapetuose, virtuviniuose prietaisuose, tekstilėje.

Plastike, kuris pažymėtas 3 (PVC) arba 7 (OTHER) aptinkama daugiausia priemaišų, tarp kurių būna ir bisfenolio A bei ftalatų. Labai svarbu atkreipti dėmesį į plastikinių maisto pakuočių ir indų žymėjimą, nes šių medžiagų patenka į maistą, o su maistu - į mūsų organizmą.

Endokrininės sistemos ligos ir vaisingumas: kada kreiptis į gydytoją?

Dėl nevaisingumo reikia pradėti tirti abu partnerius, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių trunkančius reguliarius lytinius santykius, kurių metu nenaudojama kontracepcija, tačiau yra atvejų, kai išsitirti reikėtų anksčiau. Jeigu šeimoje yra sirgusių skydliaukės ligomis, turėjusių nevaisingumo problemų, moters mamai ar seseriai buvo nustatyti pakitimai skydliaukėje, cistos kiaušidėse, tokių pačių sutrikimų rizika yra didesnė dėl genetinio polinkio, todėl taip pat reikėtų apsilankyti pas gydytoją prieš planuojant nėštumą. Geriausia, jeigu tai padarytų abu partneriai.

Ieškodamas nevaisingumo ar persileidimo priežasčių, gydytojas paskiria bendruosius - kraujo, šlapimo, elektrolitų, gliukozės, inkstų ir kepenų funkcijos rodiklių ir specifinius - skydliaukės funkcijos, lytinių hormonų bei prolaktino tyrimus. Specifinius tyrimus paskirti ir vertinti gali tik gydytojas endokrinologas, nes ne kiekvienas prolaktino laboratorinis nuokrypis reiškia ligą ir ne kiekvienas normalaus lygio tirotropinio hormono kiekis rodo gerą skydliaukės veiklą.

Tolimesni tyrimai ir skiriamas gydymas priklauso nuo nustatyto sutrikimo: hipotirozė gydoma skiriant skydliaukės hormonus tabletėmis, prolaktinoma - dažniausiai skiriant vaistus, blokuojančius prolaktino gamybą, policistinių kiaušidžių sindromas - priklausomai nuo hormonų nuokrypių ir kitų rodiklių, gydomas bendrai endokrinologų ir ginekologų.

Kiekvienam pacientui patariu vartoti vitaminą D. Kad organizme pasigamintų užtektinai šio vitamino, reikia būti saulėje atidengtomis galūnėmis apie pusvalandį. Tačiau mes tokių galimybių neturime, todėl rudens-žiemos laikotarpiu, kai nėra saulės, būtų tikslinga vartoti profilaktinę vitamino D dozę. Tada ir nuovargis sumažėja, ir bendra savijauta geresnė. Jeigu vargina mėšlungis, raumenų trūkčiojimai, galima vartoti kalį, magnį. Vis dėlto tai yra papildai. Kur kas svarbiau yra subalansuota mityba - žmogus turi gauti ir riebalų, ir baltymų, ir angliavandenių, ir skaidulų.

Endokrininės ligos yra rimtos - burtai ar žolelės čia nepadės. Jei pacientė laikosi gydytojo rekomendacijų, pastoja net sirgdama tokiomis sudėtingomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar skydliaukės hiperfunkcija. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad pastojus privalu visą nėštumą lankytis pas endokrinologą ir nuolat atlikti būtinus tyrimus. Ar moteris sėkmingai pastos ir išnešios kūdikį, priklauso nuo tinkamo gydymosi. To išmokstama konsultuojantis su specialistais.

Endokrininės sistemos ir vaisingumo tyrimų lentelė

tags: #endokrinine #sistema #ir #vaisingumas

• Kaip tapti superherojumi su Betmeno kostiumu?
• Pasakojimai apie Jėzaus gimimą mažiems
• Dokumentacija ikimokyklinio ugdymo srityje
• Nėštumo testas krauju Dainavos poliklinikoje
• Krūtinės priežiūra po žindymo