Nuo seno žmonės palieka savo gimtąsias žemes ieškodami geresnio gyvenimo svetur. Šiandien, kai pasaulis tapo labiau globalizuotas, emigracija yra tapusi svarbiu reiškiniu, turinčiu didelės įtakos ne tik patiems emigrantams, bet ir jų vaikams. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) visada buvo populiari kryptis lietuviams, ieškantiems naujų galimybių. Šiame straipsnyje nagrinėsime emigrantų vaikų patirtis JAV, remdamiesi pateikta medžiaga.
Istorinės emigracijos bangos į JAV
Pirmieji lietuvių emigrantai išvyko po XIX amžiaus sukilimų prieš caro valdžią. Žmonės bijojo persekiojimo, priverstinės tarnybos Rusijos kariuomenėje, o sukilimų nualintuose kraštuose tiesiog nebesudurdavo galo su galu. Pasklido žinia, kad Vakarų valstybėse, ypač už Atlanto, galima labai praturtėti. Tad pardavę visą turėtą turtą lietuviai nelegaliai spruko per carinės Rusijos sienas ir vyko į Skandinavijos šalis, Pietų Afriką, o kiek turtingesni - į JAV.
Istorikė Monika Žąsytienė pasakoja, kad XIX amžiaus pabaigoje dabartinės Lietuvos teritorijoje gyveno apie 2,5 mln. žmonių, ir penktadalis jų išvyko. Tai milžiniški skaičiai, jei kalbame apie pirmąją emigracijos bangą iki Pirmojo pasaulinio karo. Į šį išsvajotą kraštą bilietas pirmąja klase, perskaičiavus į dabartinius pinigus, kainavo nuo 5,5 tūkst. eurų, pigiausias antros klasės bilietas - apie 2,7 tūkst. eurų. Trečiosios klasės, kuria plaukė dauguma, kainavo apie 1,5 tūkst. eurų. Panašiai tiek tuo metu kainavo gera karvė. Už trečios klasės bilietą išeidavo 25 poros batų arba šešios kiaulės.
Anuomet iš emigracijos į Lietuvą grįždavo apie 20 proc. išvykusiųjų. Kai kurie, apsukriausieji, net grįždami sugebėdavo užsidirbti. Viename namo keliaujančio lietuvio laiške, rašytame 1925 metais, pasakojama apie jo įsidarbinimą į Lietuvą plaukiančiame laive ir pirmuosius įspūdžius išvydus Suomiją.
Vaikų patirtys JAV: iššūkiai ir galimybės
Jungtinėse Valstijose nei lietuvių, nei kitų šalių ekonominių imigrantų niekas neišskėstomis rankomis nelaukė - žmonių srautai čia plūdo iš viso pasaulio. „Jie dirbo sunkiausius darbus. Jei tai ekonominiai migrantai, jie dažniausiai buvo iš nepasiturinčių šeimų ir vyko vedini vieno tikslo - užsidirbti ir grįžti namo, galbūt padėti Lietuvoje likusiai šeimai“, - teigia M. Žąsytienė.
Tačiau svarbu suprasti, kad vaikams adaptacija naujoje šalyje gali būti sudėtingesnė nei suaugusiesiems. Netiesa, kad vaikai labai greitai prisitaiko bet kokioje aplinkoje. Kyla iššūkių dėl kalbos barjero, kultūrinių skirtumų, socialinės integracijos. Jei ne pandemija, galbūt Gedvilų šeima ir dabar gyventų Londono centre. Jurgita Šapaitė su dukryte Olivia Liepa per visas moksleivių atostogas stengiasi sugrįžti į Lietuvą.
Galima pastebėti ir skirtingus patyrimus priklausomai nuo šeimos aplinkybių. Greta Surdokienė prieš ketverius metus su šeima dar gyveno Londone, o dabar ji - alytiškė. Kristina ir Donatas Galinaičiai, prieš 11 metų išvykę į Norvegiją užsidirbti, ten ir užsibuvo. Kad ir kaip gerai būtum integravęsis į gyvenimą užsienyje, ateina momentas, kai prisiminimai apie Lietuvą išplaukia į paviršių.
Kalba ir dvikalbystė emigrantų vaikų gyvenime
Viena svarbiausių temų, susijusių su emigrantų vaikais, yra gimtosios kalbos išlaikymas. Emigracijoje gyvenantiems lietuviams visų pirma siūlyčiau nepamiršti, koks svarbus dalykas yra padovanoti vaikui savo gimtąją kalbą. „Kai iš Anglijos grįžome gyventi į Šakių rajono Lukšių miestelį, pas mus atvažiavo televizijos laida „Širdyje lietuvis“. „Kaip?! Anglijoje gyvenanti Rasa Aleksandravičienė sako, kad kai kurie jos pažįstami klausia: o kodėl jūs mokote vaikus lietuviškai?
Gyvenant svetur, lietuvių kalbą lengva „paleisti“. Gyvenant svetur, lietuvių kalbą taip lengva paleisti, vis atrodo, kad jai nėra laiko. Kodėl svarbu mokyti vaikus lietuviškai? Visuomenininkė ir rašytoja Birutė Jakučionytė jau dvyliktus metus gyvena Anglijoje, bet vasaromis rengia stovyklas vaikams Gervinių kaime.
Kokia dvikalbystės nauda? Dvikalbystė - tai tarsi raktas į du pasaulius. Vaikai, augantys dvikalbėje aplinkoje, dažnai turi geresnes kognityvines savybes, lengviau mokosi kitas kalbas ir geriau supranta skirtingas kultūras. Pavyzdžiui, lietuviškame darželyje vaikai pusryčiams valgo košę, o vokiškame - sumuštinius. Tai rodo kultūrinius skirtumus, kurie atsispindi ir kasdieniame gyvenime.
Bendruomenės ir lituanistinės mokyklos
Siekiant išlaikyti lietuvybę svetur, svarbų vaidmenį atlieka lietuvių bendruomenės ir lituanistinės mokyklos. Nerija Cymermonienė - keturių vaikų mama, pedagogė, aktyvi lietuvių bendruomenės narė ir lituanistinės mokyklos „Rytmetys“ įkūrėja, vadovė bei mokytoja. Vestfoldo Lietuvių bendruomenės (VLB) lituanistinė mokykla „Gandriukas“ veikia nuo 2013 m., tad skaičiuoja jau vienuoliktą sezoną. Pasaulio lietuvių MOODLE klasė - kas ir ko joje mokosi?
Šios iniciatyvos padeda vaikams ne tik mokytis gimtosios kalbos, bet ir susipažinti su lietuvių kultūra, istorija ir tradicijomis. Jos sukuria palaikančią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis bendruomenės dalimi ir išlaikyti ryšį su savo šaknimis.
Emigracijos iššūkiai JAV pasienyje ir vaikų gerovė
Pastaruoju metu JAV pasienyje susiduriama su dideliais iššūkiais, susijusiais su migrantų srautais, tarp jų - ir vaikais. Prezidentas D. Trumpas kaltina demokratus, kad jie nepriima įstatymų, kurie išvis atgrasytų tokius imigrantus. Bet dabar migrantų srautas didžiausias per 13 metų. Šiemet sulaikoma pusantro karto daugiau negu pernai.
Istorija apie vaiko sulaikymą pasklido tuo metu, kai JAV generalinė prokurorė ketvirtadienį paskelbė apie trijų aktyvistų suėmimą dėl to, kad šie sutrikdė mišias Sent Polio miesto bažnyčioje, ėmę kaltinti bažnyčios pastorių dirbant ICE. Tūkstančiai federalinių agentų buvo pasiųsti į demokratų valdomą Minesotos valstiją, D. Trumpo administracijai tęsiant kampaniją, skirtą deportuoti, kaip teigiama, milijonams nelegalių imigrantų visoje šalyje.
Naujausias triukšmas dėl ICE veiksmų kilo po to, kai antradienį ICE sulaikė penkiametį berniuką Liamą Conejo Ramosą ir jo tėvą - jis yra vienas iš mažiausiai keturių vaikų, sulaikytų šį mėnesį tame pačiame Mineapolio mokyklos rajone, pranešė administratoriai, kuriuos citavo vietos žiniasklaida. L. C. Ramosas ir jo tėvas dabar laikomi San Antonijuje, Teksase, ir yra prižiūrimi Krašto saugumo departamento tarnybų. M. Prokoschas sakė, kad jie nėra JAV piliečiai, tačiau laikėsi teisinio proceso prašydami prieglobsčio Mineapolyje, kuris yra priebėgos miestas, t. y. jo policija nebendradarbiauja su federalinėmis imigracijos institucijomis.
Krašto saugumo departamento pareigūnai sakė, kad visus Pasienio tarnybos sulaikytus vaikus nuodugniai patikrins medikai. Tuo pareigūnai patvirtino K. McAleenano įsipareigojimą dėl „antrinių medicininių patikrinimų“ didžiausią dėmesį skiriant jaunesniems nei 10 metų vaikams. Tuo tarpu Gvatemala paragino atlikti tyrimą dėl minėto berniuko mirties vos trys savaitės po to, kai panašiomis aplinkybėmis mirė septynerių metų mergaitė iš šios šalies. F. Gomezas su savo 47 metų tėvu gruodžio 18 dieną buvo sulaikytas perėjoje El Pase Teksaso valstijoje. Pirmadienį dėl ligos simptomų jis buvo perkeltas į ligoninę Naujojoje Meksikoje, pranešė JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba. Medikai jam diagnozavo peršalimą, vėliau nustatė karščiavimą. Vidurdienį vaikas buvo išrašytas paskyrus jam ibuprofeno ir antibiotiko amoksicilino. Kiek vėliau vaikas vėl buvo atvežtas į ligoninę dėl pykinimo ir vėmimo. Maždaug vidurnaktį aštuonmetis mirė. Pasak Muitinės ir sienų apsaugos tarnybos, vaiko mirties priežastis kol kas neaiški, tačiau pareigūnai pažadėjo „užtikrinti nepriklausomą ir išsamią aplinkybių peržiūrą“.
D. K. Nielsen planuoja vėliau šią savaitę nuvykti prie Meksikos sienos pamatyti medicininius patikrinimus ir sąlygas sienos apsaugos stotyse. Pareiškimas buvo paskelbtas Kongresui ir Donaldui Trumpui toliau nesutariant dėl prezidento reikalavimų skirti milijardus dolerių (eurų) sienai atsitverti nuo Meksikos. „Reaguodama į precedento neturintį vaikų, kurių globą perėmėme, skaičiaus padidėjimą, nurodžiau imtis virtinės ypatingų apsaugos priemonių“, - sakoma K. Nielsen pareiškime, paskelbtame po „itin didelį nerimą keliančios ir širdį veriančios“ vaiko mirties. K. Nielsen paprašė Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ekspertų ištirti „sergančių vaikų, kertančių mūsų sienas, padaugėjimą“ ir nustatyti, kokių tolesnių veiksmų rengdamosi turėtų imtis pasienio ligoninės, sakoma jos pareiškime, be to, papildomai paprašė Gynybos departamento medikų pagalbos.
JAV Muitinės ir pasienio apsaugos tarnybos komisaras Kevinas McAleenanas trečiadienį perspėjo, kad tarnyba negali susidoroti su tūkstančiais atvykstančių migrantų, nes dauguma objektų buvo pastatyti prieš dešimtmečius - vyrams, kurie atvyksta vieni. „Mums reikia Kongreso pagalbos. Mums reikia skirti lėšų mūsų objektuose esančių vaikų medicininei priežiūrai ir psichikos sveikatai“, - sakė jis televizijai „CBS News“. Aštuonmetis Felipe Gomezas, kuris peršalo, turėjo temperatūros ir vėliau mirė, su savo tėvu Agustinu Gomezu atvyko iš majų čuchių bendruomenės Nentone vakariniame Gvatemalos Huehuetenango departamente netoli Meksikos sienos. Jis buvo tarp beveik 25 tūkst. JAV sulaikytų migrantų vaikų, sakė K. McAleenanas. Šis skaičius yra rekordinis.
