Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Šiame straipsnyje aptarsime intelekto sutrikimų turinčių mokinių elgesio ypatumus, ugdymo niuansus ir socialinės adaptacijos galimybes.

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Nustatymas

Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.

Negalios ir Sutrikimai

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).

Kurčneregystė

Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.

Sutrikimai

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.

Intelekto Sutrikimas: Esminiai Aspektai

Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Svarbiausi sutrikusios intelekto asmens bruožai:

• Organinis ar funkcinis nervų sistemos pažeidimas.
• Pažintinės veiklos sutrikimas.
• Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos pobūdis.
• Adaptacinio elgesio nepakankamumas (ne mažiau kaip dviejose sferose).

Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).

Intelekto Koeficientas (IQ) ir Sutrikimo Lygiai

Pateikiama lentelė, iliustruojanti intelekto koeficientą (IQ) ir atitinkamus intelekto sutrikimo lygius:

Pažintinė Raida

Intelekto sutrikimą turinčių vaikų pažintinė raida skiriasi nuo tipinės raidos. Jiems būdingas:

• Mąstymas: Mąstymas ilgai išlieka vaizdinis - veiksminis. Mąstymui būdingas lėtumas, paviršutiniškumas, egocentriškumas. Patiria sunkumų lygindami, klasifikuodami daiktus. Sunkiai apibendrina, formuluoja išvadas. Nesusiformuoja abstraktus, loginis mąstymas.
• Suvokimas: Lėtas, fragmentiškas, siauras.
• Atmintis: Sunkiai įsimena; Įsiminimui būtinas kartojimas; Greitas užmiršimas; Atgaminimas vyksta lėčiau, būtinas „užvedimas“; Atgaminama medžiaga būna netiksli.
• Dėmesys: Vyrauja nevalingas dėmesys; Dėmesį sukoncentruoja trumpam; Dėmesiui išlaikyti reikalingi išoriniai stimulai; Dėmesys lengvai išblaškomas; Dėmesys sumažėja vaikui pavargus, jo atstatymui reikia ilgesnio laiko.
• Kalba: Vėluoja visi vaiko kalbos vystymosi etapai; Būdingi kalbos sutrikimai: netaisyklingas garsų tarimas, skurdus žodynas, žodžių derinimo klaidos. Patiria sunkumų mokydamiesi rašyti ir skaityti.

Emocinė Raida

Emocinė raida taip pat turi savitumų. Šiems vaikams būdingas jausmų primityvumas.

Socialinė Raida

Socialinė raida yra viena iš sričių, kur intelekto sutrikimą turintys vaikai patiria didžiausių iššūkių. Jiems būdingas menkas bendravimo poreikis, negebėjimas konstruktyviai spręsti bendravimo problemas, ilgesnė ir sudėtingesnė adaptacija, elgesio problemos.

Vidutinis ir Žymus Intelekto Sutrikimas: Bendravimo Ypatumai

Vidutinį ir žymų intelekto sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su dideliais bendravimo sunkumais. Alternatyvios ir augmentinės komunikacijos (AAK) priemonės gali padėti šiuos sunkumus įveikti:

• AAK yra nek­albinė k­omunik­acija.
• Daik­tai-simboliai (natūralūs daik­tai).
• Nuotrauk­os-simboliai (spalvotos ar juodai baltos daik­tų nuotrauk­os).
• Paveik­slėliai-simboliai (spalvoti ar juodai balti paveik­slėliai, vaizduojantys daik­tus).
• K­onk­retūs grafiniai simboliai (ideologogramos, pik­togramos, Mayer-Johnson simboliai).
• Abstrak­tūs grafiniai simboliai (Bliss simboliai).
• Žodžiai, raidynas.

Konkretūs grafiniai simboliai - Mayer Jonson simboliai. Elektroninės komunikacijos priemonės.

Individualioji Programa

Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Individualios Programos Tikslai

Individualioji programa yra esminė ugdymo dalis. Ugdymo tikslai apima įvairias sritis, pavyzdžiui:

• Lietuvių kalba: Ugdymo tikslai.
• Matematika.
• Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas.

Ugdymo tikslai orientuoti į praktinių įgūdžių ugdymą, socialinę integraciją ir savarankiškumo didinimą.

Socialinė Adaptacija ir Reikalingi Įgūdžiai

Socializacijos sunkumai yra dažnas reiškinys. Ugdytiniams, turintiems intelekto sutrikimų, svarbu lavinti šiuos įgūdžius:

• Socialiniai įgūdžiai
• Bendravimas
• Buitiniai įgūdžiai
• Darbiniai įgūdžiai

Socialiniai Įgūdžiai

Socialiniai įgūdžiai apima gebėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.

Bendravimas

Bendravimas yra esminis socialinės adaptacijos elementas.

Buitiniai Įgūdžiai

Buitiniai įgūdžiai, tokie kaip apsirengimas, maitinimasis ir higiena, yra svarbūs savarankiškumui.

Darbiniai Įgūdžiai

Darbiniai įgūdžiai padeda integruotis į darbo rinką ir jaustis naudingam visuomenei.

Kiti Specialūs Ugdymosi Poreikiai

Be intelekto sutrikimų, mokiniai gali turėti ir kitų specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai apima:

• Regos Sutrikimai
• Klausos Sutrikimai
• Kochleariniai implantai
• Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai
• Judesio ir Padėties bei Neurologiniai Sutrikimai
• Mokymosi Sutrikimai
• Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
• Kalbėjimo ir Kalbos Sutrikimai

Regos Sutrikimai

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.

Klausos Sutrikimai

Klausos sutrikimai gali būti įgimti arba įgyti, jie trukdo vaikui priimti informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti. Ugdymo sąlygos ir individualūs vaiko ypatumai lemia sutrikimo laipsnį: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymocentro (LKNUC) specialistais. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Kochleariniai implantai gali padėti vaikams su klausos sutrikimais. Svarbu atsižvelgti į implantacijos operaciją, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.

Įvairiapusiai Raidos Sutrikimai

Įvairiapusiai raidos sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger’io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.

Judesio ir Padėties bei Neurologiniai Sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas.

Mokymosi Sutrikimai

Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.

Elgesio ir Emocijų Sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.

Kalbėjimo ir Kalbos Sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.

Mokymosi Sunkumai

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas. Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės.

Šiais laikais didėjant informacijos kiekiui, požiūris į žmones su psichikos sutrikimais keičiasi. Tačiau informacijos vis tiek nėra pakankamai, todėl visuomenės baimė kyla iš šių sutrikimų, sukeliančių intelekto ar psichosocialines negalias, nesupratimo. Žmonės su intelekto ir psichosocialine negalia dažnai apipinami įvairiais mitais. Tačiau jiems tampant labiau matomiems, įsitraukiant į tam tikras veiklas visuomenėje, mokyklose vykdant vaikų su negalia integraciją - požiūris iš esmės pasikeičia. Nuostatos ypatingai keičiasi, kai žmonių su šiais sutrikimais atsiranda artimoje aplinkoje. Mes pamirštame, kad šie žmonės, nors yra kiek kitokie, neretai turi daug atjautos, o teikiant tinkamą pagalbą ir priežiūrą, jie nesiskiria nuo mūsų visų.

tags: #elijosiene #vaikai #turintys #intelekto #sutrikimu

• Laikinos globos galimybės
• Nauja vaikų globos era Kulvoje
• Meniniai pasiekimai Gintauto Vyšniausko karjeroje
• Įvairių žanrų ir temų apžvalga
• Gimtadienio palinkėjimai