Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai; emocijų sutrikimai; aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.
Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.
Vaikų elgesio sutrikimai
Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Pagrindiniai elgesio sutrikimai
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys): pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.
Vaikų emociniai sutrikimai
Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emocinių sutrikimų grupės
- Nerimo sutrikimai: susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
- Nuotaikos sutrikimai: būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku / veikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo tipai
- Dėmesio sutrikimas: būdinga silpna dėmesio koncentracija.
- Aktyvumo sutrikimas: būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas: būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis.
Rizikos veiksniai
- Eksternalizuoti sutrikimai: jiems būdingas išoriškai nukreiptas sutrikęs elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt. Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.
- Genetiniai ir temperamentiniai veiksniai: yra kompleksiniai: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus.
- Veiksniai, susiję su aplinka: Fizinis smurtas prieš vaikus. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje. Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas. Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinė normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.
- Psichologiniai veiksniai: Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko asmeninis-aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimų veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Pastebėjus, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Pagalbos būdai
- Psichoterapija ir elgesio terapija: Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikos mokymas, kai, prieš ką nors pasielgiant, išmokstama nusiraminti.
- Vaistai: Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus.
- Kompleksinė pagalba: Dažnai rekomenduojama kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoterapeuto konsultacijos.
Kognityviniai pagalbos metodai, pvz., sisteminis nujautrinimas - vaikas mokomas atsipalaiduoti, o tada baimę keliantis objektas po truputį artinamas. Savikontrolės pratybos, kurios susideda iš relaksacijos, savęs stiprinimo ir vaizduotės ugdymo. Naudingas vaiko fizinio aktyvumo skatinimas, kuris dažnai padeda pagerinti nuotaiką.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos.
Konkrečios pagalbos strategijos
- Sukurti aiškias taisykles ir lūkesčius: Vaikai turi žinoti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Taisyklės turi būti aiškios.
- Girti ir apdovanoti už gerą elgesį: Teigiamas pastiprinimas skatina vaikus elgtis tinkamai. Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo geriausių savybių pasireiškimą. Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
- Ignoruoti smulkų netinkamą elgesį: Kartais geriausia nereaguoti į nedidelį netinkamą elgesį, kadangi dėmesys gali paskatinti tokį elgesį kartotis.
- Naudoti neigiamas pasekmes už rimtą netinkamą elgesį: Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas. Svarbu, kad pasekmės būtų adekvačios elgesiui ir taikomos nuosekliai.
- Būti nuosekliam ir teisingam: Vaikai turi žinoti, kad taisyklės galioja visiems vienodai. Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
- Kalbėtis su vaiku: Informuokite vaikus apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks. Paaiškinti vaikui, kas yra "auka", kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
- Užsiimti su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu: Kartu su vaiku žaisti ir šaisti.
- Sukurti saugią aplinką: Vaikai turi jaustis saugūs ir gerbiami.
- Būti pavyzdžiu: Suaugusieji turi rodyti tinkamą elgesį ir spręsti konfliktus taikiai.
- Sukurti nusiraminimo kampelį: Vaikui gali būti sukurtas atskiras nusiraminimo kampelis arba kampelis grupėje, leidžiama pačiam pasirinkti nusiraminimo vietą.
Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) samprata ir vaikų ypatumai
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai. Specialieji poreikiai nustatomi tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą.
Statistika rodo, kad Lietuvoje kas dešimtas moksleivis turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai atskleidžia svarbų švietimo sistemos aspektą, kuriam būtina skirti didesnį dėmesį.
Vaikų, turinčių sutrikimų, ypatumai
- Elgesio ir emocijų sutrikimai: Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.
- Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai: Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai.
- Mokymosi sutrikimai: Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai.
- Įvairiapusiai raidos sutrikimai: Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus.
Vaikų, turinčių negalią, ypatumai: Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Ugdymo metodai ir strategijos ikimokyklinėje įstaigoje
Ikimokyklinėje įstaigoje taikomi įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, skirti elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Svarbu, kad aplinka būtų palanki jo vystymuisi, kad būtų taisyklės, kurių visi laikytųsi. Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas.
Metodai ir strategijos
- Klasikiniai ugdymo metodai: Tai tradiciniai metodai, tokie kaip pokalbiai, aiškinimas, demonstravimas ir pratimai.
- Netradiciniai ugdymo metodai: Tai įvairūs kūrybiniai metodai, tokie kaip dailės terapija, muzikos terapija, šokio ir judesio terapija, žaidimų terapija ir socialinių įgūdžių grupės.
- Žaidimas: Žaidimas yra pagrindinis ugdymo metodas ikimokyklinėje įstaigoje. Žaidimas padeda vaikams mokytis, bendrauti, spręsti problemas ir reguliuoti savo emocijas. Žaidimas ir savireguliacija yra glaudžiai susiję, nes žaidžiant vaikai mokosi kontroliuoti savo impulsus, laikytis taisyklių ir susitarti su kitais.
- Individualizuotas ugdymas: Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą pagalbą ir galėtų sėkmingai mokytis.
- Pozityvaus elgesio skatinimas grupėje: Tai apima pagyrimą ir apdovanojimą už gerą elgesį, ignoravimą smulkaus netinkamo elgesio ir neigiamų pasekmių taikymą už rimtą netinkamą elgesį.
- Vaikų agresijos valdymas: Nustatyti agresijos priežastis, mokyti vaikus įveikti pyktį, sukurti saugią aplinką ir būti pavyzdžiu.
Komunikuojant aptariamos emocijos, stengiamasi jas ne tik atpažinti, bet ir įvardinti. Tas pats metodas vieną kartą pasiteisina, o kitą kartą - ne, ir tai priklauso nuo situacijos, aplinkybių, nuotaikos. Norint pasiekti geresnių ugdymo rezultatų vaikams turintiems emocijų sutrikimų būtinas individualus darbas ir pedagogo buvimas šalia. Ta didėja vaikų savikontrolės galimybės.
Bendradarbiavimas su tėvais
Sėkmingas elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su tėvais. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai kartu aptartų vaiko poreikius, tikslus ir strategijas, bei nuosekliai taikytų jas namuose ir įstaigoje.
Vaikas skatinamas kalbėti apie savo nerimą ir baimes. Modeliuojamos situacijos, kuriose vaikas stebi, kaip kiti elgiasi ramiai. Nuolat vaikus informuokite - svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks.
tags: #elgesio #sutrikima #turinciu #vaiku #edukaciniai #poreikiai
