Žiemą, snyguriuojant, spaudžiant šaltukui ar atodrėkiui esant, vaikai noriai išbėgdavo į lauką, kur rasdavo daug progų pasivaikščiojimų metu stebėti ir aptarti šio laikmečio požymius bei gamtos pokyčius. Mažieji smalsuoliai domėjosi: kaip atsiranda sniegas, kodėl balutės pasidengia ledu, stebėjosi „šerkšno raštais“ ant darželio tvorų ir „sniego kepurėmis“ ant medžių. Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų vaikai surado per visą žiemą žaisdami darželio kieme, grupės STEAM veiklose, tyrinėdami ir eksperimentuodami su sniegu, ledu bei vandeniu.
Nors šių metų žiema nelepino giliomis pusnimis, tačiau vaikai rasdavo daug progų pasivaikščiojimų metu stebėti ir aptarti šio laikmečio požymius bei gamtos pokyčius. Daug smagių akimirkų vaikai patyrė žaisdami su sniegu, rausdami sniego tunelius, statydami sniego kalnelius, kepdami sniego pyragus, lipdydami besmegenius ir sportuodami gryname ore. Žiemą reikia pasirūpinti ir paukšteliais, todėl lesyklėles, kurias vaikai pagamino su tėveliais namuose, išnešė į parką ir prižadėjo savaitgaliais papildyti jas maistu.
Sniego ir ledo tyrinėjimai
Darželio laboratorijoje mažieji tyrėjai dažė sniegą, tirpdė ledą, gamino dirbtinį sniegą. Vaikams buvo įdomu eksperimentuoti su gamtine medžiaga, antrinėmis žaliavomis ir vandeniu. Po bandymų vaikai kantriai laukė, kol, po darželio laiptais, indeliuose spalvotas vanduo sušals į ledą. Vaikai tyrinėjo sniegą, ledą per padidinamąjį stiklą. Išbandė ir įsitikino, kad sniegas yra baltas, šaltas, purus, lengvas, susmegęs, lipnus, purvinas. Kai lauke sniegas ištirpo, vaikučiai nutarė pasigaminti dirbtinį sniegą iš bulvių krakmolo ir aliejaus. Jie pilstė, matavo stiklinėmis, skaičiavo kiek reikia įpilti aliejaus, krakmolo, kad lipdymo masė taptų elastinga, rišli. Suminkę tešlą iš jos formavo senius besmegenius, lipdė sniego gniūžtes, braižė įvairias formas. Diskutavo apie tikro ir dirbtinio sniego panašumus, skirtumus. Vaikams „dirbtinis sniegas“ buvo labai panašus į tikrą, ką tik prisnigtą, girgždantį sniegą. Bet vaikai pastebėjo, kad tikras sniegas šaltas, o ši suminkyta masė nėra šalta ir ji šilumoje neištirpsta.
Vieni vaikai nešėsi sniegą į grupes, stebėjo, kaip jis tirpsta ir virsta vandeniu su įvairiomis priemaišomis bei drumzlėmis, kiti dažė sniegą. Grupėje „Boružėlė“ vaikų pažintis su sniegu prasidėjo nuo paprasčiausių krintančių snaigių iš dangaus stebėjimo ir jų gaudymo delnais. Pastebėję, kad snaigė, nukritusi ant delno, ištirpsta, vaikai klausia: „Kodėl?“. Šiuo momentu svarbu, kad šalia esantis suaugusysis paaiškintų vaikui, kad šiluma delne priverčia snaigę tirpti. Stebėjimo metodą naudojo ir sniege paliktų pėdsakų bei pėdų tyrinėjimui. Aiškinosi, kas galėjo palikti sniege pėdsakus ar pėdas, skatino vaikus ne tik pastebėti paliktų raštų įvairovę, bet ir atpažinti, pavadinti ir įvardyti, kam tie palikti pėdsakai priklauso.
„Pelėdžiukų” grupės vaikai vykdė „STEAM” veiklą - eksperimentai su sniegu. Parsinešus į grupę dubenį su sniegu, prasidėjo rimtas, tiriamasis darbas. Ugdytiniai lygino grupės oro ir sniego temperatūros skirtumus, juos fiksavo lape. Pasinaudoję savo pojūčius, vertino sniego konsistenciją, kvapą, struktūrą. Skaičiavo laiką, per kurį ištirpsta sniegas. Ištirpusį sniegą stebėjo per mikroskopą. Palikus dubenį su sniegu visai dienai, vaikai turėjo galimybę pamatyti - kiek nešvarumų turi ištirpusio sniego vanduo. Padarė išvadas, kad sniego - geriau nevalgyti.
Grupės „Nykštukas“ vaikai stebėjo ledo tirpimą skirtingomis sąlygomis: paliktą tirpti lėkštutėje ant stalo; ant jo užbėrus druskos; paliktą tirpti lėkštutėje, padėjus ant šilto radiatoriaus. Vaikai padarė išvadą, jog užbėrus druskos, ledas ištirpsta greičiausiai, lėčiau tirpsta padėtas ant radiatoriaus, o lėčiausiai - paliktas tirpti ant stalo. Ištirpus ledui, vaikai turėjo atpažinti ir įvardinti koks gyvūnėlis buvo užšalęs lede.
Grupės „Saulytė“ vaikai su auklėtojomis, tyrinėjo sniegą ir ledą grupėje, žiūrėjo per mikroskopą, aptarė spalvą, sužinojo, kaip jis susidaro, kuo jis virsta ištirpus, dažė, lietė, lipdė, svėrė, lygino svorį. Įsitikino, jog tirpdamas ledas tampa slidus, nes buvo nelengva pastatyti ant šviesos stalo ledo pilį. Atliko eksperimentą su ledukais - ant vieno lašino šaltą vandenį, ant kito karštą vandenį, ant trečio bėrė druską ir padarė išvadą, jog sparčiausiai ledas tirpsta nuo šilumos. Lauke išbandė sniego - ledo inžineriją, sukasė sniego pilį, pasistatė tvirtovę iš sniego rutulių. Naudojant sniegą lauke gamino sniego tortus „Skaičiai“ ir papuošė sušaldytais spalvotais ledais pagamintais formelėse.
Grupės „Voveraitė” keturmečiai pagamino sniego tortą ir dekoravo jį guašu. Stebėjo ne tik kaip įsigeria dažai į sniegą, bet ir kaip maišosi spalvos, atrado įvairių atspalvių. Vaikai spėliojo, kas nutiks, kai ant torto užbersime druskos: „dings spalvos“, „išdžius“, „ištirps sniegas“… Ir iš tiesų, ten, kur vaikai užbėrė druskos, po kiek laiko atsirado duobelės - sniegas ištirpo. Taigi, išsiaiškino, kad druska tirpdo sniegą, todėl ir keliai, ir mūsų įstaigos laiptai barstomi druska, kad vaikai saugiai atkeliautų į darželį. Taip pat vaikai išsiaiškino krepinio popieriaus savybes, iš jo ir vandens pasigamino dažų. Lauke surideno ilgauodegį kirminėlį, kurį papuošė grupėje pasigamintais dažais. Didingoji grupės „Voveraitė“ pilis ir Lietuvos trispalvė. Vaikai tyrinėjo sniego ir ledo savybes, išsiaiškino, kad lauke spaudžiant šaltukui ledas neištirps.
Grupės „Kiškutis“ vaikai atliko eksperimentą „Spalvų lietus“. Vaikai kėlė hipotezes, kas nutiks su dažais, kai jų įlašinsime į vandenį su aliejumi ir kas atsitiks dažams, kai į stiklinę įbersime druskos. Savo spėjimus fiksavo piešiniais, o vėliau nupiešė gautus rezultatus. Eksperimentas vaikams parodė, kad aliejus yra lengvesnis už vandenį, todėl jis iškyla į paviršių; dažų lašai plūduriuoja aliejuje; druska suardo aliejaus sluoksnį ir dažų lašai nuskęsta, nudažo vandenį. Pabaigoje aptarė, kaip sekėsi veikla, ką kitąkart darytų kitaip.
„Drugelių“ grupės vaikučiai atliko tiriamąsias veiklas su STEAM elementais. Vaikai išbandė aplinkos tyrinėjimą pojūčiais, susipažino su skystą ir kietą pavidalą įgaunančiu vandeniu, jį dažė, pilstė, piešė ant sniego ir ledo paviršiaus. Atliko eksperimentus „Pūga stiklainyje“, „Lava su druska ir aliejumi“, „Vulkanas“. Kūrė žiemos mozaikas iš spalvoto vandens ir įvairios gamtinės medžiagos, užšaldė žaisliukus „ledo planetose“, vėliau ieškojo kas pasislėpė lede. Atlikę šiuos bandymus vaikai suprato, kad vanduo minusinėje temperatūroje sušąla, o palaikius šilumoje ištirpsta. Išbandė ledo tirpinimo būdus beriant druską, citrinos rūgštį. Ugdytiniai pamatė ir suprato, kad citrinos rūgštis greičiausiai ištirpdė ledą ir susidomėję stebėjo, kaip iš ledo formuojasi vanduo.
Ilgalaikis eksperimentas „Dirbtinis šerkšnas“: vaikai vykdė ilgalaikį eksperimentą „Dirbtinis šerkšnas“. Eksperimento procesas ilgalaikis, o rezultatai nuolat kito ir „augo“. Vaikai džiaugėsi, kai stiklainis bei vielutė pasidengia šerkšnu ir tam nereikia šaltuko, o šerkšnas atsiranda nuo pagaminto koncentruoto druskos tirpalo. Tai žadino vaikų smalsumą ir puikias emocijas.
„Saulučių“ grupės vaikai „pasimatavo“ mokslininko profesiją ir įsitikino, kad mokslas - dalykas rimtas! Parsinešę į grupę sniego, pradėjo rimtą, tiriamąjį darbą. Ugdytiniai lygino grupės oro ir sniego temperatūros skirtumus, juos fiksavo lape. Pasinaudoję savo pojūčius, vertino sniego konsistenciją, kvapą, struktūrą. Skaičiavo laiką, per kurį ištirpsta sniegas. Ištirpusį sniegą stebėjo per padidinamąjį stiklą.
Kūrybinės ir praktinės veiklos
Tarptautinę „Sniego dieną“ vaikai paminėjo taip pat išradingai. Laistydami sniegą spalvotu vandeniu kūrė piešinius, o „Žiemos žaidynėms“ išliejo „Olimpinius žiedus“.
Grupės „Kačiukas“ ir „Žiogelis“ vaikai su auklėtojomis sukasė tris sniego kalnus-pilis, juos sujungė sniego tiltais. Naudojant plastikinius butelius, pasigamino purkštukus, su žaliu, raudonu ir geltonu vandeniu. Auklėtojos mokė vaikus purškiant spalvotu vandeniu nudažyti pilis ir tiltus.
Grupės „Rūtelė“ vaikučiai sniegą grupėje ir lauke naudojo vietoj balto lapo. Grupėje sniegą spalvino teptuku, o lauke - purkšdami spalvotus dažus iš plastikinių buteliukų. Iš sniego luitų vaikai sugalvojo pastatyti sieną. Vaikai ieškojo įvairių dydžių gabalus, lygino, kuris didesnis ir sunkesnis. O kai sniegas lauke ištirpo, auklėtojos su vaikais snaiges kūrė naudojant lipalą, druską ir akvarelę. Darbas reikalavo daug susikaupimo ir laiko, todėl rezultatas buvo nuostabus.
Kai vaikai kalbėjo apie naminius gyvūnus, auklėtoja į svečius pasikvietė robotuką Bitutę, kuri padėjo vaikams skaičiuoti žingsnelius, pamėgdžioti gyvūnų balsus. Grupės „Rūtelė“ vaikučiai taip pat gamino lesyklėles, kurias su tėveliais išnešė į parką.
Grupės „Tulpė“ vaikai atliko eksperimentą „Sniegynai“, išsiaiškino vandens ir sniego savybes, sužinojo, kad vanduo yra labai sunkus, ieškojo informacijos įvairiuose šaltiniuose apie sniegynus, aiškinosi, kaip susidaro sniegynai.
Grupės „Vyturėlis“ vaikai kartu su auklėtojomis lauke džiaugėsi sniegu, kasė kastuvėliais, statė sniego pilį, darė labirintus, džiaugėsi besmegeniais, pastatytais kitų draugų. Grupėje, parsinešę sniegą, „lipdė“ Senius Besmegenius (į nupieštus plastikinius maišelius dėjo sniegą, o užspaudę maišelius- tyrinėjo: šaltas, baltas, skaičiavo akis, sagas ir t.t.). Bet didžiausios emocijos, kai atsikėlę, vietoj Besmegenio rado vandenėlį. Esant dideliam šalčiui lauke užsišaldė spalvotų ledukų, kuriuos panaudojo piešimui, o grupės žvėreliai įkrito į vandenį ir per naktį sušalo. Vaikai bandė traukti žvėrelius- nepavyko, kartu su auklėtoja tarėsi ką darys. Auklėtojai pasiūlius visi barstė balta druska, paskui žalia druska, pipete-lašino vandenį, purškė purkštuvais. (stebėjo kas vyksta su ledu), o finalas, kai vaikai daužė ledą su plaktukais ir išgelbėjo žvėrelius. Grupės vaikai su auklėtojomis paminėjo Sausio 13d., ne tik uždegdami žvakutes ant palangės, bet ir žaisdami: užlašino vandenėlio, ir stebuklas, rado gėlytę.
Grupės „Bitutė“ vaikai su auklėtojomis atliko eksperimentus su sniegu ir ledu. Eksperimentas “Lietuvos spalvos”, vaikai tyrinėjo sniegą, jo savybes, dažė jį Lietuvos vėliavos spalvomis: geltonai, žaliai, raudonai, aiškinosi, kas nutinka sniegui kambario temperatūroje. Eksperimentas “Pilis”, vaikai grupėje, iš sniego nulipdė sniego kamuolius ir iš jų konstravo statinį. Eksperimentas “Ledo piešiniai”, panaudodami įvairias medžiagas (apelsinus, citrinas, kankorėžius, avietes, medžių lapus, uogas, krapus, spalvotus saldainius) kūrė paveikslus, juos apliejo vandeniu ir šaldė.
Grupės „Saulutė“, „Medetka“ vaikai dėliojo skirtingo dydžio (20; 24; 30; 36 detalių) dėliones, kūrė mozaikas iš geometrinių figūrų. Pirštukais ant sniego rašė skaičius, savo vardus. Atliko eksperimentą „Putojantis puodelis“. Naudodami polistirolą, kūrė darbelį „Žiemos pasaka“. Kepė imbierinius sausainius. Kai sniego lauke nebuvo, vaikai jį pasigamino - lipdė ne tik Senį besmegenį, bet ir bokštą, namą, vabaliuką, kartu pasakodami savo išgalvotas istorijas. Kūrė Neužmirštuolę Lietuvos gynėjams.
Grupių „Snieguolė“ ir „Pakalnutė“ ugdytiniai atliko įvairias užduotis ant šviesos stalelio „Sniego gniūžtės“, „Kaip aš rengiuosi“. Panaudojant Lego kaladėles kūrybiškai konstravo, modeliavo judančius objektus (paroda „Judantis STEAMukas“). Taip pat piešė ant sniego „Spalvotos gniūžtės“, susipažino su robotuku bitute, išbandė jo galimybes, skaičiavo žingsnelius, pavadino naminius gyvulius (edukacinė veikla „Pas ką atkeliaus bitutė?“).
Grupės „Varliukas“ vaikai su auklėtoja pasidarė kelis sniego „kamuolius“ ir žaidė sniego futbolą. Parsinešė sniego ir dažė akvarele, stebėjo kaip sniegas sugeria dažus. Vaikai pincetais gelbėjo sniege įstrigusius gyvūnus. Pro langą stebėjo krintančias snaiges ir mėgino atkurti jų atvaizdą ant šviesos stalo. Visas sausio mėnuo buvo kupinas malonių įspūdžių, atradimų ir eksperimentų.
Kai sniego lauke nebuvo, vaikai jį pasigamino - lipdė ne tik Senį besmegenį, bet ir bokštą, namą, vabaliuką, kartu pasakodami savo išgalvotas istorijas. Kūrė Neužmirštuolę Lietuvos gynėjams.
Grupės „Našlaitė“, „Aguona“ vaikai atliko eksperimentus su sniegu, ledu, vandeniu, vaisiais, eksperimentą „Dvi spalvos=trečia spalva“, ,,Sniego rūkas“, ,,Neužmirštuolė - laisvei“, Eksperimentai-tyrimai. Statė sniego statinius „Mano miestas“, rašė vardus ant sniego, kepė kalėdinius sausainius, iš įvairių konstruktorių kūrė vėliavas, neužmirštuoles, laisvės paukštelius, trispalves tvoreles „Laisvės simboliai“. Atliko skaičiavimo užduotis naudojant robotuką bitutę, planšetes.
STEAM veiklos ir tyrinėjimai
STEAM ugdymo veiklose vyrauja mokytis veikiant ir žaidžiant požiūriai. Ugdymas, patirtis, kurią ikimokyklinio amžiaus vaikai patiria veikdami, turi didžiulę įtaką jiems pažįstant save, formuojant santykius su bendraamžiais ir gebėjimus pažinti pasaulį. Vaikai iš prigimties yra smalsautojai ir tyrinėtojai. Jie viską nori sužinoti. Kaip tikri mokslininkai, mažieji smalsauja ir tyrinėja aplinkinį fizinį bei gamtos pasaulį.
Vaikai tyrinėjo, aiškinosi, kodėl mandarinas be odelės plaukia, o nuluptas - skęsta, tirpdė ledą, rado jame įšalusius siurprizus, parsinešę sniego iš lauko, lipdė sniego gniūžtes, tyrinėjo sniego savybes. O kai lauke buvo labai šalta ir vėjuota, vaikai grupėje „gamino“ sniegą: skaičiavo šaukštus sodos, sprendė, ar daug jėgos reikia pripildyti stiklinę kondicionieriaus, maišė, lipdė, dekoravo sniego lėkšteles.
„Žiemos malonumai“: vaikai kartu su mokytoja aptaria krakmolo ir aliejaus savybes atskirai. Kas atsitiks, jei šiuos du produktus sumaišysime? Vaikai sumaišo krakmolą su aliejumi ir gauna… dirbtinį sniegą, kurio savybės yra skirtingos nuo tikro sniego (lyginama). Ši veikla pasirinkta todėl, kad skatintų vaikus mąstyti kūrybiškai, kelti klausimus, kas atsitiks, jei sumaišysime du produktus?
„Žiema kieme“: vaikai, jau yra turėję temą apie vandenį, jo savybes. Klausiama, kas yra ledas, iš kur jis atsiranda? Ši veikla pasirinkta todėl, kad siejasi su pasaka ir yra aiški dvimečiams vaikams. Tikslas, padėti vaikams suvokti, kaip susidaro ledas, kodėl jis atsiranda tik žiemą. Vaikai, padedami mokytojo, pripildo vandens į balionus, padeda juos ant palangės lauke. Kitą variantas, į dubenį vandens vaikai prideda žaislinių dinozaurų, padeda dubenį ant palangės lauke. Kitą dieną, po nakties šalčio, vaikai, atėję į darželį pamato, kad vanduo virto ledu. Kyla klausimas, kodėl. Balionai ir dubuo parnešami į kambarį ir dienos pabaigoje ledas vėl virsta vandeniu. Išvada, šaltis vandenį paverčia ledu, o šiluma ledą paverčia vandeniu.
Patyriminės veiklos skatina vaikus domėtis inžinerija ir savarankiškai kurti iš antrinių medžiagų. Vienas iš pagrindinių tikslų šioje savarankiškoje vaikų veikloje buvo - skatinti vaikus domėtis tiriamąja veikla, tobulinti mąstymo įgūdžius, problemų sprendimus, panaudojant buitines atliekas. Ši STEM veikla yra dviejų dalių. Bandymui atlikti reikėjo: „vėjo jėgainių parko“, plaukų džiovintuvo, lapo ant kurio nusipiešime vėjo galios matuoklį. Šiame bandyme svarbus „vėjo jėgainių“ skaičius ir plaukų džiovintuvo greitis. Svarbu atkreipti vaikų dėmesį į tai, kad vėjo kryptis (t. y. plaukų džiovintuvas) gali būti nevienoda kiekvieno bandymo metu ir ji priklausys nuo to, ar vaikas kiekvieną kartą ją laikys tuo pačiu kampu. Keliame stebėjimą skatinančius klausimus „Kas atsitinka, kai… / Dėl ko taip atsitiko?“. Ši veikla imituoja oro (arba vėjo gūsių) pūtimą plaukų džiovintuvu. Taigi kiekvieną kartą nusitaikius į „vėjo jėgaines“ suskaičiavome, kiek „vėjo jėgainių“ pradeda suktis ir pasižymėjome savo galios matuoklyje atitinkamą skaičių. Šiuos duomenis pavaizdavome tradiciniame x y ašies stiliaus grafike.
„Kiškučių“ grupės vaikai bandė kūrybiškai įtvirtinti pagrindines geometrines formas (trikampį, apskritimą, keturkampį). Ugdytiniai geometrinių formų ieškojo grupės aplinkoje. Buvo ugdomos kūrybinės, pažinimo, socialinės kompetencijos, veiklos metu vaikai kūrė geometrines formas ant kilimo. Sukurta problemos sprendimo situaciją, kelti problemų sprendimo klausimai. Veikla padėjo lengviau įsiminti geometrines formas, skatino bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir kantrybės įgūdžius. „3D kūriniai atvėrė vaikams galimybę lengviau suvokti dydžio, spalvų skirtybes.
Žiemiški eksperimentai namuose
Kai kalendorinė žiema pašykštėjo sniego, jo galima pasigaminti namuose. Tokie ir panašūs sensoriniai žaidimai labai svarbūs įvairiapusiai vaiko raidai. Pasiruoškite didesnį indą, kuriame maišysite sniego masę. Taip pat turėkite omenyje, kad sniego žaidimai nėra patys švariausi, todėl parinkite vietą namuose, kurios nebūtų gaila. Dirbtinio sniego tikrai pabirs aplinkui. Mes namuose naudojame vaikišką vonelę ir žaidžiame užsidarę vonioje - po žaidimų gerokai mažiau tvarkymo. Dirbtinį sniegą tikrai galite pasigaminti iš priemonių, kurias galima rasti daugelio namuose.
Dirbtinio sniego receptai:
- Lengviausias receptas: 3 stiklinės sodos ir pusė stiklinės baltos spalvos plaukų kondicionieriaus. Viską sumaišyti ir žaidžiam.
- Nenusakomo švelnumo sniego receptas: 10 pakelių krakmolo ir 3 buteliukus skutimosi putų. Tiesiog abu šiuos ingridientus sumaišyti ir tiek.
- Sniegas su blizgučiais: 2 puodelių krakmolo, trečdalio-pusės puodelio aliejaus, blizgučių (baltų, sidabrinių ar melsvų). Tiesiog viską sumaišyti.
- Krakmolas ir losjonas: Krakmolą ir bekvapį bespalvį kūno losjoną sumaišyti.
- Miltai ir aliejus: Paprasčiausi balti miltai ir šlakelis aliejaus, taip pat gali būti puiki sniego alternatyva. 170ml aliejaus ir 1kg miltų.
Sniego audra stiklinėje: tai žiemiškesnė „Lava skysčio“ eksperimento versija. Į stiklinę pilti aliejaus, paliekant 1,5 cm iki viršaus. Atskirame inde sumaišyti baltus dažus su šaukštu vandens. Dažus su vandeniu maišyti reikia, jeigu naudojate guašą arba akrilinius dažus. Jeigu jūsų dažai skysti - nemaišykite jų su vandeniu. Dažus supilti į stiklinę su aliejumi. Įmetus šnypščią tabletę ji nugrimzta į dugną ir pradeda tirpti. Tirpstant susidaro dujos, kurios susimaišiusios su baltais dažais kyla į viršų. Dujos pasiekusios paviršių išsisklaido, o baltas vanduo leidžiasi žemyn. Toks baltų dažų judėjimas atrodo, kaip maži burbuliukai, kurie primena sniego audrą.
Ledo gabaliuko išėmimas: tai nesunkus eksperimentas vaikams, kaip paimti ledo gabaliuką iš stiklinės naudojant siūlą. Jums reikės: druskos, ledo gabaliuko, siūlo ir pilnos stiklinės vandens. Stiklinę pripilkite šalto vandens ir įmerkite ledo gabaliuką. Įtempkite siūlą, kad jis liestų stiklinę ir ledo gabaliuką. Tuomet ant ledo ir siūlo užberkite druskos. Palaukite minutę ir leiskite vaikui pakelti siūlą.
Spalvoti ledo akmenukai: nedidelius balionus pripildykite vandens ir įberkite maistinių dažų. Užriškite balioną ir suplakite, kad vanduo nusidažytų. Taip sukurkite kelias spalvas ir padėkite balionus lauke, kad jie sušaltų. Tuomet nulupkite balionus ir gausite spalvotus ledo akmenukus.
Pingvino plunksnų atsparumo vandeniui eksperimentas: vaikai susipažino su Arktyje gyvenančiu gyvūnu - pingvinu. Ryto pokalbio metu vaikai daug sužinojo apie pingvinus, jų gyvenimo būdą, žiūrėjo edukacinį filmuką, o tada atliko STEAM eksperimentą „Kodėl pingvinui nešalta?“, kurio tikslas buvo išsiaiškinti apie pingvinų plunksnų atsparumą vandeniui ir kodėl jų plunksnos lieka sausos plaukiant net šaltuose vandenyse. Pirmiausia reikėjo kreidelėmis nuspalvinti pasirinkto pingvino paveikslėlį ir tada prasidėjo įdomioji dalis - vaikai pipetėmis lašino ir purkštuvėliu purškė mėlynos spalvos dažais nudažytą vandenį bei atidžiai stebėjo kas vyksta. Pamatė, kad vanduo lengvai nesusigeria ir suprato, kaip pingvinų plunksnos atstumia vandenį.
Ledas, vanduo, garai - Vaikų enciklopedija
Svarbiausia - saugumas ir susitarimai. Įvairius eksperimentus atlikti saugiai įmanoma tik pagal susitarimus ir parodytą pavyzdį bei aptartą užduočių medžiagą ir galimus netinkamus nutikimus. Svarbu su vaikais bendrauti, bendradarbiauti, ugdyti savarankiškumą ir iniciatyvumą, bet visada pasikalbėti ir aptarti - tai sėkmės raktas eksperimentinėse namų ir lauko veiklose.
Amžius nėra riba - dalis vaiko glūdi kiekviename iš mūsų, nesvarbu, kokio amžiaus bebūtume. Vaikai, paaugliai, tėvai, seneliai, mokytojai - mes patys nejučia įsitraukiame į tokias veiklas, bet kartais bijome tai parodyti ir pripažinti! Todėl nėra amžiaus ribos, kada mes mokomės, įsitraukiame, eksperimentuojame ir jaučiame malonumą tai darydami.
Svarbi eksperimentų dalis - refleksija. Daugelio mokykloje mokomų dalykų galima sujungti ir mokyti(s) žaidimų ir eksperimentų pavidalu, bet svarbu nepamiršti, kad juos reikia po to apibendrinti ir paklausti vaikų, ką naujo jie patyrė, išmoko ir ką kitą kartą darytų kitaip? Refleksija, apibendrinimas ir paaiškinimas vaikams mokantis yra ypač svarbu.
tags: #eksperimentai #bandymai #ziema #su #vaikais
