Rašytoja Violeta Palčinskaitė pristato naują knygą vaikams - „Eilėraščiai iš namų“. Autorė neseniai pristatė ir prozos knygą „Atminties babilonai, arba aš vejuos vasarą“. „Eilėraščiai jau man yra įprastas dalykas vos ne nuo vaikystės. Norėjau pakalbėti apie tuos namus, kurių visi vaikai ilgisi, kuriuose ne visada tėveliams yra laiko pabendrauti, bet tie namai yra tai, ką išsinešame iš vaikystės. Ir jeigu jie sėkmingi, jeigu ten skaitomos pasakos, tai tokie vaikai, pavyzdžiui, nesileis į patyčias ir sieks kažko daugiau“, - sako V. Palčinskaitė.
Vaikystėje išmokti eilėraščiai mus lydi visą gyvenimą - atraskite savo mėgstamiausią!
Šioje knygelėje sudėti gražiausi Vytės Nemunėlio, Martyno Vainilaičio, Justino Marcinkevičiaus, Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Sigito Gedos, Juozo Erlicko ir kitų lietuvių poetų eilėraščius.
Namų tema lietuvių poezijoje
Namai - tai ne tik fizinė erdvė, bet ir jausmas, saugumo jausmas, meilės ir šilumos aura. Eilėraščiai vaikams apie namus padeda mažiesiems suprasti, kas yra namai, kokia jų reikšmė, ir kaip svarbu branginti savo šeimą.
Toliau pateikiami eilėraščiai, kurie atskleidžia namų temą per įvairias situacijas ir pasakojimus:
Ežiuko namelis
Tipu tapu, tipu tapu trypčioja ežys tarp lapų.
Po lapelį, po šapelį stato sau ežys namelį.
Bus ir sienos, bus ir stogas, Bus ir kaminas neblogas.
Bus ir poilsio kampelis, Ir į saule bus langelis.
Tipu tapu, tipu tapu trypčioja ežys tarp lapų.
Po lapelį, po šapelį stato sau ežys namelį.
Kad neliūdna žiemą būtų, Kvies ežiukas kurmį drūtą.
Kad arčiau kur įsiraustų Ir per žiemą ten prasnaustų.
Tipu tapu, tipu tapu trypčioja ežys tarp lapų.
Po lapeli, po šapelį stato sau ežys namelį.
O kol kas ežiukas pukši Po nuraudusiu šermukšniu.
Gražūs ežio bus namai, Lauks žiemos ežys ramiai.
Tipu tapu, tipu tapu trypčioja ežys tarp lapų.
Po lapeli, po šapelį stato sau ežys nameli.
Ežio Spyglio namo gaisras ir atstatymas
Pro langelį kaip akelę Spyglio žmona saulė kelia.
Atsikėlusi Spyglienė, Rūpestinga eigulienė, Puku puku, pus pus pus - Krosnin kaišioja šapus, Kursto ugnį, verda sriubą Ir linksma prie lovų skuba.
- Atsibusk, ežy Spygly,- Viso miško eiguly, Atsibuskite, ežiukai, Riestanosiai smaližiukai, Kol sriuba dar neatšalo, Kelkit, sėskite prie stalo!
- Reikia keltis, jei pasakė! Du ežiukai eiguliukai. Atsibudę atsikėlė.
- Išeinu ir aš, ir tėtė Žalio miško apžiūrėti. Gerkit stirnos pieną, Paragaukite spanguolių Ar saldžių, gardžių raguolių, Dėdės kiškio atneštų.
- Taigi žaiskite gražiai! Pasiliko du Spygliukai,- Du mažyliai eiguliukai.
Vienas pieno paragavo, Kitas pelę pasigavo.
Pasigavęs - Rita tita - Ją šokdina visą rytą.
- Pailsėkime! Gana! Ir j savo urvą gilų - šmurk jnėrė ir nutilo.
Du ežiukai - pus pus pus - šniukštinėja po kampus, Uostinėja tamsią landą, Į pelytės urvą lenda.
Pūkši, rausias atkakliai, Bet ilgi ežių spygliai, O landa labai mažytė. O pelė, gudri pelė - Nė šiu šiu - kaip nebylė...
Gal negirdi?.. - Apgavai, gudruole, mudu!
Kaip gudruolę Iš urvelio išvadinti, Išvadinus - pašokdinti.
- Man vis knieti Pelę vandeniu užlieti. - Ką tu?.. - Kad pelė - ne žarija! Ir užkursime ugnelę. Puls karšta ugnelė pelę, Pakutens nosytę dūmai - Išgaruos visi gudrumai!
Tu gudresnis už laputę! - Puku puku- Neužkursim be degtukui O paliesim degtukus, Duos mama j kailiukus.
Neskaičiavo jų mama. Neskaičiavo - nebaisu... Mes nedeginsim visų.
Vėl šokdinam per dienelę! Sumanyta - padaryta.
Dirbę, triūsę, visą rytą, Du ežiukai - Pus pus pus - Plykst! Spraga lapai, dūmai kyla. Pramuštgalvių šonai šyla.
Džiaugias broliai - a ta ta... Strykt ugnelė, strykt pikta, Kyšt raudoną liežuvėlį Ir į šluotą įsivėlė.
Pleška šluota suliepsnojus. Strykt ugnelė, lyžt sienojus, Lyžt ugnelė suolą platų... Bus nelaimė - broliai mato.
Bėga, ritasi prie durų, Bando jas atidaryti - Užrakinta! Ką daryti?!.
- Gelbėk, mama! Gelbėk, tėti!
Žvėrys, kelkitės, pavojus! Ežio Spyglio namas dega! Visas miškas šaukia klega!
- Tai žinia, kad ją paraliai! - Gaisrinė?.. j pagalbą! Į pagalbą! Ežio Spyglio namas dega! Ugnyje sienojai spraga! Stogas pleška, pats mačiau!
- Klausom! Py py pypt - greičiau už kulką - Mašina raudona dulka.
Py py pypt - sutrikdžius tylą, Pro laputės žalią vilą, Pro barsuko guolį ramų, Mašina prie ežio namo Atskubėjo per pušynus.
Opa opa - iš mašinos Su kastuvais, su laužtuvais, Su ilgiausiais gesintuvais, šoko bebrai, darbo tvėrės. O kartu su jais ir žvėrys.
šernas iltim smėlį aria Ir knysle į ugnį žeria.
Kiškis Piškis skeltalūpis Neša vandenį iš upės. Kiškiui padeda barsukas. Voverė - ir ta čia sukas.
Tik laputė - kiau kiau kiau - Slampinėja atokiau.
- Ū ū ū, vilkiene, žengiam, Mes abu ugnies privengiami Širdį pykina man dūmai... Mums, be to, ežiai - ne kūmai.
Ir nelaukę pro kemsynę Nėrė, gaisro negesinę, Du vilkai savais keliais. Nėrė lapė pabaliais.
Pultų gelbėti - baisu! Pultų šernas juodanagis, Pultų žvėrys - nedvejotų, Jei sudegti nebijotų.
Bijo žvėrys, ir gana. O be to -sunki spyna Ant medinių durų kaba.
Ką daryti - kinkos dreba?..
- Laužk duris, kūmute meška! - Neištvėręs bebras tarė. - Tai šaunuolė, tai stipruolė!
- Grįžk! - Tu sudegsi, suspragėsi, Niekad saulės neregėsi! Verks bebrienė prie pašlaitės, Ir bebriukas liks našlaitis...
- Ačiū, dėde, šimtą kartų! Du ežiukai kvapą gaudo, Suodžiais pūkši, dūmais čiaudo.
O meškutė pro žilvitį Atsirito - akys švyti. Aš skubu ugnies malšinti! Bebras - liuokt! Ir netrukus atskubėjęs Nuo arimų greitas vėjas Pro žilvičių tankius krūmus Išnešiojo gaisro dūmus, Iškedeno virš laukų.
Su gausiu žvėrių pulku Bebrai gaisrą numalšino.
Bet... iš namo prie beržyno Liko kaminas ir vienos Be langų, be durų sienos.
Pamažu ir žvėrys dingo.
- Ar jus lupsi, ar nelupsi, Gimto namo po beržais Neišgelbėsi diržais.
Pikta, sūnūs, ir skaudu!., šitaip sunkiai namas ręstas... Vargas vargtas, alkis kęstas... Ant spyglių kiekvienas rąstas, Kiekviena lenta, plyta Per smiltynus parvilkta...
Bet vėlu po laiko bartis. Reikia, sūnūs, darbo tvertis!
Pus pus pus ežiai nelaukę Iš pušyno, per palaukę, Per šilojus, bruknienojus Ėmė ritinti sienojus.
Nusipustę kupstą žemą, Ėmė ręsti naują namą.
Bet suręsti - ne uždegti... Dirbo dieną, dirbo naktį šeimynėlė atkakliai.
Pylės prakaitu spygliai.
Kaip stirnaitė per dirvoną Bėgo vasara geltona, Bėgo laikas kaip vanduo.
Kol iškilo namo sienos, Apsiniaukė šviesios dienos, Atsiskubino ruduo.
Kol ežiai įstatė langus, Pasipylė šaltos drangos, Kol įstiklino duris, Atsibastė ir šiaurys.
Stūgauk sveikas kuo toliau! Po berželiais pagaliau Naujas namas kaip tvirtovė, Kaip daili pilaitė stovi!
- Ką gi, reikia patikėti! - Tikim, sūnūs! -- Pūkšdama Pagyvėjo ir mama.
Ėmė švilpti, šauktis žiemą, Nuo beržų lapus nugėlė.
Kiti eilėraščiai vaikams
Toliau pateikiami kiti eilėraščiai, kurie gali būti įdomūs vaikams ir atspindėti įvairias temas, susijusias su gamta, gyvūnais ir kasdieniniu gyvenimu.
Grybai
Baravykas
Ar pažįstat baravyką, Storą storą kaip didiką?
Nors galvos jisai neturi, Bet užtat - graži kepurė!
Jis nešioja ją ant koto, Kad kiekvienas pagalvotų, Koks protingas ir turtingas Miško grybų pulkauninkas.
Raudonviršis
Raudonviršis raudonikis Raudonuoja kaip jaunikis:
Zylė perša jam pelėdą; Strazdanotą kanapėtą...
Susigėdo raudonikis Ir paraudo kaip jaunikis, Iš tos gėdos ir šiandieną Raudonuoja prieš kiekvieną.
Lepšis
Po berželiais, po pušaitėm Gyrės lepšis ūmėdaitėm:
Aš - iš luomo baravykų, Kunigaikščių ir didikų!
Koks tu, lepši, kunigaikštis? Tavo kotas lyg pagaikštis.
Būta grybo! Būta grybo: Paūgėjo ir... sudribo!
Kazlėkas
Štai kazlėkas su šeimyna Vaikštinėja po pušyną:
Pūpso jo ruda galva Su apykakle balsva.
Šarka šaukė, kad kazlėkas Miško grybų pašlemėkas...
Neklausykit, ką patauška Apie dorą grybą tauška.
Kelmutis
Visa kirbinė kelmučių, Strazdanotų kaip vaikučių, Įsikibę į kelmelį Lyg į pasakų senelį.
Kelmas myli ir maitina Savo didelę šeimyną Ir kelmučiams paseka Kaip vaikučiams pasaką.
Bobausis
Pažiūrėkit į bobausį: Panašus į dramblio ausį
Ir galėtų pasigirti, Kad geriausiai viską girdi.
Tik išgirdęs vyturėlį, Jis pirmasis atsikėlė Ir visus, kas jį pažino, Pirmas grybais pavaišino.
Žagarūnas penkiapirštis
Žagarūnas penkiapirštis Į grybus nedrįsta pirštis,
Nes pelėda su apuoku Jį vadina... grybų kuoku!
Išsirovus penkiapirštį, Voveraitė ėmė niršti:"Iš tikrųjų nuostabu, Kad vadina jį grybu!"
Kiti
Katnėliai
Pūkiniai karklų katinėliai Nedrąsiai merkia akutes...
Ant stagarėlių pūpso vėlei Pūkiniai karklų katinėliai.
- Dėl ko, mamyte, pumpurėliai Taip "katinėliais" praminti?
- Dėl to, kad jie kaip katinėliai Tokie švelnučiai ir šilti!
Genelis daktarėlis
Tuku-tuku, geneli Daktarėli, tuk-tuk!
- Tu pas mūsų berželį Svyruonėlį užsuk.
Ėda graužia širdelę Alkana kirmėlė.
Tuku-tuku, geneli Daktarėli, atlėk!
- Ir pagis svyruonėlis, Kai neliks kirmėlės.
Tik atskrisk, daktarėli, Tave medžiai mylės.
Prie upelio
Vinguriuoja Sūkuriuoja Mėlynas upelis.
Pelekiukais Kaip irkliukais Iriasi žuvelės...
Ir, išnėrus Iš bangų, Stebisi žuvelė:
Kaip vaikai Be pelekų Plaukioja upely?!
- Rankos - mūsų Pelekai! Sveikos,
Kartu su Nancy padeklamuokite eilėraštį „Aš esu medis“ (VISAS EILĖRAŠTIS SU VEIKSMAIS)
Eilėraščių nauda vaikams
Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.
Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Kaip mokyti vaikus eilėraščių?
- Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
- Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
- Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
- Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
- Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.
Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas.. ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
tags: #eilerastis #vaikams #apie #namus
