Vaiko vystymuisi būdingi keli pagrindiniai emocinės raidos etapai. Vaikų emocinis ugdymas - yra ilga ir įdomi kelionė, paženklinta daugybės subtilių posūkių ir gilių transformacijų. Nuo pirmųjų kūdikio emocijų iki audringų paauglystės metų - vaiko emocijos sparčiai keičiasi, dažnai nustebindamos net patį vaiką ir jo tėvus ar globėjus. Šios emocijos - nuo tyro, nežaboto džiaugsmo iki retkarčiais kylančio nusivylimo ar liūdesio - labai svarbios kokybiškai patirčiai ir vaiko raidai.
Emocinis vaikų vystymasis apima jų gebėjimą atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo jausmus. Tai sudėtingas procesas, kuris vyksta vaikams augant ir sąveikaujant su aplinka. Kūdikiai pirmiausia išreiškia emocijas veido išraiškomis, kūno kalba ir garsais. Vaikai pradeda pažinti savo emocijas ir atskirti pagrindinius jausmus, tokius kaip laimė, pyktis, liūdesys ir baimė. Šiuo laikotarpiu aktyviai ugdoma vaikų empatija ir gebėjimas pažinti savo bei kitų emocijas. Vaikų ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą.
Patiriamos emocijos darosi vis sudėtingesnės. Vaikai gali atpažinti ir susidoroti su sudėtingesnėmis emocijomis, pradeda suprasti savo jausmų priežastis ir pasekmes. Gerėja emocinio reguliavimo įgūdžiai ir ugdomas gilesnis sudėtingesnių emocijų, tokių kaip meilė, kaltė ir gėda, suvokimas. Neretai šiuo laikotarpiu vaikai tampa uždaresni, jiems atrodo, kad aplinkiniai jų nesupranta, kartais vengia dalintis patiriamais išgyvenimais.
Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti. Pykčio priepuolius gali sukelti įvairūs veiksniai, tiek fiziologiniai pojūčiai (pvz. Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas. Vaiką apkabinkite tik jam sutikus. Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis. 1)Įvardinkite emocijas: nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius. 3) Pasidalinkite savo emocijomis: modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku. 5) Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Taip, visiškai normalu, kad vaiko nuotaika dažnai keičiasi, o emocinės reakcijos yra intensyvios, ypač ankstyvoje vaikystėje. Šiuo laikotarpiu gebėjimas reguliuoti emocijas vis dar ugdomas, vaikai mokosi jas suvokti ir išreikšti savo jausmus žodžiais. Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas.
1. Rodykite pavyzdį: parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams. 2. Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Vaiko emocinės raidos puoselėjimas yra labai svarbus sėkmingam vaiko vystymuisi ir gerai savijautai. Suprasdami emocinio vystymosi etapus, atpažindami vaikų patiriamų emocijų įvairovę ir įgyvendindami veiksmingas strategijas pykčio priepuoliams valdyti, tėvai ir globėjai gali sukurti vaikų emociniam intelektui ir atsparumui ugdyti palankią aplinką. Atminkite, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti šiuos metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.
Emocinio intelekto svarba ir ugdymas
Šiandiniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Emocinis intelektas apima keletą esminių komponentų: savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti.
Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo emocijas bei įsijausti į kitus jausmus. Vaikystėje emocinis intelektas formuojasi ypač intensyviai, todėl tėvams svarbu rasti įdomių būdų, kaip padėti vaikams jį lavinti. Vienas iš efektyviausių metodų - kūrybiniai žaidimai, kurie padeda vaikams išmokti pažinti savo jausmus, reikšti juos sveikai ir kurti pozityvius santykius su aplinkiniais.
Kodėl svarbu lavinti emocinį intelektą vaikystėje?
- Gerina bendravimo įgūdžius: vaikai lengviau išreiškia savo mintis ir emocijas.
- Padeda valdyti stresą: vaikai išmoksta atpažinti savo emocijas ir reaguoti ramiau.
- Skatina empatiją: ugdo gebėjimą įsijausti į kitų jausmus.
- Prisideda prie geresnių akademinių pasiekimų: emocinis stabilumas skatina koncentraciją ir motyvaciją.
Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose primena sodininko darbą - kantriai ir nuosekliai puoselėjant jaunus daigus, vieną dieną jie išaugs į tvirtus medžius. Stebint Vilniaus darželių patirtį, aiškėja, kad sėkmingiausias emocinio intelekto ugdymas vyksta tuomet, kai jis nėra traktuojamas kaip atskira programa ar pamoka, bet tampa natūralia kasdienybės dalimi. Šiandien darželiuose ugdomi vaikai augs pasaulyje, kuriame emociniai įgūdžiai bus vertinami ne mažiau nei techninės žinios. Tad kiekvienas momentas, kai padedame vaikui pavadinti tai, ką jis jaučia, kai mokomės kartu kvėpuoti giliai susidūrus su frustracija, kai švenčiame empatiją ir gerumą - tai nėra tik emocinio intelekto pamokos.
Vaikų emocinis ugdymas yra esminė dalis jų asmenybės vystymosi procese. Gebėjimas suprasti, atpažinti ir tinkamai išreikšti emocijas padeda vaikams ne tik kurti sveikus santykius su kitais, bet ir geriau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo iššūkių. Tėvai šioje kelionėje atlieka svarbiausią vaidmenį - būtent jie yra pagrindiniai vaiko emocinių įgūdžių mokytojai.
Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Emocinio intelekto lavinimas - itin svarbi vaiko ugdymo dalis. Tai padeda mažyliams geriau suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas, drąsiau prieiti ir susibendrauti su kitais žmonėmis, geriau juos suprasti, lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje.
Kaip kūrybiniai žaidimai padeda ugdyti emocinį intelektą?
Kūrybiniai žaidimai leidžia vaikams saugiai tyrinėti savo emocijas per vaizduotę, meną ir vaidmenų atlikimą. Jie sukuria aplinką, kurioje vaikai gali laisvai reikšti jausmus, spręsti problemas ir mokytis bendradarbiavimo.
Žaidimai
- Vaidmenų žaidimai (Role-Playing)
Tikslas: padėti vaikui suprasti skirtingas emocijas ir socialines situacijas.
Kaip žaisti? Sukurkite situacijas: „Kaip jaustumėtės, jei draugas pamestų jūsų žaislą?“ Vaikai gali įsikūnyti į skirtingus personažus: gydytoją, mokytoją, draugą. Po žaidimo aptarkite jausmus: „Kaip jautiesi? Kodėl taip pasielgei?“
Nauda: lavina empatiją, mokymąsi spręsti konfliktus ir pažinti emocijas.
- Emocijų kortelės (Feelings Cards)
Tikslas: mokytis įvardyti ir atpažinti emocijas.
Kaip žaisti? Sukurkite korteles su skirtingomis emocijomis: laimingas, liūdnas, piktas, išsigandęs. Vaikas gali pasirinkti kortelę, kuri atspindi jo dabartinę savijautą. Aptarkite, kodėl vaikas pasirinko būtent tą emociją.
Nauda: padeda vaikams geriau suprasti savo jausmus ir juos išreikšti.
- Pasakų kūrimas ir perpasakojimas
Tikslas: išmokyti vaikus analizuoti jausmus ir situacijas per istorijas.
Kaip žaisti? Papasakokite pasaką, kurioje personažas susiduria su emociniu iššūkiu (pvz., pamesta draugystė). Pakvieskite vaiką sukurti alternatyvią istorijos pabaigą. Aptarkite, kaip personažai jautėsi skirtingose situacijose.
Nauda: skatina kūrybiškumą, emocinį suvokimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Piešimas ir spalvinimas emocijoms išreikšti
Tikslas: padėti vaikams išreikšti emocijas neverbaliniu būdu.
Kaip žaisti? Paprašykite vaiko nupiešti, kaip jis jaučiasi šiandien. Leiskite piešti naudojant spalvas, kurios, jo nuomone, atspindi jo jausmus. Aptarkite piešinius: „Kokia ši spalva? Kodėl pasirinkai būtent ją?“
Nauda: padeda vaikams išreikšti emocijas, kai sunku jas įvardinti žodžiais.
- Emocijų vaidinimai (Emotion Charades)
Tikslas: lavinti emocijų atpažinimą per kūno kalbą.
Kaip žaisti? Vienas žaidėjas pavaizduoja emociją be žodžių (pvz., laimę, pyktį, nuostabą). Kiti turi atspėti, kokią emociją jis rodo. Aptarkite, kaip galima atpažinti šias emocijas realiose situacijose.
Nauda: lavina emocijų atpažinimą, kūno kalbos supratimą ir bendradarbiavimą.
- Jausmų dienoraštis (Feelings Journal)
Tikslas: mokyti vaikus reflektuoti apie savo dienos jausmus.
Kaip žaisti? Sukurkite paprastą dienoraštį su vieta piešti ar rašyti apie dienos emocijas. Paklauskite vaiko: „Kas šiandien padarė tave laimingu? Kas tave nuliūdino?“
Nauda: skatina savirefleksiją, emocijų stebėjimą ir jų įvardijimą.
- Muzikiniai žaidimai emocijų pažinimui
Tikslas: išmokyti vaikus, kaip muzika gali perteikti skirtingas emocijas.
Kaip žaisti? Paleiskite skirtingų stilių muziką (linksmą, ramią, liūdną). Paklauskite vaikų, kokias emocijas jiems sukelia ši muzika. Paprašykite vaikų sukurti savo melodijas, atspindinčias jų nuotaikas.
Nauda: padeda susieti garsus ir emocijas, lavina kūrybiškumą.
Praktiniai patarimai tėvams
1. Emocijų atpažinimas ir įvardijimas: Pirmas žingsnis emociniame ugdyme - tai gebėjimas atpažinti ir įvardinti emocijas. Dažnai mažiems vaikams sunku suprasti, ką jie jaučia, ir dar sunkiau tą išreikšti žodžiais. Tėvai gali padėti, mokydami vaikus atpažinti ir įvardinti jų jausmus.Patarimas: Kai vaikas patiria emocijas (liūdesį, pyktį, džiaugsmą), padėkite jam suprasti, kas tai yra.
2. Pavyzdžio rodymas: Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, ypač tėvus. Jei norite, kad jūsų vaikai išmoktų valdyti savo emocijas, svarbu rodyti gerą pavyzdį. Parodykite, kaip jūs pats tvarkotės su savo jausmais, kaip reaguojate į stresines situacijas ar konfliktus.Praktika: Kai susiduriate su sunkumais, pasidalinkite su vaiku savo jausmais ir parodykite, kaip juos valdote.
3. Mokymas valdyti emocijas: Svarbu ne tik suprasti emocijas, bet ir išmokti jas valdyti. Vaikai kartais gali patirti stiprias emocijas, kurias sunku suvaldyti.
4. Empatijos ugdymas: Empatija - tai gebėjimas suprasti kitų jausmus. Tai itin svarbus įgūdis, kuris padeda vaikams kurti sveikus santykius su kitais. Tėvai gali skatinti empatiją per pokalbius ir pavyzdžius, padedant vaikams suprasti, kaip jaučiasi kiti žmonės.Praktika: Kai vaikas susiduria su situacija, kurioje kitas asmuo patiria emocijas, aptarkite su juo, ką gali jausti tas žmogus. Pavyzdžiui: „Kaip manai, ką jaučia tavo draugas, kai jam neleidžia žaisti?“
5. Emocijų neigimas ir užslopinimas - rizikingas elgesys: Kartais tėvai gali netyčia skatinti vaikų emocijų slopinimą, sakydami frazes kaip „nebūk liūdnas“, „nereikia bijoti“ ar „neverta pykti“. Tokios frazės siunčia signalą, kad tam tikrų jausmų reikia vengti ar juos ignoruoti. Tai gali paskatinti vaiką slopinti emocijas, o tai vėliau gali sukelti emocinių problemų.Patarimas: Vietoj to skatinkite vaiką jausti visas emocijas, net jeigu jos nepatogios.
6. Kantrybė ir palaikymas: Vaikų emocinis ugdymas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Tėvams reikės daug kantrybės, kad padėtų vaikams įsisavinti emocijų valdymo įgūdžius. Svarbu nuolat palaikyti vaikus, rodyti supratimą ir padėti jiems mokytis iš savo patirčių.Patarimas: Skirkite laiko vaikų emocijų aptarimui. Klausykitės jų nuomonės ir išgyvenimų be vertinimo.
1. Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
2. Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
3. Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
4. Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
5. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti.
Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Emocijų atpažinimas ir tinkama raiška - tai gebėjimai, kuriuos reikia ugdyti nuo mažens, nes jie turi didelę įtaką vaiko asmenybės vystymuisi ir santykių su kitais formavimuisi. Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.
Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė - atspari vaikystė“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų. Dr. Emocinio intelekto lavinimas - itin svarbi vaiko ugdymo dalis. Tai padeda mažyliams geriau suprasti ir tinkamai valdyti savo emocijas, drąsiau prieiti ir susibendrauti su kitais žmonėmis, geriau juos suprasti, lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje.
Kai vaikas pradeda mokytis kalbėti, tėvai kalbėdami automatiškai įterpia tokius žodžius kaip „juokiasi“, „liūdnas“, „piktas“. Vaikas mokosi atitinkamo žodžio reikšmės iš elgesio. Žmogus išgyvena įvairias emocijas ir jausmus ir jie visi yra reikalingi, nesvarbu, tai džiaugsmas ar baimė. Kiekviena jų turi savo funkciją, pavyzdžiui, atpalaiduoti organizmą arba kaip tik atvirkščiai - paruošti gynybai. Ar svarbu vaikystėje mokėti valdyti emocijas? Schema yra tokia: pirmiausia, mes išgyvename emocijas; antra, įsisąmoniname, ką jaučiame; trečia, nukreipiame tinkama linkme. Tėvai padeda vaikui įsivardinti jausmą, t.y. suprasti, ką jis jaučia. Jei vaikas dar mažas, tėvai automatiškai ramina vaiką priglaudžiant, apkabinant, paimant ant rankų. Tai puikiausiai veikia, nes artimo žmogaus prisilietimas skatina smegenis išskirti laimės, kartais dar vadinamą meilės, hormoną oksitociną, dėl kurio vaikas nusiramina. Kai vaikas nusiramina, tuomet galima pradėti auklėti, aiškinti, mokyti. Vyresnius vaikus jau galima pradėti mokyti įvairiausių atsipalaidavimo, nusiraminimo technikų. Labai tinka žaidimai, kurių metu vaikas atliekas skirtingas roles, - tai patogus būdas mokyti empatijos ir plėsti emocijų žodyną. Pavyzdžiui, atkartojama apsipirkimo parduotuvėje situacija, kai vaikas atlieka mamos rolę, o mama - vaiko, arba vaikas atlieka abi. Tuomet galima pastūmėti vaiką pražaisti situaciją, kuri kartojasi šeimoje, tik jam būnant vieno iš tėvų vaidmenyje.
Neretai patys tėvai yra užaugę emociškai skurdžioje aplinkoje, įpratę slėpti savo jausmus, apie juos nekalbėti. Natūraliausias mokymas vyksta per pavyzdį. Emociškai skurdi aplinka tikrai palieka gilų antspaudą. Tokiems žmonėms labai sunkiai sekasi suprasti ir atpažinti ne tik kitų emocijas, bet ir savo. Klientai, su kuriais tenka dirbti esant tokiai problemai, logiškai supranta, ką turėtų jausti tam tikroje situacijoje, bet nesuvokia, kaip ta emocija jaučiama. Būtent tokiais atvejais pradedama nuo mažų žingsnelių, kaip, pavyzdžiui, prausiantis duše ir keičiant vandens temperatūrą, klausti savęs, kokius pojūčius tai kelia, kas malonu, o kas skatina diskomfortą.
Taigi, visos emocijos yra reikalingos. O dar svarbiau mokyti vaikus jas suprasti ir tinkamai išreikšti. Mes neturime pasirinkimo, ar išgyventi emocijas ar ne, - tiesiog kartais žmogus jas neigia, o tai galėčiau įvardinti kaip kovą su vėjo malūnais. Ką mes galime padaryti, tai priėmus tai, ką jaučiame, nuspręsti, kur tą energiją nukreipti.
Kaip padėti vaikams reguliuoti emocijas
tags: #eilerastis #apie #jausmus #vaikams
