Seniai labai seniai, kažkur pamiškėje pakabintame avilyje gyveno viena tokia bitutė, vardu Zita. Kiekvieną rytą ji kartu su kitomis bitėmis išskrisdavo į pievą medaus ieškoti, ir kiekvieną vakarą grįždavo pilnais kibirėliais. Grįžus, tekdavo medų nunešti į medaus kambarį, nusiprausti sparniukus ir kojas, ir neužilgo eiti miegoti.
Vieną dieną, besiruošiant skrydžiui užkalbino Zita kaimynę Gretą: „Kaip smagu, kad šalia mūsų gyvena gėlės, arne? Jos taip gražiai puošia visą pievą.“ Renata susimąstė ir atsakė: „Man gėlės patinka todėl, kad galime iš jų rinkti nektarą. Kai prisirinksime jo visai žiemai, daugiau į pievą skraidyti nebereikės. Man tai svarbiausia!“ - pasisakė Greta ir išskrido.
Vos tai išgirdusi Zitutė išpūtė akis: „Nebereikės lankyti? Aš visuomet norėsiu lankyti gėles, jos juk tokios gražios.“ Kiek pasėdėjusi ant slenksčio nuskrido ji link pievos ir netrukus sutiko pirmąją gėlę, linguojančią savo aukštai iškeltą galvą vos vėjui papūtus. Tai buvo Saulėgrąža.
- Labas, gražioji Saulėgrąža! - jautriai sudūzgė Zita. - Pasakyk man, kodėl tu tokia graži?
Saulėgrąža, besimaudydama ryto šviesoje, švelniai suposi ir atsakė: - Aš esu graži, nes susirinkusi saulės šviesą ir šilumą ją išdalinu visiems aplinkui. Aš nematau kaip atrodau iš šalies, bet jaučiu, džiaugsmą bei šviesą, kurią atnešu į sodą.
Zitutė susirinko žiedadulkes, padėkojo Saulėgrąžai ir, apskrisdama kelis ratus aplink ją, suprato, kad jai ne geltoni lapeliai gražiausi, o dėkingumas, kurį pamažu ėmė jausti gėlytei bitė. Nuskrisdama link kitos gėlytės Zitutę papuošė švelni šypsena.
Greitai Zitutė priskrido nuostabių rožių krūmą, kurio kiekvienas žiedlapis buvo gražesnis už kitą. Priskridus prie didžiausio ir raudoniausio rožės žiedo, ji paklausė: - Brangioji rože, kodėl tu tokia graži?
Rožė suvirpino švelnius kaip pūkeliai žiedlapius, pažiūrėjo į atskridusią bitutę atsakė: - Mūsų grožis slypi žiedlapių ir spyglių draugystėje. Mes, rožės, spygliais viena kitą saugome bei besidalindamos lapeliais padedame kiekvienai susirinkti pakankamai lietaus lašų. Galbūt mūsų žiedai ir išauga tokie dideli ir raudoni, kai rūpinamės viena kita.
Zitutė žavėjosi rože, suprasdama vis daugiau ir daugiau kas jai pačiai pradėjo atrodyti tikras grožis. Padėkojusi už nektarą ir atvirus žodžius, Zitutė nuskrido toliau.
Galiausiai priskrido ji prie ramaus tvenkinio, kuriame nejudėdama sėdėjo balta Lelija. Bitutė smalsiai paklausė: - Labas, Lelija, kodėl esi tokia graži?
Lelija, besiilsinti ant lygaus vandens, kiek pagalvojo ir atsakė: - Niekada nesusimąsčiau, ar esu graži. Man grožis yra ramybė, kurią randu vandens tyloje, ir dailūs vabalėlių šokiai aplink mane. Aš esu labai laiminga, gyvendama tokioje vietoje, kur kartais galiu paskęsti savo mintyse, ir kartais galiu pasikalbėti apie grožį su tokiomis įdomiomis bitutėmis kaip tu. - Tai pasakiusi Lelija nusišypsojo ir meiliai pažiūrėjo į bitę: - O kodėl tu tokia graži? - paklausė ji Zitos.
- Aš? - nustebo tokį klausimą išgirdusi bitutė. - Aš šiandien jaučiuosi ypač graži, kadangi tiek daug gėlyčių mane šiandien apdovanojo savo dėmesiu. Ačiū tau, Lelija.
Grįžusi į savo namus, Zitutė parsnešė ne tik nektaro pilnus kibirėlius, bet ir gėlyčių dovanotą šilumą. Nuo to laiko, kiekvieną rytą besisveikindama su savo kaimynėmis bitutėmis ji visuomet prisimindavo joms pasakyti gražų žodį ir pasiūlyti panešti sunkesnį kibirėlį.
„Bičių paslaptys“ atskleidžia genialią bičių prigimtį ir jų poveikį Žemei
Bitės yra nepaprastai svarbios ne tik maisto gamybai, bet ir visos ekosistemos palaikymui. Jos apdulkina daugybę augalų, kurie vėliau tampa maistu tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Be bičių daugelis augalų negalėtų daugintis, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių gamtai.
Darbo našumas avilyje priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi iš jų yra:
- Bičių šeimos stiprumas: Kuo daugiau bičių spiečiuje, tuo didesnis darbo potencialas.
- Karalienės kokybė: Sveika ir produktyvi karalienė užtikrina jaunų darbininkių gausą.
- Maisto bazė: Gausus ir įvairus žydėjimas aplink avilį yra būtinas nektaro ir žiedadulkių rinkimui.
- Sveikata: Bičių šeimos atsparumas ligoms ir kenkėjams yra labai svarbus.
- Laikas: Pavasaris ir vasara yra intensyviausi darbo mėnesiai, kai bitės aktyviausiai renka maistą.
Bitės ne tik renka nektarą, bet ir atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų avilyje. Jos prižiūri vikšrelius, stato naujus korius, valo avilį, saugo jį nuo priešų ir reguliuoja temperatūrą viduje. Kiekviena bitė turi savo atsakomybę, kuri prisideda prie visos kolonijos gerovės.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #bites
