Eglijos Vaitkevičės gyvenimo kelias - tai ne tik karjeros pokyčiai, bet ir nuolatinis siekis savirealizacijos bei iššūkių. Buvusi žinoma pramogų pasaulio atstovė Lietuvoje, šiandien ji sėkmingai kuria autorinius kvepalus Londone, įrodydama, kad amžius - tai tik skaičius, o svajonės gali tapti realybe bet kuriame gyvenimo etape.
Nuo muzikos ir scenos iki parfumerijos meno
Praeityje Eglija Vaitkevičė buvo plačiai žinoma Lietuvos pramogų pasaulyje. Vis dėlto sceną ir muziką ji paliko gimtinėje ir jau aštuonerius metus naują gyvenimą kuria Londone. Tačiau moteris nuo kūrybos nenutolo - dabar save realizuoja kurdama autorinius kvepalus.
Eglijos kelias į sceną prasidėjo nuo mažens. Ji baigė akordeono klasę, dainavo akademiniame chore, jaunystėje vaidino teatruose. Nors nepavyko įstoti į aktorinį, ji tikėjo, kad taps aktore. Vėliau, po studijų, ji ištekėjo, persikėlė į Kauną ir ėmėsi verslo, dirbo makiažo specialiste, tačiau visą laiką ilgėjosi scenos.
Arčiausiai širdies - klasikinė estrada. Eglija į ją sugrįžo netikėtai 2004 m. po skyrybų su vyru, laimėjusi grožio konkursą „Kauno ponia“. Po šio triumfo ji nusprendė dalyvauti televizijos projekte „Kelias į žvaigždes“, kuris padėjo jai įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tuo metu moteris taip pat nusprendė pasikeisti savo tikrąjį vardą į Egliją. Ji ėmė daug koncertuoti, gastroliavo po įvairius Lietuvos miestus ir miestelius, nuolat tobulino savo muzikinį stilių, kuriam artimiausia buvo klasikinė estrada ir 50-ųjų mados stilius. Eglijos pasirodymai vis labiau panašėjo į burleską, ir netrukus ji parengė atskirą burleskos programą, išgarsėdama kaip pirmoji burleskos šokėja Lietuvoje.
Gyvenimas Londone ir nauja aistra - kvepalų kūrimas
Vis dėlto, pačiame šlovės įkarštyje moteris nusprendė persikelti į Londoną. „Visada žinojau, kad emigruosiu, Lietuvoje man buvo per ankšta. Taip pat man visiškai netinka Lietuvos klimatas. Rinkausi tarp Berlyno ir Londono, tačiau pasikalbėjome su dukromis ir pasirinkome Londoną“, - kalbėjo ji.
Į Londoną ji išvažiavo nė nemokėdama anglų kalbos ir pati gyvenimo pradžia šiame didmiestyje moteriai nebuvo lengva. „Tačiau žinojau, kur vykstu, žinojau, kad manęs čia niekas nekvietė ir nelaukia, kad čia nebus taip lengva, kaip buvo Lietuvoje, kur turėjau daugybę pažinčių ir tvarkyti reikalus buvo paprasta. Tačiau norėjau iššūkių, įrodyti pati sau ir kitiems, ką sugebu“, - kalbėjo lietuvė.
Persikėlusi į Jungtinę Karalystę moteris ėmė vėl teikti grožio paslaugas. Taip pat su drauge turėjo kitą nedidelį verslą - organizavo ekskursijas moterims po Pietų Prancūziją, kur aplankydavo kvepalams auginamų gėlių laukus, taip pat užsukdavo į kvepalų fabrikus. „Parfumerija mane seniai domino, tad kai vienos ekskursijos metu sužinojau, kad Graso parfumerijos institutas buria mokymams rusakalbių grupę, iškart į juos užsirašiau. Šie mokymai truko 9 mėnesius, juos pabaigusi tapau sertifikuota parfumere“, - pasakojo ji.
Grįžusi į Londoną ji ėmėsi kurti kvepalus. „Mano gyvenimas yra ne svajonės, o planas, kuriame dedu varnelę po varnelės“, - sakė E. Vaitkevičė. Ten mokiausi kurti natūralius kvepalus. Įsimylėjau Prancūziją, važiavau į temines išvykas po Pietų Prancūziją. Tad nutarusi užsiimti šia veikla, E. Vaitkevičė ėmė mokytis Graso parfumerijos institute (prestižinė mokykla, kurią baigė ne vienas žinomas parfumeris), čia ji skraidė iš Anglijos, o nuo 2016 m. dirbo su „Oxfordo“ laboratorija.
„Pirmus kvepalus aš sukūriau, bet prašiau, kad juos pagamintų vietinė manufaktūra. Bet tada aš nejaučiau, kad pati vadovauju visam procesui. Ji, aišku, turi būti saugi, atitikti visus reikalavimus. Kvepalus sudaro etanolis, todėl turi būti atitinkamos patalpos, tinkamos sąlygos. Turėjau baigti specialius kursus, kad galėčiau dirbti su tokiais gaminiais ir juos siųsti“, - kvepalų kūrimo subtilybėmis dalijosi E. Vaitkevičė.
Ji teigia nesiekianti, kad jos kvepalai būtų tokie kaip visi ar kad jų būtų galima įsigyti bet kurioje parduotuvėje. „Noriu, kad jie būtų visai kitokie. Kvepalus įsivaizduoju kaip teatro sceną - ir spalva, ir tekstūra, ir laikotarpis, laikmetis, apie kurį aš kalbu. Bandau rinktis tokius ingredientus, kurie atspindi tą idėją, o ne tiesiog mišinys malonių kvapų. Tai kaip rašyti romaną, tik kvepalais. Nes man labai patinka teatras, kinas, muzika, tapyba. Visa tai noriu sudėti į kvepalus“, - kalbėjo E. Vaitkevičė.
"Exaltatum": artistiniai kvepalai visam pasauliui
Įmonės pavadinimas „Exaltatum“ išverstas iš lotynų kalbos reiškia išaukštinimą, pakylėjimą. „Mano kvepalai - artistiniai“, - apibūdino kūrėja.
Lietuvė greitai tapo gerai žinoma parfumere. Apie Egliją ir jos sukurtus kvepalus rašo pasaulinio lygio moterims skirta spauda. Jos kurtų kvepalų galima įsigyti internetu bei specializuotose parduotuvėse JAV, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Šiuos kvepalus arabai ypač mėgsta, nes jie yra stiprūs, su daug natūralių ingredientų. Tai ne greitai išgaruojantis „vandenėlis“, - kalbėjo ji. Šiuo metu ji prekiauja šešių rūšių kvepalais, kurie tinka ir moterims, ir vyrams.
„Sukurti kvepalus užtrunka labai ilgai - nuo pusės metų iki metų, ar net ilgiau. Prireikia net kelių šimtų bandymų, kol pasiekiu tai, ką esu užmaniusi. Ir dabar esu sukūrusi dvejus naujus kvepalus, tačiau apsisprendžiau juos diskvalifikuoti - jie geri, tačiau mano idėjos pilnai neatitinka“, - sakė ji.
Įdomu, kad pati parfumerė kvepinasi itin retai - vos kartą per mėnesį ar du. „Man svarbu gauti įkvėpimą, nesikvepinu, nes tai nustelbtų kvapus, kurie aplink mane - kiekvienas augalas, kiekvienas daiktas, kiekviena gatvė turi savo kvapą - noriu juos užuosti. Ir niekuomet nesikvepinu prieš valgį“, - kalbėjo E. Vaitkevičė.
Amžius - tik skaičius
Paklausta, ar nebijo pasenti, E. Vaitkevičė tik nusijuokė ir teigė nesuprantanti, kodėl kai kurie žmonės slepia savo amžių. Moteris prisipažino, kad daugelis negali patikėti išgirdę, kiek jai metų. „Manau gavau puikius genus iš tėvų. Mano mama iki šiol atrodo jaunai ir yra sportiška ir aktyvi. Aš nepasakyčiau, kad darau kažką specialaus, kad išsaugočiau jaunystę. Kol kas jokių grožio patobulinimų nesu dariusi, net neišbandžiau botulino injekcijų ar hialurono, tačiau puikiai žinau viską apie visas procedūras.
Eglija įsitikinusi, kad nebus originali, jei pasakys, kad moters grožis tiesiogiai priklauso nuo jos laimės pojūčio, geros nuotaikos. Dar prieš 17 metų dirbdama savo grožio kabinete pirmiausia ji buvo moterims psichologė, o tik paskui grožio terapeutė. „Jūs neįsivaizduojate, kiek yra pakenkiama odai ir sveikata, jei moteris yra kamuojama streso ir nerami.
„Esu labai rimtas žmogus ir man dvasiniai turtai yra žymiai svarbesni už materialius. Tačiau esu ir kūrybinga asmenybė: man patinka vaidinti, kurti, todėl kartais visuomenėje mėgstu pasirodyti kitokia nei iš tiesų esu. Būtent tikrąją mane pažįsta tik artimieji. Tikrąją save aš slepiu nuo visuomenės ir man tai suteikia saugumo jausmą, nes esu labai jautri ir atvira, nuoširdi ir kartais naivi, gal todėl manyje vis dar gyvena vaikas.
„Amžius didėja, bet aš nesijaučiu sena. Viduje jaučiuosi tokia pati kaip būdama 25-erių - energinga, smalsi, kupina idėjų. Visada buvau tokia - pirmiausia sakau „taip“, o paskui atsirenku (šypteli). Man patinka veikti, kurti, mokytis... Bet dabar suvokiu, kad laikas nėra begalinis - nebėra tiek metų priešakyje, kiek jau nugyvenau, todėl dabar atsakingiau dėliojuosi prioritetus. Esu įsivardinusi sau, ko noriu labiausiai. Tai šiuo metu noriu pamatyti, kaip užauga mano anūkė, galbūt ir proanūkiai... Noriu būti sveika ir aktyvi, tai stengiuosi rūpintis savo organizmu. Vartoju hormonų terapiją, be kurios tiesiog negalėčiau gyventi. Ji man suteikia jėgų ir leidžia kokybiškai mėgautis gyvenimu tiek, kiek dar liko.
KŪNO KALBOS EKSPERTĖ: Kaip 99% atpažinti melą per 1 min., Pasimatymų signalai
„Mano gyvenimas sukasi aplink mano darbą ir mano šeimą. Visa kita nėra svarbu. Liūdėjau, kai mano skrydį į Lietuvą atšaukė, norėjau pamatyti mamą ir draugus. Šypsena nuo E. Vaitkevičės veido neblėsta ir praėjus kuriam laikui po gimtadienio. 55-ąją sukaktį artimiausių žmonių apsuptyje paminėjusi Eglija šiandien džiaugiasi, kad šventė buvo tokia, kokios ir norėjosi. „Visi suvažiavome iš skirtingų kraštų, tad turėjome derinti logistiką, transportą, atostogas. Tai man buvo didžiausia dovana, jokių kitų dovanų nelaukiau. Man svarbiausia vertybė yra šeima, visa kita yra tik priedai, - su portalu Žmonės.lt gyvenimiškomis vertybėmis dalijosi E. Vaitkevičė, o ir netruko pridurti - didžiausias gyvenimo dovanas ji jau yra gavusi. - Mano dvi brangiausios dovanos - dvi dukrytės.
„Praeityje buvau žinoma atlikėja. Ar jaučiu nostalgiją scenai? Ne. Scena yra Dievo dovana, bet ji nėra duota visam gyvenimui - turi žinoti, kada pasitraukti. Tikriausiai už šiuos žodžius mane pasmerks, bet aš tikiu, kad po tam tikro amžiaus scenoje atlikėjas jau nebeatrodo organiškai. Kai ateina vyresnė moteris ir dainuoja apie pirmą meilę…. Na, sutikime, atrodo ne kaip. Manau, kad popmuzikos atlikėjas turi savo aukso amžių maždaug nuo 18 iki 32 metų, o po to arba pereini į kitą dainavimo formą, stlistiką, arba palieki sceną. Dėl šios priežasties, aš skeptiškai žiūriu į žvaigždžių „sugrįžimus“ - visi mes keičiamės, bręstame, tampame ramesni, tad kam tada vėl lipti į sceną? Aš jau nebeičiau. Reikia priimti savo laiką ir prisitaikyti - atrasti naują amplua, kuriame atrodytum gerai ir būtum gerbiamas. Tai galioja visose srityse.
„Šiandien jūs ne tik kuriate kvepalus, bet ir dirbate grožio srityje. Kaip pastebite, kokia klaidas daro moterys, norinčios „sustabdyti“ laiką? Tų klaidų būna įvairių. Pastebiu, kad dabar dažnai moterys „tvarkosi“ prieš 3-5 metus padarytas klaidas. Tuomet buvo labai populiarus veido formavimas užpildais, neretai žmonės persistengdavo, o dabar kreipiasi į specialistus, kad šie tuos užpildus ištirpintų (šypteli). Sakyčiau, dabar moterys jau žino, kaip išlaikyti odą kuo ilgiau jaunatviškesnę, tam yra įvairių procedūrų. Tačiau kas mane labiausiai trikdo, kad niekas nekalba apie tai, su kuo moterys susiduria sulaukusios 40-50 metų. Tai yra dramatiškas reikalas... Tokio amžiaus moterims staiga ima trūkti estrogeno ir kartais jų veidas gali pasikeisti neatpažįstamai vos per savaitę. Tai - išties emociškai labai sunkus įvykis. Moterys patiria paniką, nes tiesiogine prasme nebeatpažįsta savęs veidrodyje… Aš pati visa tai patyriau ir nenorėčiau, kad kitos moterys tai išgyventų nepasiruošusios.
„Tai tiesiog baisu, kai nesupranti, kas vyksta. Man tai prasidėjo gana vėlai, apie 50-uosius metus, nors kitoms moterims tai nutinka dar anksčiau - jau keturiasdešimt kelių. Staiga pradedi jausti, kad mąstymas sunkėja, logika stringa, viskas tampa nebe taip aišku kaip anksčiau. Supranti, kad kažkas su tavimi ne taip, bet nežinai, kas būtent. Iki tol viskas buvo gerai, o dabar - lyg būtum niekam tikusi... Tavo organizmas, atrodo, jau išnaudojo visus savo resursus. Atrodo, kad tave pradeda ignoruoti darbdaviai, tave pradeda ignoruoti žmonės, atrodo, kad jie tave mato lyg kažkokį „panaudotą biologinį produktą“. Baisu taip sakyti, bet taip jaučiasi daugelis moterų… Man tuo atveju padėjo hormonų terapija. Viskas pradėjo stotis į savo vietas, todėl ir noriu kalbėti apie tai kuo garsiau.
„Tiesa, kad mano gyvenimas per metus pasikeitė kardinaliai. Iš Kauno kilusi moteris po gimtadienio kasmet išvažiuodavo į keliones - balandis jai būdavo kelionių mėnuo. „Savo gimtadienį švęsiu labai jaukiai, tik su savo dukromis. Vyresnioji Greta per mano gimtadienį atvyksta iš Danijos, kur studijuoja. „Dabar esu apmąstymuose apie savo gyvenimą: kiek nukeliavau, ką pasiekiau, ką nuveikiau. Manau, jog nuveikta nemažai: užaugintos dvi nuostabios dukros, viena išleista į mokslus universitete. Ir mano pačios yra baigti du universitetai, papildomai įsigijau kosmetologės specialybę, šiuo metu esu baigusi ne vienus papildomus kursus Londone. Taip pat vis dar mokausi Londono kosmetologijos koledže dirbti su lazeriais. Per aštuonis mėnesius Londone išties nemažai nuveikta, bet aš labai skubinu save daryti dar daugiau. Mano tempas šiuo metu labai greitas, nes nepastebėjau kaip atėjo gimimo diena. Nesu vieniša, turiu draugų. Turiu ir artimą draugą, mes keliaujame visur, kai yra laiko abiems.
„Eglija gimė Rytų Vokietijoje, Potsdame, o vaikystę praleido gyvendama įvairiose šalyse, mat jos tėvas buvo kariškis. Tačiau šeima kiekvienais metais grįždavo vasaroti į Lietuvą. Sulaukusi 16 m. Eglija nusprendė viena grįžti į Lietuvą ir apsigyveno Šakiuose pas močiutę, pradėjo lankyti Šakių vidurinę mokyklą. „Iš pradžių mokytis nebuvo lengva, nes kalbėjau lietuviškai, bet rašyti buvo sunku“, - sakė ji. Tačiau kitus greitai pasivijo ir netgi pralenkė - mokyklą baigė su pagyrimu. „Visuomet buvau labai stropi ir dabar tebesu“, - didžiavosi ji.
tags: #eglija #vaitkevice #gimimo #metai
