Eglė Markūnienė, patyrusi naujagimių gydytoja ir žindymo specialistė, dalijasi savo žiniomis ir patirtimi apie kūdikio maitinimą, ypatingą dėmesį skirdama motinos pieno naudai bei ilgalaikio žindymo aspektams. Jos teigimu, motinos pieno teigiama įtaka vaiko sveikatai yra seniai įrodyta ir apima daugelį ligų, pradedant bakterinėmis, virusinėmis, lėtinėmis imuninės sistemos ligomis, ir baigiant alergijomis, diabetu ar net vėžiu. Be to, žindymas didina vaiko intelekto koeficientą.
Žindymas taip pat naudingas ir pačioms mamoms. Anot E. Markūnienės, žindymas apsaugo mamą nuo krūties vėžio, gimdos vėžio, artrito, infarkto, diabeto ir osteoporozės. Tai svarbu ir psichologinei moters būklei, nes žindymo metu išsiskiriantys hormonai - prolaktinas ir oksitocinas - turi įtakos bendravimui ir bendrai psichologijai. Įrodyta, kad žindančios mamos yra tolerantiškesnės ir kantresnės ne tik vaiko, bet ir visos visuomenės atžvilgiu. Prolaktinas netgi vadinamas kantrybės hormonu.
Žindymo trukmė: istorija ir rekomendacijos
Peržvelgiant žmonijos istoriją, žindymas visuomet buvo svarbus. Jau Senajame Testamente minimi ilgesni nei metai žindymo laikotarpiai. Epidemiologiniai tyrimai, atlikti tarp įvairių pasaulio bendruomenių, rodo, kad vaikai, neįtakojami aplinkos, patys atsisako krūties apie 3-4 metus. Remiantis šiais duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti iki dvejų metų ar ilgiau, o kartais net ir 3-4 metai laikomi normaliu žindymo laikotarpiu.
Pasak E. Markūnienės, minimalus žindymo laikotarpis turėtų būti bent jau iki vienerių metų. Vėlesnis žindymas priklauso nuo mamos, vaiko ir šeimos poreikių bei norų. Svarbu, kad aplinka nevaržytų moterų, kurios žindo ilgiau, tačiau taip pat svarbi ir mamos atsakomybė - nereikėtų primesti krūties vaikui, kuris jau pakankamai maitinasi kitu maistu.
Žindymas ir mamos bei vaiko ryšys
Vienas svarbiausių žindymo aspektų - mamos ir vaiko ryšys. Nors motinos pieno negavę vaikai nebūtinai paauglystėje ieško priklausomybių, pastebėta, kad motinos, kurios visiškai nežindė arba žindė trumpiau nei keturis mėnesius, vėliau linkusios į hiperglobą, nuolat kontroliuoja savo vaikus ir jais nepasitiki. Tai gali būti susiję su neišgyventu motinystės pagrindu ar instinktu.
E. Markūnienė paneigia mitą, kad ilgai motinos pienu maitinami vaikai jaučiasi labiau priklausomi. Tyrimai rodo priešingai - ilgai žindyti vaikai turi didesnį saugumo jausmą ir drąsiau tyrinėja pasaulį. Taip pat paneigiamas mitas, kad motinos pienas laikui bėgant praranda savo savybes. Pienas išlieka tokios pat sudėties ir po dvejų ar trejų metų, nors nuo šešto mėnesio vaikui pradeda reikėti papildomo maisto, ne dėl pieno trūkumo, bet dėl augančio organizmo poreikių.
Žindymo situacija pasaulyje ir Lietuvoje
Statistika rodo, kad Europa yra viena iš šalių, kurioje vaikai žindomi trumpiausiai - vidutiniškai apie penkis mėnesius. Situacija šalyse skiriasi: Skandinavijoje iki metukų žindo apie 60% moterų, Prancūzijoje - gerokai mažiau. Tai siejama su motinystės įstatymais. Šalyse, turinčiose palankius įstatymus, leidžiančius mamoms ilgiau prižiūrėti vaikus, žindymas paplitęs labiau.
Šiaurės Amerikoje vidutinis žindymo laikotarpis yra 6 mėnesiai, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje - 18-24 mėnesiai, Artimuosiuose Rytuose - 16 mėnesių. Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę, žindančių moterų skaičius buvo labai mažas. Šiuo metu situacija panaši į Skandinaviją - iki metų žindo apie 40% moterų.
Psichologinės ir fizinės žindymo naudos
Psichologė Ramunė Murauskienė taip pat pabrėžia ilgalaikio žindymo naudą, kuri yra ne tik fizinė, bet ir psichologinė. Žindymas yra natūralus globos aktas, kurį modernioje visuomenėje kartais pakeičia pramonės ir farmacijos išvystytas mišinukų verslas.
Motinos pienas yra ypač svarbus, kai vaikas serga. Sloga sergančiam kūdikiui motinos pienas, lašinamas į nosį, padeda išvalyti kvėpavimo takus. Karščiuojant vaiko pienas tampa skystesnis ir mažiau riebus, padeda aprūpinti organizmą skysčiais ir išvengti dehidratacijos. Naktinis žindymas taip pat yra svarbus, nes jis padeda mamai ilsėtis ir skatina pieno gamybą.
R. Murauskienė taip pat paneigia mitą, kad kalbantys ir vaikštantys vaikai neturėtų būti žindomi. Šiuo amžiumi žindymas atlieka raminamąjį ir migdomąjį vaidmenį. Vaikas žindo tik tiek, kiek jam reikia. Tyrimai rodo, kad ilgai žindyti berniukai ateityje turi didesnę pagarbą moterims, o moters kūną suvokia ne kaip sekso objektą, o kaip motinystės simbolį.
Ilgalaikis žindymas ir poros santykiai
Kalbant apie ilgalaikį žindymą, svarbu atkreipti dėmesį ir į poros seksualinį gyvenimą. E. Markūnienė ir R. Murauskienė teigia, kad poros santykiai nėra vien tik seksas. Jei vyras aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime, jis supranta nuovargį nuo mažų vaikų ir ilgalaikis žindymas netrukdo poros santykiams. Problemos dažniau kyla dėl vyro egoizmo ar moters baimės pritraukti vyrą į gyvenimą su vaikais.
Dažnos mamos abejonės ir kaip jas įveikti
Daugelis mamų, pradedančios kūdikio maitinimo etapą, susiduria su dvejonėmis, stresu ir baimėmis. Eglė Markūnienė ir I. Driukienė, turinti keturis vaikus ir aktyviai besidominti žindymu, dalijasi patirtimi, kaip įveikti šias kliūtis. Svarbu nebijoti klausti specialistų, pasitikėti savo instinktais ir nepasiduoti aplinkinių spaudimui.
Viena iš dažnų mamų rūpesčių yra pakankamas pieno kiekis. Jei svorio augimas yra pakankamas, o vaiko išmatos ir šlapinimasis normalūs, nereikėtų per daug nerimauti. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgseną, jo fizinę būklę ir bendrauti su specialistais, jei kyla abejonių. Kartais, kaip rodo vienos mamos patirtis, žalios išmatos ir raudonas žiedas aplink išangę gali signalizuoti alergiją pieno baltymui, todėl svarbu atidžiai stebėti vaiko reakcijas į maistą ir, jei reikia, koreguoti mitybą.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, ir tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. E. Markūnienė primena, kad net įsivaikinusios moterys gali žindyti, tereikia žinių, tikslingos pagalbos ir pasiruošimo. Natūralus motinos pienas yra nepakeičiamas maistas ir vaistas, todėl verta stengtis išnaudoti jo teikiamą naudą.
tags: #egle #markuniene #sauskelnes
