Neįtikėtina vaikų žaidimo galia: kaip žaidimas formuoja stiprią asmenybę!

Nuo pat pirmos savo gyvenimo dienos vaikas bando suprasti, koks yra pasaulis. Jis tyrinėja aplinką griebdamas, ridendamas, mesdamas, dėdamas daiktus į burną. Mes tai vadiname žaidimu, o vaikams - tai rimta veikla, kuriai jie naudoja visus prieinamus įrankius.

Albertas Einšteinas sakė, kad žaidimas yra geriausias būdas tyrinėti. Vaikai mokosi, kai jiems yra suteikiama ne per didelė atsakomybė už tai, ką daro, leidžiama daryti klaidų, savarankiškai priimti sprendimus ir pasirinkti. Svarbu gerbti vaiko savarankišką mokymąsi.

Maži vaikai mokosi integruotu būdu, pavyzdžiui, matematika ir menai jiems negali būti atskirti - vaikas piešia debesėlius ir juos suskaičiuoja. Vaikui būtina žaisti ir vienam, ir su kitais žmonėmis. Vienas statydamas pilį iš kaladėlių vaikas mokysis sukaupti dėmesį, dirbti savarankiškai, pasikliauti savimi. Tą patį žaidimą žaisdamas su kitais žmonėmis, vaikas mokysis dalytis, suprasti kitų jausmus, bendradarbiauti.

Žaisdami vaikai mokosi pažinti save, aplinką, kitus žmones. Jie mokosi spręsti problemas, bendrauti, taip pat ugdosi kūrybingumą, vadovavimo ir „derybų“ įgūdžius. Vaikai išmoksta laikytis taisyklių, sulaukti savo eilės.

Žaidimas skatina ir įgūdžių, reikalingų mokantis skaityti, rašyti, skaičiuoti, raidą. Kalbiniai įgūdžiai gerėja žaidžiant žodinius žaidimus, pasakojant istorijas, bendraujant su kitais. Vaiko motorika lavinama, kai jis bėgioja, laipioja, šokinėja, mokosi paimti ir paleisti daiktus. Žaisdamas vaikas tyrinėja aplinką, supranta, kaip veikia tam tikros priemonės, suvokia pagrindinius fizikinius reiškinius (lengvumas, sunkumas, greitumas, lėtumas, žemės trauka ir kt.).

Žaidimas labai svarbus vaikams dar ir dėl to, kad įtraukia tėvus. Turbūt nieko nėra svarbesnio vaikui, nei laikas, praleistas žaidžiant su tėvais. Malonūs potyriai kuria malonią gyvenimo patirtį. Žaisdamas ir įsivaizduodamas vaikas gali įgyvendinti savo svajones, įveikti baimes, nemalonias patirtis. Žaidimas padeda vaikams suprasti aplinką ir išmokti joje veikti.

Vaikų žaidimai pagal jų raidą

Nuo gimimo iki 12 mėnesių

Žaisti su kūdikiu pradedama stimuliuojant jo pojūčius. Jo žaidimo įrankiai: akys, ausys, nosis, rankos ir burna. Augdamas vaikas atranda savo kūną ir jo galimybes. Vėliau išmoksta pasiekti ir sugriebti objektus, pradeda žaisti su žaislais. Būdamas 9 mėnesių pradeda suprasti priežastis ir pasekmes: „Jei paspausiu mygtuką, gros muzika.“

Žaidimai: Kalbėkitės su vaiku, imituokite jo skleidžiamus garsus, išraiškas, sulaukite atsakymo. Paskatinkite kūdikį atkartoti jūsų veiksmus. Slėpynės. Užsidenkite veidą rankomis, skarele, ar kitu daiktu ir netrukus vėl atidenkite. Kūdikiui patiks jus stebėti. Kiek vėliau jis pradės jūsų ieškoti už „uždangos“. Dainuokite ir šokite. Klausykitės įvairios muzikos, stebėkite, kokia muzika patinka jūsų mažyliui. Neverta nerimauti dėl klausos ar balso ypatumų - vaikas mėgaujasi jūsų dainavimu, koks jis bebūtų. Kai vaikas jau laiko rankose daiktus, galite leisti jam būgnuoti - daužyti įvairius objektus lazdele ir stebėti, kokius garsus tai skleidžia. Šitaip vaikas ims suprasti priežasties ir pasekmės ryšį; taip lavinama motorika ir stimuliuojama klausa. Žaiskite kamuoliuku. Paskatinkite mažylį atrasti, kaip jis gali naudoti kamuoliuką. Greit jis išmoks, kad gali jį mesti, ridenti, laikyti, kaip, beje, ir kitus saugius žaislus. Suteikite vaikui galimybę tyrinėti įvairių spalvų, formų, tekstūrų objektus: minkštus, kietus, šiltus, šaltus, švelnius, šiurkščius, sunkius, lengvus, didelius, mažus, ryškius, margus ir kt.
Žaislai: Stimuliuojantys pojūčius: barškučiai, kramtukai, minkštos knygelės ir kt. Žaislai, kurie padeda suprasti priežasties ir pasekmės ryšį: saugūs muzikiniai žaislai, iššokantys, atsidarantys, judantys.

Nuo 12 iki 24 mėnesių

Šiame amžiuje vaikui žaidimų galimybės labai išsiplečia. Jis jau labiau bendrauja, išmoksta stovėti ir vaikščioti. Vieni vaikai tyrinėja aplinką aktyviau, kiti ramiau. Svarbu pastebėti, kokią veiklą mėgsta jūsų vaikas. Šiuo metu vaikai taip pat pradeda žaisti vaizduotės žaidimus. Jie ne tik atkartoja tai, ką mato, bet ir kuria savo realybę - smėlio dėžėje, vonioje ar lėlių namelyje. Šitaip vaikai bando suprasti, koks didelis, įdomus, sudėtingas ir smagus yra šis pasaulis.

Žaidimai: Tokio amžiaus vaikams svarbu daug kartų kartoti, kad jie suprastų, kaip veikia tam tikri dalykai. Jiems gali labai ilgai pilstyti vandenį iš vieno puodelio į kitą, kol supras, kas yra „pilnas“ ir „tuščias“. Jiems gali patikti skaityti tą pačią knygą daug kartų, klausytis tos pačios dainos prieš miegą. Tokie pasikartojimai suteikia vaikams galimybę nuspėti, ko jie gali tikėtis, ir suteikia saugumo jausmą. Šiuo metu vaikams patinka patiems dainuoti ir šokti. Taip pat šis laikas tinkamas išbandyti įvairius muzikos instrumentus - metalofoną, vaikišką pianiną, dūdelę... ir kurti savo muziką. Traukti ir stumti. Kai jau mažylis gali pakankamai gerai vaikščioti, jam patinka traukti įvairius objektus, pririštus virvele, arba stumti (pavyzdžiui, mažus vežimėlius). Sudėti ir išimti. Galite naudoti įvairaus dydžio plastikinius puodelius ar dėžutes: iš jų statyti bokštus, taip pat sudėti vieną į kitą. Šio amžiaus vaikams patinka matyti, ką gali jų rankos: spaudinėti mygtukus, atidarinėti dėžutes, versti puslapius. Šitaip jie supranta, ką gali atrasti - grojančią muziką, saldainį dėžutėje ar gražius paveikslėlius knygoje. Taip pat jiems gali patikti piešti pirštais, minkyti plastiliną ar molį, minkyti kempinę, pilną vandens.
Žaislai: Imituojantys tikrus daiktus: plastikiniai įrankiai, maistas, gyvūnėliai. Skatinantys spręsti problemas: formų, spalvų, dydžių rūšiavimas, įvairaus dydžio indeliai. Stumiami ir traukiami žaislai.

Nuo 24 iki 36 mėnesių

Šiame amžiuje vaikai mokosi spręsti problemas, kalba ir nori žaisti su kitais vaikais. Iš pradžių tai nėra taip paprasta, bet žaisdami jie išmoks socialinių įgūdžių. Šiuo metu vaikai taip pat pradeda labai daug fantazuoti ir kurti savo istorijas ir taisykles. Dažnai šios fantazijos padeda vaikams įveikti nemalonias patirtis, pavyzdžiui, išsiskyrimą su tėvais darželyje.

Žaidimai: Aktyvūs žaidimai. Parke ar žaidimų aikštelėje vaikai gali ne tik fiziškai judėti bet ir žaisti kartu su kitais vaikais. Taip pat ir namie galite įrengti vaikui tinkamą erdvę laipiojimui ir judėjimui: minkštą kampą šokinėjimui ir griuvinėjimui, „tunelį“ iš dėžės landžiojimui, neaukštus ir saugius paviršius laipiojimui. Stop: šis žaidimas padeda ugdyti atidaus klausymosi ir dėmesio sutelkimo įgūdžius. Vaikai vaikšto ir kitaip juda (šokinėja, bėgioja ar kt.). Gali tai daryti tylomis, triukšmaudami ar skambant muzikai. Kai vienas sako STOP, visi sustingsta. Stovi sustingę, kol vėl leidžiama judėti. Dėlionės: šiuo metu vaikai jau gali pradėti dėlioti paprastas dėliones iš kelių detalių. Tai lavina jų erdvinį mąstymą, padeda sutelkti dėmesį. Persirenginėjimas: puikiai tinka įvairiausios kepurės, sijonai, skaros. Šios priemonės padės įsijausti į įvairius personažus. Vaikams tokie žaidimai ypač smagūs ir naudingi. Bulvių antspaudai: perpjaukite bulves pusiau ir ant puselių išpjaustinėkite paprastas formas. Antspaudus įmerkite į dažus ir spauskite ant popieriaus.
Žaislai: Kūrybinės priemonės: dažai, kreidelės, modelinas. Daiktai, kuriuos vaikai gali panaudoti vaizduotės žaidimuose: lėlės, kaukės, kostiumai.

Nuo 36 mėnesių...

Į svečius kvieskitės šeimą ir draugus. Eikite pasivaikščioti į parką. Šio amžiaus vaikams svarbu matyti pasaulio įvairovę.

Žaidimai: Ramus žaidimas. Vaikams nebūtina nuolat aktyviai žaisti. Ramus knygelių vartymas, istorijų klausymas, piešimas yra taip pat labai svarbios veiklos, kurios padeda lavinti vaizduotę, kalbinius, dėmesio koncentravimo, savarankiškumo įgūdžius. Dažnai vaikams patinka žaisti su smėliu, moliu ar plastilinu. Tai juos ramina ir padeda atsipalaiduoti. Pakviesdami vaiką kartu gaminti maistą turtinate jutiminę jo patirtį, suteikiate galimybę lavinti smulkiuosius raumenis ir tobulinti socialinius įgūdžius. Mažylis jausis reikšmingas, kad gali įsitraukti į suaugusiųjų veiklas. Vaidybiniai žaidimai. Suteikite vaikams galimybę naudotis įvairiausiomis priemonėmis - persirengti ar kitaip sukurti personažus. Vaidindami vaikai išreiškia savo jausmus, taip pat mokosi pamatyti situaciją kito akimis. Žaisdami „Parduotuvę“ mažyliai mokosi skaičiuoti, tinkamai elgtis socialinėse situacijose, spręsti problemas; žaisdami „Ligoninę“ - mokosi rūpintis kitais. Įsitraukite į šiuos žaidimus ir jūs. Žaisdami kartu galite padėti sukurti įvairesnių situacijų ir geriau pažinti savo vaiką, sužinoti, kokius jausmus jis išgyvena tam tikrose situacijose. Žaidimai su taisyklėmis. Šio amžiaus vaikai jau gali išmokti tam tikras žaidimo taisykles ir jų laikytis. Tai turėtų būti ne per daug sudėtingi ir smagūs žaidimai. Juos žaisdamas vaikas mokosi laimėti ir priimti nesėkmes.

Vaikai žaidžia skirtingus žaidimus pagal amžių

Patarimai, kaip padėti vaikui mokytis žaidimu

Stebėkite: kiekvienas vaikas yra unikalus. Jūsų vaikas gali turėti ypatingų gebėjimų ar ypatingų poreikių. Bandykite nustatyti, kokie įgūdžiai vaikui svarbūs tam tikru raidos etapu, ko jam trūksta, kas įdomu, patinka. Tam tikrais raidos etapais vaikai yra itin imlūs tam tikroms užduotims.
Dalyvaukite: naudingiausias vaikui žaidimas yra tada, kai suaugusysis aktyviai dalyvauja ir žaidžia kartu su vaiku, o ne tik paduoda žaislus ir prižiūri.
Būkite kūrybingi: atraskite vaiką savyje. Trumpam pamirškite giežto(-os), kontroliuojančio(-os) tėvo / mamos vaidmenį. Žaiskite ir panaudokite žaislus kūrybiškai.
Linksminkitės: žaidimas turėtų būti smagus visiems, nekelti nerimo. Kai vaikas mato, kad ir jums malonu, jis nori žaisti vis labiau. Spontaniškumas ir smagumas žaidžiant leidžia atsipalaiduoti ir jums, ir vaikams. Šitaip kuriami jūsų bendri malonūs prisiminimai. Taip pat ir vaizduotė, kūrybingumas ir kiti įgūdžiai (rašymo, skaitymo, matematiniai, vaidybiniai) lavėja, kai sąlygos yra palankios - vaikas jaučiasi ramiai, saugiai, aplinka nekelia įtampos.
Padėkite: leiskite vaikui vadovauti ir nuspręsti, ką ir kaip jūs žaisite. Žaiskite jo lygmeniu ir suteikite tik tiek pagalbos, kad jis galėtų toliau judėti savo tikslo link ir jį pats pasiekti. Galbūt jam reikia, kad kilstelėtumėte aukščiau, kur geriau matyti, o gal paskatinimo ieškant, kur gali derėti dėlionės detalė.
Suteikite galimybę priimti iššūkius: mokyti vaikus reikėtų pradėti nuo to, ką jie jau sugeba. Kai vaikas mokosi šliaužioti, galite daiktą patraukti šiek tiek toliau, kad jis pasistengęs pajustų judėjimo džiaugsmą ir savo galimybes. Kai vaikas pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus, pasiūlykite, kad kaladėlės gali tapti garažu jo mašinoms. Žaisdami netikrinkite vaiko gebėjimų ir nereikalaukite iš vaiko to, ko jis dar negali.

Žaidimas yra geriausias pagrindas tolesniam mokymuisi. Ikimokyklinukams nereikalingas direktyvus raidžių, skaičių, piešimo mokymas. Vaikai yra labai smalsūs ir, jei aplinka yra palanki, dažniausiai jie patys išmoksta šių dalykų žaisdami ir tyrinėdami. Aktyvus mokymas, kaip taisyklingai sakyti, rašyti, skaityti, gali mažyliui sukelti daug nerimo. Vaikas, bijodamas suklysti, ims vengti šių veiklų ir ateityje gali susidurti su mokymosi sunkumais. Jei norite, kad vaikui gerai sektųsi mokykloje, ankstyvoje vaikystėje jam būtina suteikti galimybę daug žaisti.

ŽAIDIMŲ TERAPIJA – KAS TAI?

Vaikai mokosi visą laiką, daugiausia pamėgdžiodami aplinkinius žmones, pirmiausia, tėvus. Dauguma vaikų nori patikti savo tėvams ir būti į juos panašūs: nori elgtis taip, kaip jie elgiasi, kalbėti tai, ką jie kalba. Vaikai stebi ir mato viską aplink. Dauguma jūsų veiksmų, ir tinkamų, ir ne, bus pastebėti ir darys didelę įtaką augančiam vaikui. Vaikai kreipia daugiau dėmesio į tai, ką tėvai daro, nei ką jie sako. Žodinę informaciją mažyliams sunkiau įsidėmėti, o elgesį jie tiesiog kopijuoja. Vaikai tėvus suvokia kaip tobulus ir visažinius, todėl elgesį, kurį vaikai mato savo aplinkoje, jie supranta kaip teisingą ir tinkamą. Matydami, kaip elgiasi tėvai, vaikai mokosi, kaip elgtis galima, o kaip ne. Kasdienis suaugusiųjų elgesys daro tokią pat įtaką vaikams kaip ir kruopščiai suplanuotos „pamokos“. Dažnai savo elgesio atkartojimą galite pamatyti vaikų žaidimuose, o kartais tai gali atsitikti labai netikėtose ar netgi nemaloniose situacijose.

Mokymas pavyzdžiu

Kalbėti ir klausytis: Dažnai girdėdami tėvus bendraujant mandagiai, vaikai taip pat mokosi atsiprašyti, paprašyti, pasisveikinti, padėkoti. Taip pat iš jūsų vaikai gali mokytis kalbėti paeiliui, nepertraukinėti. Jei išklausote vaiką, patys sulaukiate savo eilės ir leidžiate jam pasakyti, mokote jį elgtis taip pat.
Socialinių ir emocinių įgūdžių: Vaikai atidžiai stebi jūsų jausmus ir reakcijas. Iš to jie mokosi, kaip reaguojama tam tikrose situacijose. Užsiimdami bendra veikla tinkamu pavyzdžiu galite parodyti vaikui, kaip jūs sprendžiate konfliktus, kaip susipažįstate su naujais žmonėmis, išreiškiate jausmus, dalijatės daiktais ir t.
Praktinių įgūdžių: Dažnai vaikams nereikia specialių pamokymų, kaip atlikti tam tikras užduotis: tvarkytis, praustis, lipdyti iš molio ar dėlioti dėlionę.
Pasitikėjimo savimi: Vaikams perduodame ne tik savo elgesio modelius, bet ir požiūrį į save ir kitus.
Vertybių: Svarbu vaikams paaiškinti žodžiais, ką jūs darote, kodėl elgiatės vienaip ar kitaip. Dažnai vaikai net neįsivaizduoja, kokios yra suaugusiųjų elgesio priežastys. Mokymas pavyzdžiu visada bus veiksmingesnis, jei papildysite jį paaiškinimais. Kruopščiai rinkdami dovaną draugui, galite paaiškinti vaikui, kodėl jums tai svarbu, pagal ką ją renkate.

Mokydami vaikus būkite nuoseklūs. Vaikai yra linkę greitai perimti ne tik teigiamo elgesio pavyzdžius, bet ir kartoti veiksmus, kurie mums patiems ne itin patinka. Mokydami vaikus būkite nuoseklūs. Jei norite ko nors išmokyti, o patys elgiatės priešingai, keliate vaikui sumaištį ir jam neaišku, kuo tikėti. Pavyzdžiui, tėtis nuolat įsakmiai primena vaikui, kad šis sakytų „prašom“ ir „ačiū“, tačiau pats niekada šių žodžių nevartoja arba vaikui sakoma, kad mušti kitų negalima, o šiam sumušus bendraamžį, yra baudžiamas diržu.

Žinodami, kad vaikas iš mūsų tiek daug mokosi, turime stebėti save, tačiau tai nėra paprasta. Kartais prarandame savitvardą, sakome tai, dėl ko vėliau gailimės, o netikėtai išsprūdusius žodžius vaikas tuoj pat įsidėmi ir pritaiko situacijose, kai mažiausiai to tikimės. Nė vienas iš mūsų nėra tobulas. Visi turime tam tikrų savybių ar ydų, kurių, ko gero, jau niekada neatsikratysime. Galime tik jas pripažinti ir paaiškinti vaikams, kad, pavyzdžiui, jei mama labai mėgsta saldumynus, tai nereiškia, kad juos valgyti sveika, arba kad išsprūdęs žodelis yra netinkamas ir tėtis stengsis jo nekartoti.

Žaidimas skatina vaikų kognityvinę ir socialinę raidą. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai mokosi kontroliuoti impulsus, sulaukti apdovanojimo, suprasti simbolius ir pažvelgti kito asmens akimis. Taip pat žaidimas padeda vaikams išreikšti jų baimes ir norus.

Nors ir nėra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad karo žaidimai daro įtaką vėlesniam vaikų agresyvumui realiame gyvenime, visgi dažnai tėvai ar auklėtojai prisibijo pirkti šautuvus, kardus ar lankus ir taip skatinti vaikus agresyviai žaisti. Deja, bandydami išvengti tokių žaidimų, suaugusieji sukuria „uždraustą vaisių“, kurio tik dar labiau norisi. Berniukai (dažniausiai) pasigamina pistoletą iš lego kaladėlių ar popieriaus, o jei ir tai draudžiama - žaidžia karą slapčia. Būdami maži, vaikai jaučiasi bejėgiai, o ginklas, nors ir žaislinis, jiems suteikia galios. Mažyliai tampa didvyriais ir gali nugalėti priešus, drakonus, baubus ir kitą blogį, kuris jiems kelia baimę. Dažnai tokiuose žaidimuose svarbiausia ne agresija, o laimėjimas - gėrio pergalė prieš blogį. Taip vystosi vaikų moralė, jie mokosi atskirti, kas yra tas gėris, o kas - blogis.

Dažniausiai, kol berniukai kovoja karuose, mergaitės puošiasi prieš veidrodį, rengia savo Barbę madingiausiais drabužiais, auna jai aukštakulnius ir šukuoja ilgus plaukus. Barbė, - ko gero, pati populiariausia lėlė visame pasaulyje. Jai suteikiami įvairūs vaidmenys: dantų gydytojos, mamos, manekenės, šokėjos, mokytojos ir netgi astronautės, bet turbūt dažniausiai ji - puošni princesė ar fėja, kurios grožiui niekas neprilygsta. Dažnai yra kritikuojama ne tik Barbės sureikšminama išvaizda, seksualizuoti drabužiai, bet ir nerealistinės kūno formos, kurias nuolat stebi mergaitės. Tai jas gali skatinti kelti sau, savo kūnui nerealius reikalavimus. Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu 5-8 metų mergaitėms buvo demonstruojami lėlės Barbės paveiksliukai. Tyrėjai pastebėjo, kad mergaitės, kurioms buvo rodomi Barbės paveiksliukai pasižymėjo žemesne saviverte ir labiau norėjo būti lieknesnės nei tos mergaitės, kurioms tokie paveiksliukai rodomi nebuvo. Tobula lėlė, turinti tobulą vyrą, namus ir darbą, kokio tik nori, gali formuoti mergaičių požiūrį, kad norint visa tai turėti, būtina būti tokia kaip Barbė - liekna, aukšta, blizgi. Tai tik prisideda prie kitos socialinės aplinkos - televizijos, žurnalų, kitų žaislų - peršamo įvaizdžio, kad moteris turi siekti „tobulo“ kūno, odos, plaukų. Išvaizda yra sureikšminama, o intelektiniai ar meniniai gebėjimai - nuvertinami.

Tie, kurie bandė, turbūt pastebėjo, kad šio pasaulio iš mergaičių neatimsi. Jis joms svarbus ne tik todėl, kad yra rodomas animaciniuose filmuose, bet ir todėl, kad neretai atspindi realų mūsų gyvenimą, kur, kaip ir ginklai, grožis gali suteikti galią. Mergaitės (ir berniukai) turi teisę fantazuoti, kad gyvena pasakoje, kad yra nenugalimi ar ypatingi. Žaisdami vaikai susikuria savo pasaulį, kuriame dažnai simboliais atsispindi jiems svarbūs dalykai. Taip pat, kaip ir karą nuo žaidimo, svarbu padėti vaikams atskirti realų žmogų nuo žaislinio. Mažos mergaitės dažnai nesureikšmina Barbės krūtinės dydžio ar klubų apimties - jos mato tiesiog lėlę, kuri niekada neatsisakys kartu pažaisti, visur lydės šeimininkę ir taps tuo, kuo tik ji panorės. Į šią lėlę, kaip ir į kitus žaislus, vaikai perkelia savo jausmus bei norus - tai atspindys to, kas vaikams tam tikru metu svarbu. Vieną dieną Barbė gali būti puošni princesė, o kitą - jau banko darbuotoja; kai serga šuniukas - ji gali tapti veterinare, o kai ilgimasi artimiausiųjų - globojančia mama. Laisvo žaidimo metu ugdomi ir socialiniai vaikų įgūdžiai - kaip elgtis parduotuvėje, kaip bendrauti su vaikais, mokykloje, ką daryti, kai kitas patenka į bėdą, arba kaip susipažinti sutikus naują veikėją.

Susidurdami su didele komercializuoto pasaulio įtaka norime apsaugoti savo vaikus, tačiau sukurti vaikams „šiltnamį“, kuris apsaugotų nuo visų pavojų, gali būti pernelyg sudėtinga, be to, ir neprasminga. Vaikai atras būdų išbandyti tai, kas jiems svarbu, nepaisant to, ką jiems sakysime. Daug svarbiau, kokias vertybes ir nuostatas jiems demonstruosime: kaip patys reaguosime į smurtą ar dirbtinį grožį.

Kalbėkitės su vaikais apie žaislus ir žaidimus. Pasistenkite suprasti, kaip jie tai mato, kas jiems suteikia malonumą: „Atrodo tau labai smagu. Kas tau smagu?“ Nuolatos švelniai priminkite, kad smagu yra tik įsivaizduoti ir žaisti karą. Paaiškinkite, kad tikri ginklai nesuteikia žmonėms malonių jausmų, taip pat tai, kad negalima kitų skriausti. Kalbėkitės apie grožį, kaip jį suprantate, kas jums gražu, paklauskite, kaip jį supranta jūsų vaikas. Galite išsakyti atvirai, kodėl jūsų nežavi Barbės išvaizda, jos apranga. Žaismingai aptarkite, kad tikri žmonės neatrodo taip, kaip Barbė, o tikros meškos neatrodo kaip Mikė Pūkuotukas. Suteikite vaikams galimybę išsakyti savo idėjas, poreikius, norus ir nerimą. Tai suteiks jiems daugiau galios jausmo nei žaisliniai ginklai. Parodykite mergaitėms, kad jos yra matomos, girdimos ir gerbiamos už tai, kas yra, o ne už tai, kaip atrodo. Leiskite vaikams žinoti, kad gali kalbėtis su jumis, dalytis tuo, ką mato ir girdi aplink, ir kad bus išklausyti, o ne sugėdinti, išjuokti ar nubausti. Nedrauskite, bet stebėkite vaikų žaidimą. Jei tai nėra pagrindinis ir vienintelis jūsų vaiko žaidimas, leiskite jam tyrinėti. Pirkdami žaislinį ginklą, išrinkite tokį, kuris iš tiesų atrodo kaip žaislas, o ne kaip tikras „kalašnikovas“ ar durklas. Kuo spalvingesnis - tuo geriau. Šaudykite į taikinius, ne į žmones. Mokykite vaikus netaikyti į veidą, o geriausiai visai „nešaudyti“ į žmones bei gyvūnus. Visgi vaikams labai smagu į ką nors pataikyti ir taip pasiekti savo tikslą, be kita ko, taip pat tai lavina akies ir rankos koordinaciją. Ribokite vaikų stebimą smurtą per televiziją ar kompiuteriniuose žaidimuose. Tai turi didesnį poveikį nei žaidimai ginklais. Venkite lyties nulemtų stereotipų. Padėkite mergaitėms ir berniukams atrasti įvairias veiklas, interesus ir elgesio modelius, kurie nebūtinai atitinka visuomenei įprastus. Galbūt jūsų sūnus nori žaisti virtuvėlėje ir gaminti maistą ar supti lėliuką, o dukra - statyti namus ar valdyti mašinėlę. Vienas žaislas nepakeis jūsų vaiko - nesukels anoreksijos ir neišmokys smurtauti. Net jei tam tikri įvaizdžiai gali būti žalingi, tėvų įtaka visada yra stipresnė. Svarbiausia, kad vaikai žinotų, kad gali atvirai jums išsakyti savo norus ir baimes, pasikalbėti apie žaidimą ir tai, kas jiems įdomu.

Kiekvienoje šeimoje ar darželio grupėje galima pastebėti, kaip suaugusieji tam tikrus dalykus kartoja šimtus kartų ir vis tiek lieka neišgirsti: „pavalgę pasakome „ačiū“, „tylime pietų miego metu“, „dalijamės žaislais“, „pažaidę, susitvarkome“. Teigiamas dėmesys gali daug kuo pagelbėti tėvams, auklėjantiems vaikus. Vaikai yra linkę labai aktyviai reaguoti į pagyrimą ar paskatinimą - jie siekia būti pastebėti, o skaudžiausia jiems, kai jų pastangos lieka neįvertintos. Jei taip atsitinka, tikėtina, kad vėliau vaikas bus mažiau linkęs demonstruoti panašų elgesį. Skatinimo sistema - tai viena iš pasaulyje dažniausiai naudojamų strategijų, padedančių vaikams įgyti naujų įgūdžių ir keisti elgesį. Tai sistema, kai suaugusieji (tėvai arba auklėtojai) už tam tikrą pageidaujamą vaiko elgesį ar naują įgūdį paskatina pagal iš anksto nustatytą susitarimą, arba sistemą. Dažniausiai tokiose sistemose naudojamos elgesio lentelės, žetonai ar kitos priemonės, kurios vaikui padeda suprasti, kokį paskatinimą jis pelnė.

Galbūt pastebite tam tikrą probleminį vaiko elgesį ar niekaip nesusitariate, kad jis vykdytų dienos užduotis - turite tai jam nuolat priminti. Geriausiai šią sistemą taikyti siekiant paskatinti tinkamą elgesį: tvarkytis, eiti laiku miegoti, valytis dantis, atsiprašyti, dalytis žaislais, kalbėti paeiliui, nusiraminti supykus. Susėskite kartu su vaiku ir aptarkite, kokio elgesio jūs tikitės. Svarbu pasirinkti ne daugiau kaip tris siektinus išugdyti įgūdžius ir sutelkti dėmesį į juos. Kol vaikas neįgis šių įgūdžių, nekeiskite jų. Pavyzdžiui, Jokūbas dažniausiai ryte atsikelia pirmas ir greit susiruošia į darželį, tačiau vakare tėvams sunku su juo susitarti, kad 9 valandą jis jau gulėtų lovoje. Tokiu atveju tėvai gali pasirinkti ugdyti du įgūdžius: „laiku keltis“ ir „laiku gultis“. Jokūbas, matydamas, kad jam gali gerai sektis įgyvendinti vieną užduotį, stengsis pasiekti ir kitos tokius pačius rezultatus. Stenkitės pageidaujamą elgesį suformuluoti teiginiais, nevartodami žodelio „ne“. Geriau aiškiai pasakykite, ką vaikas turi daryti, o ne ko nedaryti. Pavyzdžiui: „Pyktį išsakyti žodžiais“, o ne „Nesimušti“. Vaikas gali suprasti, kad muštis negalima, bet nežino, kaip kitaip išreikšti savo jausmus. Būtinai labai aiškiai apibūdinkite, koks elgesys bus skatinamas, užrašykite tai, o dar nemokantiems skaityti vaikams pageidaujamas veiklas pavaizduokite piešiniais. Kai tik pastebite pageidaujamą elgesį - suteikite vaikui atlygį. Tai gali būti lipdukas, žetonas, stiklinis rutuliukas, dėlionės ar konstruktoriaus detalė ar kitas paskatinimą simbolizuojantis daiktas. Atlygį parinkite kūrybingai - tai gali būti bet koks daiktas, kuris pradžiugins vaiką ir motyvuos stengtis toliau. Įteikdami atlygį, aiškiai pasakykite vaikui, kokį tinkamą, pagirtiną jo elgesį pastebėjote, ir pagirkite už tai: „Šaunuolis, kaip ir tarėmės, tu 9 val. jau guli lovoje“ arba „Pastebėjau, kad paskolinai savo lėlę sesei. Svarbu, kad vaikas turėtų ir tam tikrą būdą, kaip stebėti savo pasiekimus. Galite pakabinti lentelę, kurioje kiekvieną dieną nupiešiate žvaigždutę ar kitą pasiekimo simbolį, arba pats vaikas gali užklijuoti gautą lipduką. Kartu su vaiku galite pagaminti žaismingą, spalvingą ir patrauklią lentelę. Jei už pageidaujamą elgesį įteikiate žetoną, rutuliuką ar kokį kitą daiktą, paskirkite specialią dėžutę ar stiklainį, kuriame vaikas galėtų juos kaupti. Jei jūsų sūnus ar dukra pageidaujamo elgesio nedemonstruoja, tiesiog nesuteikite atlygio. Apgalvokite visas detales, kaip skatinsite vaiką: kada pradėsite įgyvendinti sistemą, už ką ir kur skatinsite vaiką: ar tik namuose, ar ir viešose vietose, svečiuose, kaip įteiksite atlygį, kada turi būti demonstruojamas pageidaujamas elgesys ir kokie veiksmai jį sudaro. Siekdami įvertinti, ar vaikas atliko tam tikrą užduotį, pavyzdžiui, susitvarkė žaislus, numatykite ir skiriamą laiką tai užduočiai atlikti. Galite susitarti, kad paprašytas susitvarkys per 10 min. ar kad žaislai bus savo vietoje iki vakarienės. Kiek vyresniems vaikams galite pasiūlyti tam tikrą skaičių surinktų taškų - žvaigždučių, lipdukų ar žetonų - iškeisti į tam tikras privilegijas. Apgalvokite, kas motyvuoja jūsų vaiką, kas jam įdomu, svarbu, išklausykite paties vaiko idėjas, kokių apdovanojimų jis norėtų už savo pastangas. Tai padės jam stengtis dėl to, ko jis iš tiesų trokšta. Dažnai tėvai galvoja, kad geriausias paskatinimas ar atlygis - pinigai ar brangios pramogos. Iš tiesų dauguma vaikų labiausiai nori tėvų dėmesio ir skiriamo laiko. Jūs esate geriausias apdovanojimas savo vaikui. Kiti galimi apdovanojimai - saldainiai ar kiti skanėstai, išvyka į koncertą, teatrą ar kiną, koks nors žaislas ar žaidimas, apie kurį vaikas svajoja. Kai apgalvosite visas detales, paaiškinkite sistemą vaikui. Neakcentuokite „blogo“ ir nepageidaujamo elgesio ar kas nutiks, jei jis nesistengs, tiesiog paaiškinkite: „Kaskart, kai tu pasakysi mandagų žodį: „prašau“, „ačiū“ ar „atsiprašau“, tau duosiu vieną lipduką. Juos klijuosime štai čia. Pagrindinis šios sistemos tikslas - padėti vaikui įgyti motyvaciją pačiam atlikti pageidaujamas užduotis ar demonstruoti išmoktus įgūdžius. Kai pastebite, kad elgesys, kurį skatinote, tampa natūralus jūsų vaikui, t. y. Jei neišliksite nuoseklūs ir nesilaikysite sistemos, vaikas gali greitai prarasti motyvaciją stengtis. Susitarkite ir kartu nuspręskite, kiek taškų - žvaigždučių, žetonų ar lipdukų vaikas turi surinkti, kad galėtumėte paskelbti, jog tikslas pasiektas ir tai kartu atšvęsti. Pasakykite vaikui, kad džiaugiatės ir didžiuojatės juo. Kai manote, kad vaikas jau pasiruošęs, galite pradėti mokyti naujo įgūdžio. Būkite pozityvūs: pastebėkite tai, kas vaikui sekasi, o ne kas nesiseka; kaip jis stengiasi, o ne kaip pamiršta susitarimus. Būkite nuoseklūs: ši skatinimo sistema pareikalaus nemažai energijos ir iš suaugusiųjų - yra labai svarbu laikytis susitarimų ir apdovanoti vaiką pastebėjus kiekvieną pageidaujamo elgesio apraišką. Taip pat svarbu nekeisti taisyklių ir sąlygų, kai sistema jau yra įgyvendinama. Būkite realistai: nesitikėkite iš vaiko per daug ir per greitai. Nepamirškite, kad pirmiausia vaikus motyvuojate tuo, kad pastebite jų pastangas ir už tai pagiriate. Materialūs apdovanojimai yra tik simboliai, kurie padeda vaikui siekti užsibrėžtų tikslų. Skatinimo sistema padeda ne tik išmokti naujų elgesio būdų, bet ir stiprinti tėvų ir vaikų ryšį. Vaikai patys užsidirbdami privilegijas mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, savarankiškai kontroliuoti elgesį. Taip pat vaikams svarbu būti pastebėtiems ir įvertintiems, tai didina jų pasitikėjimą savimi ir savivertę. Naujų įgūdžių ir motyvacijos ugdymas - tai nuolatinis procesas, kuris kiekvienam vaikui savitas: kas veiksminga vienam, gali visai netikti kitam. Kurdami sistemą pritaikykite ją savo vaikui ir kantriai laukite rezultatų.