2011 m. Širdis (it. Cuore) - italų rašytojo Edmondo De Amičio romanas vaikams, pirmą kartą išleistas Italijoje 1886 m. Romanas parašytas berniuko Enriko dienoraščio forma, ištisinio siužeto beveik nėra. Knygą sudaro atskiri pasakojimai apie Enriko klasės draugus, jų tėvus ir kilnius žmonių poelgius.
Knygoje stipri itališkojo nacionalizmo dvasia, aukštinama šalies vienybė ir stiprybė. Svarbi romano dalis - vadinamieji mėnesiniai apsakymai, kuriuos Enrikui ir jo klasės draugams kiekvieną mėnesį duoda nusirašyti jų mokytojas.
Edmondas De Amičis (Edmondo De Amicis, 1846 m. spalio 21 d.-1908 m.) - italų rašytojas, žurnalistas ir poetas. Didelę įtaką jo gyvenimui ir kūrybai darė nacionalinis išsivadavimo judėjimas Italijoje, vykęs kaip tik tuo metu, kai jis augo. Rašytojas baigė Modenos karo mokyklą ir dalyvavo paskutiniuosiuose Italijos išsilaisvinimo karuose. Nemažai rašė apie kareivių gyvenimą, redagavo leidinį Italia militare („Karinė Italija“), o išėjęs į atsargą užsiėmė tik rašymu.
Viena pirmųjų itališkų vaikų knygų - „Širdis“, išleista 1886 m., vis dar leidžiama. Tai sudėtinga ir nuotaikinga pedagoginio pobūdžio mokyklinė istorija, pasakojanti apie Italijos kultūrą, tautos sunkumus siekiant suvienodinti įvairiose vietovėse gyvavusias tradicijas prieš 1861 m. šalies suvienijimą. Vienas ryškiausių kūrinio bruožų - tarpkultūriškumo ir šalies kultūros derinys. Dėl keleto vyraujančių klaidingų nuomonių knyga ir dabar vertinama prieštaringai.
Romano vaikams „Širdis“ pasaulio ir Lietuvos vaikų širdis užkariavo prieš daugiau nei šimtą metų. Juk yra nesenstančių temų, nemirštančių jausmų ir bėgant šimtmečiams nesikeičiančios išminties.
Apysaka „Širdis“ yra pradinės mokyklos mokinio dienoraštis, kurį kartais papildo mokytojo pasakojimai, pamokantys, kaip derėtų elgtis tam tikrose situacijose, ir tėvų laiškai. Enrikas mokosi, svarsto ir ieško atsakymų bendraudamas su vaikais savo mokykloje, su suaugusiais - tėvais, mokytojais. Jam svarbu suprasti, kaip derėtų elgtis ir kokie pavyzdžiai yra tinkami. Enrikas susiduria ir su neigiamu veikėju, piktuoju Frančiu, kuriam apibūdinti pasitelkiamas epitetas - beširdis.
Kiekviena knygoje pasakojama istorija kalba apie vis kitą moralinę vertybę, iš kurių svarbiausios yra susijusios su pagalba tiems, kuriems ji reikalinga, su meile ir pagarba šeimai bei draugams, su patriotizmu.
„Jau knygos pavadinimas nurodo į širdį, o jos puslapiuose apstu šviesių pamokymų apie kilnius jausmus, kurie vienodai svarbūs visų šalių jaunuoliams. Autoriaus padedami šias pamokas kasdien, visus dešimt mokslo metų mėnesių, veda patyrę meistrai. Ir tai meilės, pagarbos tėvams, užuojautos, moralinės drąsos, patriotizmo ir demokratijos pamokos. Jos pateikiamos istorijose apie narsą ir pasiaukojimą, herojiškumą, draugystę bei išmintinguose tėvų ir mokytojų patarimuose.“
| Metai | Vertėjas |
|---|---|
| 1915 m. | Matas Grigonis |
| 1929-1930 m. | Jonas Jablonskis |
| 1989 m. | Algimantas Gudaitis |
Apysaka „Širdis“ italų rašytojui Edmondo De Amičis atnešė pasaulinę šlovę. Ji išversta į dvidešimt penkias kalbas. Italijoje romanas pirmą kartą pasirodė 1886 metais, o į lietuvių kalbą buvo išverstas ir išleistas jau 1915 m. Knyga išversta į daugelį pasaulio kalbų.
Žmogaus širdis vaikams | Edukacinis vaizdo įrašas, kuriame sužinosite viską apie tai, kaip veikia širdis
