Atostogos šeimai Lietuvoje yra teisingas pasirinkimas ieškantiems ramybės, privatumo ir įkvepiančių pramogų.
Šeimyninės pramogos Druskininkuose, lankytinos vietos su vaikais, poilsis prie ežero Dzūkijoje ar gražios sodybos nuoma atostogoms - tai puiki alternatyva masiniam turizmui užsienio šalių kurortuose.
Vidutinė temperatūra svyruoja apie 25°C, o lietaus kiekis nedidelis. Tai leidžia mėgautis aktyviomis pramogomis lauke, vaikams tyrinėti žaliuojančią gamtą, o jums - atsipalaiduoti po darbų maratono.
Be to, poilsis Lietuvoje yra saugus. Čia mažas nusikalstamumas, nėra teroristinių išpuolių grėsmės. Pasireiškus sveikatos sutrikimams, kvalifikuota pagalba yra greitai prieinama. Pažįstama kalba ir kultūra suteikia papildomo užtikrintumo poilsiaujant su mažyliais.
Poilsis su vaikais Lietuvos gamtoje - Dzūkijos nacionaliniame parke
Trečias aspektas - kainos. Kad ir kaip plūstume vidutinių išlaidų krepšelį Lietuvoje, palyginkite jį su poilsio kaštais užsienyje. Išvada akivaizdi: tiek maisto, tiek pramogų kainos Lietuvoje vis dar patrauklios. Čia galite mėgautis kokybiškomis atostogomis be reikšmingų šeimos biudžetui investicijų.
Kainos kainomis, bet ne mažiau svarbus ir pramogų bei veiklų pasirinkimas. Atostogoms su vaikais Lietuvoje pasiūlymų tikrai apstu. Ypač mėgstantiems aktyvų poilsį gamtoje.
Plaukimas baidarėmis, dviračių ir pėsčiųjų takai, maisto gaminimas ant laužo, malkomis kūrenamos pirties dūmo kvapas, pramogų parkai ir kurortų siūlomos atrakcijos tikrai nepaliks abejingų! Net ir pliažines atostogas pamėgę tautiečiai čia turi galimybę rinktis: ramiai ilsėtis prie atokaus miško ežerėlio, ar nerti į poilsiautojų minias pajūrio kurortuose.
Turistų ir poilsiautojų kiekis taipogi yra reikšmingas. Lietuvos dar neužplūdo masinis turizmas. Prie lankytinų objektų nereikia brautis alkūnėmis, maitinimo įstaigose nesidriekia eilės, o ieškantiems ramaus poilsio pietų Lietuvos gamta yra tikras atradimas.
Dzūkijos miškų platybės, smėlėtos ežerų ir upių pakrantės, žydintis Druskininkų kurortas ir jaukūs vakarai stilingoje kaimo turizmo sodyboje pušynų glėbyje - tai puiki proga atrasti kūno ir minčių harmoniją. Nuostabūs gamtos vaizdai, sveikas maistas, žvaigždėti vakarai prie laužo ir įkvepiančių pramogų gausa suteiks begalinį žavesį jūsų atostogoms su vaikais Lietuvoje.
Kada geriausia atostogauti Lietuvoje su vaikais?
Liepa ir rugpjūtis yra pats sezono įkarštis, todėl kainos šiais mėnesiais smarkiai išauga. Lygiai kaip ir poilsiautojų kiekis. Kita vertus gegužė, birželis ar rugsėjo pradžia taipogi tinka atostogoms Lietuvoje su vaikais! Šeimos poilsiui pasirinkę vasaros pradžią išvengsite spūsčių ir ženkliai sutaupysite. Pramogos ir apgyvendinimas bus pagal kišenę net ir mažiau pasiturintiems tėvynainiams su mažyliais.
Šaltuoju periodu poilsiautojai ypatingai laukiami Druskininkuose. Čia SPA procedūroms taikomos didelės nuolaidos, o aplink kurortą išsibarstę kaimo turizmo sodybos siūlo įvairiausių laisvalaikio veiklų. Malkomis kūrenama pirtis yra tiesiog būtina atostogų pramoga kaimo turizmo sodyboje žiemą.
Poilsis Lietuvoje su šeima: kur apsistoti?
Ne paslaptis, kad populiariausios kryptys aktyviam poilsiui su šeima yra Lietuvos nacionaliniai parkai, Druskininkai, Birštonas ir pajūrio kurortai. Atostogoms su vaikais duris atveria kaimo turizmo sodybos, nameliai prie ežero ir vilos. Konkrečią vietą reikėtų rinktis atsižvelgiant į jūsų šeimos pomėgius ir vaikų amžių.
Mėgstantiems kavines, barus, parduotuves ir turistų šurmulį, verta apsistoti kurortų centruose ir didmiesčiuose. Pasirinkimas platus: viešbučiai, spa gydyklos, svečių namai, kotedžai, privataus sektoriaus „liukseliai“… Čia nuobodžiauti neleis poilsiautojų klegesys, gyvastimi alsuojančios maitinimo įstaigos ir vakariniai muzikos garsai.
Jaukios kaimo turizmo sodybos pušynų ir ežerų apsuptyje suteiks erdvės tiek pramogoms, tiek ir jūsų mintims. Pastaruoju metu šeimos su mažais vaikais atostogoms vis dažniau renkasi Dzūkijos nacionalinį parką ir Druskininkų apylinkių sodybas.
„Dzūkijos uoga“ - stilinga ir komfortiška sodyba 10-18 žm. poilsiui Lietuvos gamtoje. Vienu metu apgyvendiname tik vieną svečių kolektyvą. Čia galima derinti privatumą ir aktyvų poilsį gamtoje su šurmuliuojančio kurorto pramogomis.
Dzūkijos nacionalinis parkas Lietuvoje slepia daugybę pramogų pasiūlymų šeimoms su vaikais
Daugelis Dzūkijos nacionalinio parko sodybų jau senokai pakeitė savo kvalifikaciją ir tapo ramaus poilsio vieta gamtos apsuptyje. Namelių Dzūkijoje šeimininkai rūpinasi ne tik apgyvendinimo įstaigos komfortu, bet kartu siūlo ir pramogas poilsiaujantiems. Šeimos su vaikais ir bičiuliai yra pagrindiniai tokių sodybų svečiai.
Kartkartėmis sodybą įmonės renginiams čia renkasi ir darbo kolektyvai.
„Dzūkijos uoga“ - stilingai komfortiška sodyba pušyno ir vandens apsuptyje poilsiui su vaikais. 91% teritorijos čia sudaro miškai. Šis regionas pasižymi upių gausa. Dzūkijoje tyvuliuoja daugybė atokių ežerų su smėlėtais paplūdimiais. Tiek vietinių gyventojų, tiek ir atvykstančių poilsiautojų koncentracija čia daug mažesnė, nei didžiuosiuose Lietuvos kurortuose.
„Zackagirio“ pėsčiųjų takas - tai nacionalinio parko „perliukas“. Poilsiautojams su mažais vaikais galima pasirinkti trumpąją 7 km. tako atkarpą. Su vaikais ją įveiksite per 1,5-2 val. Pateiktame žemėlapyje ši atkarpa pažymėta žaliai. Bijantiems per daug nutolti nuo civilizacijos puiki alternatyva yra 10,5 km „Zackagirio“ tako atkarpa, įveikiama per 2-2,5 val. Žemėlapyje ji pažymėta violetine spalva. Na o jeigu esate sportiški trekingo entuziastai, galima pasitinkti visą 13,8 km ilgio maršrutą.
Šalimai „Zackagirio“ driekiasi ir neseniai renovuotas „Čepkelių“ pažintinis - mokomasis takas su perstatytu apžvalgos bokštu. Žemėlapyje takas pažymėtas rausvai.
Mėgėjams minti pedalus siūlome išbandyti „Dzūkijos uoga“ sodybos parengtą dviračių maršrutą, žemėlapyje pažymėtą geltona spalva. Tai smagi trasa, einanti palei Merkio upę, etnografininį Dubininko kaimą, Puvočių, Viršurodukio ir Trasninko kaimelius. Maršrute parodytos vietos maudynėms, istoriniai ir gamtos paminklai. Šią dviračių trasą su vaikais įveiksite per 2-2,5 val.
Dzūkijos parke vingiuoja ir baidarininkų pamėgtos Merkio, Ūlos ir Grūdos upės. Akį traukia upių pakrantėse išsibarstę etnografiniai mediniai kaimai. Viename iš jų- Musteikoje - įsikūręs senovinės bitininkystės muziejus po atviru dangumi. Bitininkas Romas Norkūnas čia bene pats populiariausias eksponatas. Juk ne kasdien pamatysi, kaip plikomis rankomis medžių drėvėse gyvenančių bičių medus kopinėjamas. Atostogos su vaikais Lietuvoje turi savo žavesio!
Verta užsukti į Zervynas - seniausią Lietuvišką kaimą ant Ūlos kranto. Aplankykite Čepkelių raistą, Margionis, gatvinį Dubininko kaimą, Musteiką, Zakavolius bei Viršurodukio kaimelį, menantį Lietuvos partizanų kovas.
Etnografiniuose Dzūkijos kaimuose vis dar galima paragauti grikinės babkos, dzūkiškos bandos ar aplankyti senuosius juodosios keramikos meistrus.
Juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis gyvenana ir kuria Zakavolių kaime netoli Merkinės. Meistras į svečius priima visus norinčius susipažinti su juodąja keramika.
Merkinės lankytinos vietos traukia būrius poilsiautojų iš Druskininkų. Čia rasite nuostabųjį Merkinės apžvalgos bokštą, Merkinės piliakalnį, Merkinės piramidę ir daugelį kitų pietų Lietuvos įžimybių.
Alytaus apskrities sodybų poilsiautojai turi unikalią galimybę atrasti daugybę lankytinų vietų Dzūkijoje. “Ūlos akis”, “Gaidžių kopa”, “Bakanauskų“ pelkė, “Meškos šikna”, 2023m duris atvėręs „Stėgalių“ stumbrynas- tai tik keli pavadinimai, viliojantys pietų Lietuvoje atostogaujančias šeimas su vaikais.
Dzūkijos nacionalinio parko lankytojų centre jauniesiems turistams įrengta moderni gamtos ekspozicija. Čia susitarsite dėl pažintinės ekskursijos po Čepkelių raistą. Vasaros metu Marcinkonių lankytojų centre dirba jauni aktyvūs savanoriai, mokantys bendrauti su mažaisiais lankytojais.
Tad jei nusprendėte, jog vertėtų praplėsti savo atžalų akiratį naujomis žiniomis apie gamtą - Dzūkijos nacionalinis parkas yra tinkama atostogų kryptis.
Keliaujant link Druskininkų, verta aplankyti Liškiavos vienuolyną su mumifikuotų vienuolių palaikų ekspozicija. Iš Liškiavos į Druskininkus ir atgal Nemunu kursuoja garlaivis.
Aktyvaus poilsio mėgėjai Dzūkijos nac. parke ras 11 dviračių trasų, įvairaus ilgio pėsčiųjų takų ir gausybę baidarių maršrutų.
Gražią vasaros dieną verta užsisakyti plaukimą baidarėmis arba plaustu. Ši pramoga tinka ir šeimoms su mažais vaikais. Plaukimas baidarėmis su nakvyne jaukioje komfortiškoje sodyboje patiks aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Po vandens pramogų galima pasilepinti malkomis kūrenamoje kaimo turizmo sodybos pirtyje.
Poilsis Druskininkuose su vaikais
Poilsiaujančias Druskininkuose šeimas vilioja „Aqua“ parko pramogos, slidinėjimas „Snow arenoje“, „Lynų kelias“, laipiojimo atrakcionų parkas medžiuose. Kurorte galite susipažinti su medinių skulptūrų ekspozicija, „apverstu namu“, miško muziejumi „Girios aidas“, pasivaikščioti po daugybę parkų.
Pietums ar vakarienei verta užsukti į „Sicilia“ restoraną M.K čiurlionio gatvėje ar paragauti šviečių bandelių „Boulangerie“ kepyklėlėje.
Smagu pasivažinėti dviračių takais. Šeimos poilsį paįvairins šalia kurorto esantis „Grūto“ parkas su sovietinės eros palikimu. Poilsiaujančioms šeimoms su vaikais „Grūte“ įrengta žaidimų aikštelė su supynėmis ir žvėrynėlis. Ką pamatyti Druskininkuose ras kiekvienas!
Nauja stilinga kaimo turizmo sodyba įsikūrusi Druskininkų pašonėje, mažame Dzūkijos nacionalinio parko kaimelyje, miško ir vandens apsuptyje. Ieškantiems sodybos su maistu, siūlome maisto gaminimo programas ant laužo ir moliniame pečiuje.
Kad atostogos Lietuvos gamtoje netaptų iššūkiu, verta iš anksto pasidomėti nuomojamo būsto komfortu, tvarka ir aplinka. Tai ypač svarbu šeimoms su mažais vaikais. Kaimo turizmo sodyboje “Dzūkijos uoga” rasite švara spindinčius vonios kambarius, modernų vidaus dizainą, naują buitinę techniką, Wi-Fi, jaukų židinį, didelį kiemą su vaikų žaidimų aikštelę, pirtį, lauko terasą, pavėsinę ir visus šiuolaikinio būsto privalumus. Čia gražiausios sodybos nuotraukos.
Atostoms priimame 8-18 svečių grupes, organizuojame aktyvaus poilsio pramogas Dzūkijos gamtoje. Vertiname poilsiautojų privatumą, todėl vienu metu apgyvendiname tik vieną svečių kolektyvą. Gyvename netoliese ir galime atvykti pagal poreikį. Užsukite į „Dzūkijos uogą“. Puikios atostogos Lietuvoje, poilsis Druskininkuose su vaikais ir kaimo turizmo sodybos Dzūkijoje pramogos laukia Jūsų!
Vienas didžiausių gimnastikos centrų Lietuvoje - Judesys ir jo charizmatiškieji treneriai kviečia jaunėlius į nepamirštamą 7 dienų vasaros nuotykį vienoje gražiausių šalies vietų - Dzūkijos nacionaliniame parke. Tai ne tik vasaros stovykla - tai patirtis, kuri stiprina kūną, augina pasitikėjimą savimi, skatina smalsumą ir kuria naujas draugystes.
Stovyklos tikslas - atitraukti vaikus nuo žydrųjų ekranų ir parodyti, kad gamta yra puikus poilsio, pramogų ir žinių šaltinis.
- protų mūšiai bei stalo žaidimai.
Po savaitę trukusio nuotykio vaikai namo grįžta ne tik su nuotraukomis ar įspūdžiais.
Ar vaikui būtina turėti sportinės patirties? Ne. Stovyklos programa pritaikyta skirtingo fizinio pasirengimo vaikams, todėl veiklos yra subalansuotos.
Vaikus visos stovyklos metu prižiūri Judesio trenerių komanda, turinti patirties dirbant su vaikais sporto ir stovyklų veiklose.
Ar vaikai turės laiko maudynėms ir poilsiui? Taip.
Stovyklautojams užtikrinamas reguliarus ir subalansuotas maitinimas kelis kartus per dieną.
Ar vaikas ras draugų, jei vyksta vienas? Taip. Stovyklos programa sukurta taip, kad vaikai nuolat veiktų komandoje - dalyvautų žaidimuose, iššūkiuose ir bendrose veiklose.
Dar neišaušus rytui, kai nosį kutena vasariškas šaltukas, mes kraunamės paskutinius užkandžius ir išdundame link nuostabiosios Dzūkijos. Link apdainuotų žaliųjų miškų, link uogų ir grybų jūros.
Pirmasis mūsų taškas - Grūto parkas. Parkas, kuriame nusikeliame į tėvų ir senelių jaunystės laikus. Kai kiekvienas turėjo pagalvoti, kaip elgtis, kaip atrodyti ir ką sakyti. Tik įžengus pasitinka traukinys, menantis skaudžius Lietuvai laikus. Aplinka labai gražiai sutvarkyta, nors kaip ir pati parko idėja, kvepia sovietmečiu. Pateikus bilietus, patenki įį užmirštą miestą. Grūto parke išnyksta dabartis, viduje pradeda knibždėti nejaukumo jausmas, kad iš bokštelio tikrai kas nepykštelėtų. O ne taip seniai, tai buvo „normali“ gyvenimo realybė. Stalinas, Leninas, Gorbačiovas ir kiti parke yra karaliai. Visas parkas pilnas jų ir kitų panašių veikėjų skulptūrų bei biustų, o muziejaus sienos nuklotos pieštiniais, spausdintais diktatorių portretais, propagandiniais šūkiais.
Nesinorėjo stipriai juokauti iki tol, kol nepriėjome kitos Grūto parko pusės. Mus pasitiko mini Zoologijos sodas su gausybe paukščių, meškutėmis, lapute ir dar keliais keturkojais gyventojais. Mūsų mažoji keliautoja sunkiai galėjo atsitraukti nuo nematytų balandžių rūšių iki kol nepastebėjo pramogų parko. Supynės gal ir be gausybės lempučių, bet kokios spalvos! Eilėje pasisupti ant geležinių laivelių laukia ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai, kuriems ši pramoga žadina vaikystės prisiminimus. Grūto parkas pasirūpins ir išalkusiais.
Kad ir kaip keista, Trakų rajonas priklauso Dzūkijai, tad važiuojant link gražiausių Lietuvos miškų, būtina užsukti į Velnio duobę. Čia ne šiaip sau duobė. Pasakojama, kad Aukštaitijos regioniniame parke guli milžino skeletas, kurio burna ir yra Velnio duobė. Pati duobė yra taisyklingos apskritimo formos, apie 40 metrų gylio ir 10 metrų paviršinio durpių sluoksnio. Įkristi į šią pelkę tikrai nesinorėtų. Nors vasarą lyg ir galima ja pabraidžioti, bet Velnio duobė yra pavojinga ir klampi. Mokslininkai taip ir nėra priėję vieningos nuomonės dėl duobės atsiradimo, nors daugelis sutinka, kad tai susiję su ledynais. Mums labiau patiko mistinės velnio duobės istorijos, po kurių nuleidę galvas ieškojome Velnio pirštų - pailgų akmenukų.
Gyvenimas yra balansas, tad už beveik 20 kilometrų nuo Grūto parko stūkso trišonė Merkinės piramidė (čia duobė, čia piramidė). 2002 metais ji nugulė ant žemės, vėliau buvo apgaubta kupolu, šalia buvo įrengta archangelo Gabrieliaus erdvė, pastatyta archangelo Šv. Mykolo statula. Nors į piramidę įžengėme nusiteikę skeptiškai, kažkas joje vis tik yra. Galbūt tvyranti tyla ir ramybė, o galbūt vidinis tikėjimas, kad čia gali įvykti stebuklas, priverčia mus pabūti joje ilgiau. Galiausiai išsinešame ir šventinto vandens buteliuką.
Merkinė man kvepia žemuogėmis, grybų pilnomis pintinėmis ir rytiniais močiutės blynais. Merkinė - tai laisvė, atostogos, daug juoko, duona su pomidorų padažu ir Buratino limonadu. Tai mažas miestelis, kuriame kaimynų žąsys blokuodavo tiesiausią kelią į parduotuvę, tekėjo ir vis dar teka šaltinėlis, kur mūsų visada laukdavo besišypsantis senelis Tadas. Pačiame centre yra įsikūręs Merkinės istorijos muziejus, kuriame mus pasitinka besišypsantis gidas, kaina tesiekia vieną eurą, o kiek istorijos! Mažieji susidomėję bando viską paliesti, patikrinti, o didesni skaito ir klausosi. Ir partizanai, ir žydai, ir Mickevičius, ir karalius Vaza. Neįtikėtina, kaip iš paprasto kaimelio su trimis parduotuvėmis ir turgumi išaugo vienas įspūdingiausių lankytinų objektų Lietuvoje.
Merkinės piliakalnis - tai vienas žinomiausių piliakalnių, įėjęs į Lietuvos istoriją, jo šlaitų aukštis siekia iki trisdešimties metrų. Piliakalnio atsiradimas siejamas su Merkinės pilimi, kurią istorikai šaltiniuose randa paminėtą jau nuo 1377 metų. Tiesa, tokiam gražuoliui parkavimosi aikštelė galėtų būti ir didesnė, bet pagaliau, įspraudus automobilį į kampą jau skaičiuojame laiptukus aukštyn. Ir išties atsiveria nepaprastas, dviejų upių Nemuno ir Merkio, santakos vaizdas. Kadaise čia virė tikras šalies valdovų gyvenimas. Vėjas varo mus lauk, tad pasukę link senųjų laiptukų leidžiamės žemyn. Kartas nuo karto reikia čiuožti smėliu, bet, įmerkus kojas į Stangės tvenkinio upeliuką, ekstremalus nusileidimas pasiteisina.
Tarp Dzūkijos pušynų slepiasi Merkinės apžvalgos bokštas, jo aukštis siekia net 26 metrus. Žmonės sako, kad tai ne bokštas, o meno kūrinys, atkartojantis medžių lajas ir tuo pačiu atveriantis nuostabius vaizdus.
Ar galima sakyti, kad matei Dzūkiją, jei nebuvai prie Ūlos akies? Negalima! Ūlos akis - tai hidrografinis gamtos paminklas, aptvertas ir saugomas nuo norinčių išbandyti akies spūdį. Praėjus tiltuką, Ūlos akis žvelgia upės kairiojo kranto terasoje. Atrodo, kad iš šio šaltinio bando kažkas išsiveržti, bet pritrūksta jėgų.
Skubame prie didžiausios Lietuvos pelkės - Čepkelių raisto. Pirmiausia čia ne taip paprasta pasivaikščioti, reikia gauti leidimus, bet buvo verta. Šis pelkynų kompleksas beveik nepaliestas žmogaus, tad gamta tvarkosi pati. Aukštapelkėje nemažai įvairių gyvių, kuriems patinka drėgmė, stepės ir tundra. Čia galima rasti balinių vėžlių, medvarlių, kurtinių, gervių, stulgių, didžiųjų apuokų. Čia žydi orchidėjos ir yra vienas didžiausių spanguolynų. Tai ir mūsų vienintelės nuodingos gyvatės - Angies namai. Angies nesutikome, bet prasilenkėme su žalčiuku. Vaikščioti po Čepkelių raistą tas pats, kaip vartyti Raudonąją knygą.
Vienos dienos Dzūkijai tikrai nepakako, tad sekantį rytą tik prasikrapštę akis, toliau miname Dzūkijos nacionalinio parko takais. Šis nacionalinis parkas didžiausias Lietuvoje. Jame telpa etno kultūra, gamtos paminklai, istorija ir didelė bioįvairovė. Dzūkija taip pat žinoma dėl kelminės bitininkystės, tad skubame savo akimis pamatyti, kaip senoviniu būdu ir šiais laikais bitutės prižiūrimos, kaip medus kopinėjamas, kaip gaminamas vaškas. Anot bitininko, bitėms irgi reikia gamtos. Tad drevinė arba kelminė bitininkystė nepalyginama su rėmine. Čia bitės kitokios: labiau laukinės, stipresnės, pačios savimi pasirūpina ir medaus daugiau suneša. Rėminiuose aviliuose augančios bitutės jau prijaukintos, tad pačios sunkiai išgyventų.
Bitės, žvakių liejimo, medaus kopinėjimo edukacijos - tik maža dalis įdomybių Dzūkijos nacionaliniame parke.
Dzūkijos parko direkcija stūkso Marcinkonių kaimelyje, kuris yra vienas didžiausių Lietuvoje. Kaimelio plėtimąsi nulėmė per kaimelį einantis geležinkelis Sankt Peterburgas - Varšuva. Kartu čia apsigyveno ir prekybos tarpininkai - žydai. Vėliau čia buvo nutiestas ir siaurasis geležinkelis nuo Marcinkonių iki Katros upės. Marcinkonyse gyveno partizanai, vyko nebylus karas su Lenkais. Kadaise čia veikė vandens malūnas, buvo vidurinė mokykla ir net kino teatras.
Tarp Dzūkijos nacionalinio parko gamtos stebuklų įsispraudęs ir gatvinis kaimas - Zervynos. Kaimelyje stūkso 48 sodybos, o iš jų net 8 paskelbtos etnografinėmis. Žygiuojant grožimės Ūlos vaga, iš tašytų rastų suręstomis ūlyčiomis, kurios išstatytos pagal vietinių sukurtą schemą. Nors kaimas sensta ir gyventojų vis mažėja, turistų čia netrūksta. Visi važiuoja pasigrožėti dzūkišku paveldu ir išlikusiu senojo kaimo vaizdu: geltonai nudažytomis sienomis, paprasta tvora, šalia augančiais alyvų krūmais ir ramybe.
Nuo įspūdžių gausos sukasi galva, tačiau važiuojant atgal namo negalėjome neaplankyti Žuvinto rezervato. Tai Lietuvos aukštapelkės su gausybe paukščių rūšių ir savo perlu - Žuvinto ežeru. Nors ežeras užima tik 13 proc. viso rezervato, dėl jo mes čia ir atvažiavome. Žuvinte pasimaudyti tikrai nepavyks, dėl dumblo ir jame knibždėte knibždančių įvairiausių gyvių. Tačiau čia esantis muziejus leidžia pažinti ežerą iš arčiau. Daugiau sužinojome apie Žuvinto paukščius ir pamatėme, kokios žuvys gyvena Žuvinto ežere. Pasirodo, kad Žuvinto rezervatas - mūsų baltųjų gražuolių gulbių gimtinė. Būtent iš Žuvinto ežero gulbės paplito po visą Lietuvą.
Kelionė po Dzūkiją buvo kupina įspūdžių. Šioje stovykloje vaikai įgauna pasitikėjimo savimi bei bendravimo įgūdžių, mokosi susitelkti, gerinti savijautą, tampa atviresni, atsakingesni ir džiaugsmingesni.
Ypatingame Lietuvos kampelyje Zarasų rajone, Antalieptėje įsikūrusiame „Inovatorių slėnyje” susitinka gamta, istorija, kultūra, technologijos ir žmonės. Savo žiniomis ir patirtimi apie istorijų kūrimą su stovyklautojais dalinsis „Vaikų žemės” komandos narės - rašytoja Kotryna Zylė, iliustruotoja Greta Alice, aktorė ir edukatorė Sigita Pikturnaitė. „Istorijų stovykla” vyks Liepos 5-11 d.
