Džiugas Lukosevičius – Įdomiausia Biografija ir Gimimo Data - Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“

Džiugas Lukosevičius - asmenybė, kurios biografija ir gimimo data yra svarbi detalė, siekiant suprasti jo gyvenimo kelią. Nors pateiktoje medžiagoje Džiugo Lukosevičiaus vardas ir pavardė tiesiogiai nepaminėti, ji apima daugybę kitų asmenų, kurių gyvenimai susiję su Lietuvos istorija, kultūra ir pasipriešinimu sovietų okupacijai.

Partizanų kovos ir pasipriešinimas

Istorinis kontekstas, kuriame gyvavo daugelis XX amžiaus lietuvių, apima sudėtingus įvykius, tokius kaip partizaninis karas. 1947 m. balandžio 9 d. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Žvirblaičių kaime (dabar - Plungės rajono savivaldybė) įvyko karinė čekistų operacija. Jos metu MGB kareivių ir stribų grupė aptiko partizanų rėmėjo Kazimiero Beržanskio namuose Žemaičių apygardos štabo partizanus.

Per 7 valandas trukusį susišaudymą žuvo apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, jo pavaduotojas Povilas Antanavičius, štabo nariai Kasperas Malakauskis-Bimba ir Vilhelmas Stombekas (vokietis). Kazimiero ir Povilo Antanavičių, K. Malakauskio palaikai buvo atvežti į Plungę ir pamesti MGB Plungės valsčiaus poskyrio kieme, vėliau užkasti. Tik 1989 m. spalio 31 d. Kazimiero Antanavičiaus žmonos Julijonos Antanavičienės rūpesčiu palaikai buvo rasti ir palaidoti Plungės kapinėse, o 1990 m. perlaidoti į Lėbartų kapines (Klaipėdos rajono savivaldybėje).

Povilas Antanavičius gimė 1916 m. liepos 7 d. Kėdainių apskrities Josvainių valsčiaus Karūnavos kaime ūkininkų Saliamono Antanavičiaus ir Onos Rušaitės-Antanavičienės šeimoje. 1935 (1936) m. baigė Karo mokyklą ir gyveno Kaune. Jo tėvai, motina Ona, seserys Genovaitė ir Kostė 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti į Komiją, kur mirė nuo bado 1942 m. Genovaitė mirė 1945 m. Trys broliai Antanavičiai - Antanas, Jonas ir Juozas 1941 m. birželio 25 d. buvo suimti NKVD-NKGB Telšių apskrityje.

Tuo tarpu kitame įvykyje, 1947 m. balandžio 9 d., Alytaus apskrities Seirijų valsčiaus (dabar - Lazdijų rajono savivaldybė) Žvikelių kaime MGB Alytaus apskrities skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo 3 partizanai: Juozas Matonis-Šilas, Juozas Vertinskas-Narsuolis ir vienas nežinomas partizanas.

Tą pačią dieną, 1947 m. balandžio 9 d., Šakių apskrities Jankų valsčiaus (dabar - Šakių rajono savivaldybė) Degučių kaimo apylinkėse MGB Šakių apskrities skyriaus karinė operatyvinė grupė surengė pasalą. Buvo pastebėti 3 Žalgirio rinktinės 54-osios kuopos partizanai. Per susišaudymą du iš jų žuvo iš karto, o trečiasis buvo nukautas bandydamas pasislėpti.

1947 m. balandžio 7 d. Tauragės apskrities Šilalės valsčiaus (dabar - Šilalės rajono savivaldybė) Gerviškės kaime MGB skyriaus stribai, gavę informacijos iš agento, surengė partizanams pasalą. Tą dieną į kaimo gyventojų Jakų ir Masidunskų sodybą užėjo 3 Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos partizanai. Stribams pradėjus šaudyti, pirmiausia buvo nukautos ryšininkės Cicilija Jakienė ir Petronėlė Jakaitė-Masidunskienė.

1952 m. balandžio 9 d. išdavikė Bronė Misonytė atvedė stribų ir NKVD kareivių grupę prie partizanų slėptuvės-bunkerio Barnėnų miške. Tuo metu prie slėptuvės sargybą ėjo Aloyzas Banionis-Balandis, kuris pastebėjęs besiartinantį priešą davė pavojaus ženklą ir žuvo nuo kulkų. Apie jo priešmirtinius žodžius sužinota iš stribų pasakojimų. Netrukus po to iš slėptuvės pasigirdo partizanų pasipriešinimo šūviai, o vėliau žuvo Simono Misonio-Žalvario ir Igno Strelčiūno-Husaro gyvybės.

1950 m. balandžio 8 d. Varėnos apskrities Varėnos valsčiaus (dabar - Varėnos rajono savivaldybė) Mergežerio kaime MGB Varėnos apskrities skyrius vykdė karinę-čekistinę operaciją, kurios metu žuvo 2 Kazimieraičio rinktinės Vytauto tėvūnijos partizanai: Pranas Kaziukonis-Barsukas ir Marija Markevičiūtė-Žibutė.

1952 m. balandžio 8 d. Rietavo rajono Pyvorų miške (dabar - Rietavo savivaldybė) įvyko susišaudymas su MGB Rietavo ir Plungės rajono pareigūnais.

1952 m. balandžio 7 d. Kavarsko rajono (dabar - Anykščių rajono savivaldybė) vienoje iš sodybų stribai aptiko 2 Gedimino rinktinės Vaclovo Pauliukonio-Girėno būrio partizanus.

1947 m. balandžio 9 d. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Žvirblaičių kaime įvyko lemtingas įvykis, kai išdavikė Bronė Misonytė atvedė kareivius prie partizanų slėptuvės.

Kasperas Malakauskis, Juozapo, gimė 1904 m. sausio 6 d. Telšių apskrities Plungės valsčiaus Babrungėnų kaime. Jis buvo partizanas nuo 1944 m. ir jam 2003 m. liepos 14 d. buvo pripažintas kario savanorio statusas.

Vilhelmas Stombekas (Stambekas) buvo partizanas nuo 1945 m. ir Žemaičių apygardos štabo narys. Jis buvo tardomas Plungėje.

Steponas Andrijauskas, Domo, gimęs 1899 m., gyveno Telšių apskrities Plungės valsčiuje. Jis buvo suimtas 1945 m. vasario 11 d. ir išvežtas į lagerį Tolimuosiuose Rytuose, į Lietuvą grįžo 1947 m.

Justinas Šiugždinis, pravarde Žvirblis (buvęs Šperlingas), gimė 1924 m. Alksniakiemio kaime, Prienų valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Nuo 1945 m. iki 1947 m. vasaros buvo partizanas atskirame būryje Prienų valsčiuje. Vėliau, perėjęs į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės sudėtį, 1948 m. buvo paskirtas laikinai eiti 51 kuopos I būrio vado pareigas, o 1950 m. patvirtintas Gedimino tėvūnijos grandies vadu.

1948 m. balandžio 7 d. Marijampolės apskrities Kalvarijos valsčiaus (dabar - Kalvarijos savivaldybė) Orijos kaime MGB Marijampolės apskrities skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės kareivių būrys vykdė karinę-čekistinę operaciją.

Pietų Lietuvos partizanų sritis apima įvykius, susijusius su partizanų veikla šiame regione.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis apima įvykius, susijusius su partizanų veikla šiame regione.

Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis apima įvykius, susijusius su partizanų veikla šiame regione.

Kultūros ir meno veikėjai

Be pasipriešinimo kovų, pateikta medžiaga apima ir daugybę kultūros bei meno veikėjų, kurių biografijos yra svarbios Lietuvos istorijai.

Teatro ir kino aktoriai

Šiaulių dramos teatras yra minimas kaip svarbi kultūros įstaiga, kurioje dirbo daugybė aktorių.

Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė (g. 1926 m. liepos 14 d.) - televizijos režisierė, aktorė.
Regimantas Adomaitis (g. 1937 m. sausio 31 d.) - teatro ir kino aktorius, SSRS liaudies artistas.
Leonardas Andriuškevičius (g. 1941 m. balandžio 6 d.) - teatro aktorius, poetas.
Regina Arbačiauskaitė-Flick (g. 1951 m. lapkričio 5 d.) - teatro, kino ir televizijos aktorė.
Rolandas Atkočiūnas (g. 1961 m. rugpjūčio 16 d.) - teatro režisierius.
Vladas Auga (g. 1931 m. birželio 7 d.) - teatro aktorius, Šiaulių dramos teatro direktorius.
Audronė Bagatyrytė (g. 1956 m. gegužės 30 d.) - TV ir teatro režisierė.
Vladas Baranauskas (g. 1947 m. gegužės 24 d.) - teatro aktorius, Šiaulių dramos teatro trupės vedėjas.
Saulius Bareikis (g. 1955 m. sausio 22 d.) - teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas.
Šarūnas Bartas (g. 1964 m. rugpjūčio 16 d.) - kino režisierius.
Vytautas Benokraitis (g. 1931 m. kovo 1 d.) - teatro aktorius, Lietuvos nusipelnęs artistas.
Nomeda P. Bėčiūtė (g. 1965 m. gegužės 20 d.) - teatro aktorė.
Elena A. Bindokaitė-Kernauskienė (g. 1899 m. gruodžio 12 d.) - teatro aktorė, Lietuvos liaudies artistė.
Juozas Bindokas (g. 1951 m. gegužės 5 d.) - teatro aktorius, fotomenininkas.
Lina P. Bocytė (g. 1959 m. rugsėjo 5 d.) - teatro aktorė.
Irena Bučienė (g. 1940 m. sausio 1 d.) - teatro ir televizijos režisierė.
Adolfina Budrikaitė-Zulonienė (g. 1921 m. liepos 30 d.) - teatro aktorė.
Janina Budrikaitė (g. 1918 m. gruodžio 1 d.) - teatro aktorė.
Jūratė Budriūnaitė (g. 1973 m.) - teatro ir televizijos aktorė.

Kiti kultūros veikėjai

Taip pat paminėta Julija Julišienė, kuri buvo televizijos režisierė ir aktorė.

Sporto įvykiai

Pateiktoje medžiagoje taip pat nagrinėjami sporto įvykiai, ypač ledo ritulys.

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė ruošiasi 2022 m. pasaulio čempionatui, kuris vyks Slovėnijoje. Prieš tai rinktinė sužaidė draugiškas rungtynes su Estijos rinktine.

Pirmosios rungtynės Kaune baigėsi po baudinių serijos rezultatu 4:5, kur pralaimėta Estijai. Vyriausias treneris Ronas Pasco ir komandos kapitonas Nerijus Ališauskas pasidalino savo mintimis apie rungtynes ir pasiruošimą čempionatui.

Rungtynėse su Estija komanda siekė tobulėti, o rezultatas nebuvo svarbiausias prioritetas. Treneris pabrėžė, kad svarbu ruoštis dviguboms rungtynėms, kaip ir pasaulio čempionate.

Kapitonas Nerijus Ališauskas atkreipė dėmesį į kovą ant ledo ir jaunimo įsiliejimą į rinktinę, taip pat į savo, kaip kapitono, didėjančias pareigas.

Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato IA divizione kovos su Slovėnijos, Vengrijos, Pietų Korėjos ir Rumunijos rinktinėmis. Čempionatas vyks gegužės 3-9 dienomis Slovėnijoje.

Svarbiausi momentai: Lietuva prieš Korėją | 2023 m. #IIHFPasaulio 1A divizionas

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvaus po dviejų metų pertraukos, nes 2020 ir 2021 m. čempionatai buvo atšaukti dėl COVID-19 viruso.

Rungtynių tvarkaraštis

* Gegužės 3 d. 20:00 val. Lietuva - Slovėnija* Gegužės 4 d. 16:30 val. Lietuva - Vengrija* Gegužės 6 d. 16:30 val. Lietuva - Pietų Korėja* Gegužės 7 d. 16:30 val.