Dvynukų susilaukimas - tai dviguba laimė, tačiau kartu ir dvigubas stresas. Pirmieji mėnesiai dažnai būna itin sunkūs, tėvai jaučiasi pervargę ir išsekę. Tačiau patikėkite, vaikams paaugus kasdienybė taps lengvesnė. Vienam vaikui auginti skirtas laikas ir pastangos yra neišvengiamai didesnės nei auginant dvynukus, kurie visada turi vienas kitą - jie mielai žaidžia dviese, bendrauja ir drauge linksmai auga.
Tačiau norint sulaukti tokių laikų, reikia išgyventi nelengvus pirmuosius mėnesius. Kad jie netaptų kančia, aptarsime keletą klausimų ir problemų, kurios rūpi dvynukus auginantiems tėvams, ypač susijusių su maitinimu ir miegu.
Maitinimas krūtimi ir dvynukai
Ar galima dvynukus maitinti krūtimi? Taip, dvynukai gali būti kuo sėkmingiausiai maitinami krūtimi, yra mamyčių, kurios juos žindė dvejus ir daugiau metų.
Žindant dvynukus, gali kilti problemų, tačiau jų būna ir maitinant vieną vaikutį. Mažylį žindyti galima vienu metu arba paeiliui. Jeigu abu vaikai vienu metu yra alkani, maitinant kartu, sutaupysite laiko. Tačiau kartais vaikų maitinimosi ritmas skiriasi.
Dvynukų susilaukusi mama neturėtų nerimauti dėl to, ar jai pakaks pieno dviem vaikams. Juk abu vaikai žįsdami stimuliuoja pieno gamybą. Kuo dažniau vaikas bus dedamas prie krūtinės, tuo daugiau pieno pasigamins. Motinos piene yra tinkamas maistinių medžiagų balansas, kad jūsų kūdikis užaugtų stiprus ir sveikas kūdikis. Kai kurios maistinės medžiagos motinos piene taip pat padeda apsaugoti jūsų kūdikį nuo kai kurių įprastų vaikiškų ligų ir infekcijų. Tai taip pat gali padėti jūsų sveikatai.
Moterys, kurios neturi sveikatos problemų, turėtų stengtis duoti savo kūdikiui motinos pieno bent pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Dauguma motinų, turinčių sveikatos problemų, gali maitinti krūtimi. Retos išimtys, kai moterims patariama nežindyti, nes jos serga tam tikromis ligomis. Kai kurie vaistai, nelegalūs narkotikai ir alkoholis taip pat gali patekti į motinos pieną ir pakenkti jūsų kūdikiui.
Kūdikio miegas: ypatingas iššūkis auginant dvynukus
Kūdikio miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. Kūdikiai nėra maži suaugusieji - tai viena svarbiausių žinučių, kurią nuolat kartoja pediatrai ir vaikų neurologai. Tai galioja ir miegui. Jeigu atliktume elektroencefalogramą (EEG) ir vertintume smegenų bangas, pamatytume, kad kūdikių miego struktūra dar tik bręsta. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikio smegenys dar tik formuoja miego stadijas. Tik po pirmųjų metų galima pradėti tikėtis 60-90 minučių miego ciklų. Pirmuosius 3-4 mėnesius nereikėtų tikėtis dienotvarkės ar stabilaus režimo.
Dvynukų migdymas, sakyčiau, antras pagal sunkumą dvynukų auginimo iššūkis daugeliui šeimų, nes padėti užmigti vienam kūdikiui yra daug lengviau, nei dviem. Vienam gali duoti tai, ko jam reikia, net jei tai būtų nešiojimas visą laiką ar žindymas kiaurą naktį, kad tik mažylis miegotų. Dvynukai - tai du kūdikiai, kuriems visiškai nesvarbu, kad mama yra viena (jeigu reikia miegoti su krūtimi burnoje), ir jokių prašymų tyliai palaukti, kol vienas užmigs prieš imantis migdyti kito. Mamai tenka suktis su dviem kūdikiais kažkaip derinant abiejų poreikius ir dar bandant pačiai išsimiegoti!
O kur tėtis, paklausite? Taip, tėčiui irgi tenka nemažai darbo auginant dvynukus, tame tarpe ir migdymo indėlis gali būti daug didesnis, nei augant vieną, tačiau tai tik iš dalies sprendžia žindomų kūdikių miego iššūkius. Dvynukų mamos daug dažniau įvedinėja vaikams miego ir kėlimosi režimus, reguliuoja vaikų miegą, 38,3 procentai mamų taip elgėsi, kai vieną kūdikį auginančios mamos taip elgėsi vos 1,3 procento. 2,5 karto daugiau dvynukų mamų pritaiko „cry it out“ metodą ar jo variacijas, paguldydamos ir palikdamos mažylius vienus užmigti išsirėkus ir susitaikius su tuo, kad niekas neatsilieps į jų šauksmą, nors ir moksliškai įrodytai, kad tokiu būdu migdomiems kūdikiams pakyla kortizolio, streso hormono, kiekis ir jis išlieka aukštas net tada, kai kūdikiai paguldyti net nepradeda verkti, o tiesiog užmiega.
Apie režimą ligoninėje neužsiminė nė viena mama, auginanti vieną kūdikį. Dauguma, 85,7 proc. Kiek šie rezultatai patikimi sunku pasakyti, nes yra tyrimų, kurie rodo, kad tėvai linkę meluoti apie savo kūdikių miego ir migdymo įpročius norėdami atrodyti geresni tėvai, nei yra iš tiesų.
Dvynukų auginimas yra puiki proga pamatyti, kaip skirtingai vaikai reaguoja į tėvų bandymus kažkaip reguliuoti jų gyvenimą. Mano dvynukai yra neidentiški, auginu berniuką ir mergytę. Ankstesnė mano žindymo ir vaikų auginimo patirtis rėmėsi prieraišiąja tėvyste, tad ir šiems vaikams, nepaisant to, kad jie du, taip pat ketinau taikyti tuos pačius principus, kiek tai tik bus įmanoma auginat du kūdikius iš karto. Šiame straipsnyje labiausiai noriu sutelkti dėmesį į migdymą ir miegą.
Mano mažyliai gimė sveiki, pilnai išnešioti, 39 savaičių, ir normalaus naujagimiams svorio 3 ir 3,4 kg. Tai irgi svarbu, nes daugiau dvynukų gimsta anksčiau laiko ir jiems tipiškai daugiau laiko tenka praleisti ligoninėje, nei daugumai kūdikių, gimusių po vieną. O gyvenimas ligoninėje tipiškai verčia mamas įvesti kūdikiams režimą.
Nuo pat pradžios miegojau su savo mažyliais vienoje lovoje ir dabar taip pat miegu, kai jiems 2 metai ir 2 mėnesiai. Tai man taip pat leidžia geriau išsimiegoti ir pasirūpinti mažyliais, tačiau ne visoms mamoms tai gali būti tinkamas būdas miegoti. Pirmieji mėnesiai dienos metu buvo daugiau mažiau nuspėjami, mažyliai ryte atsikėlę pavagydavo, pabūdraudavo ir 2-3 valandom užmigdavo vežimėlyje lauke, šiltuose kombinezonuose ir vokeliuose. Šios valandos buvo mano stebuklas, darbo dienomis tiesiog stengdavausi jų metu pailsėti, o savaitgaliais su kuriuo nors iš vyresniųjų vaikų važiuodavome į miestą kartu praleisti laiką arba važiuodavau kur nors iš namų viena.
Antrasis miegas jau buvo ne toks nuspėjamas ir prognozuojamas, ypatingai sūnui. Jis kartais imdavo ir neužmigdavo. Pamenu, vasario 14-osios popietę vežiojau juos vežime, ėjome pas kaimynus ir dalinome jiems savo keptas meduolines širdeles. Dukra miegojo, o sūnus taip ir neužmerkė akių. O dar laukdavo trečiasis miegas, kuris dažniausiai nutikdavo jau namuose, prie mamos krūties ant žindymo pagalvės. Tačiau vakarais sūnų užmigdyti būdavo lengviau, nei dukrą, kuri dienos metu užmigdavo be problemų. Bet rimčiausias iššūkis mūsų laukė kai mažiesiems sukako 6 mėnesiai ir sūnus nusprendė, kad pavasaris, saulė teka anksti, reikia gyventi, o ne miegoti. Pradėjo keltis anksti, miegoti po 15 min tris kartus per dieną ir vakare nė neketino užmigti.
Praktiški patarimai dvynukų tėvams
Dvynukų auginimas - dvigubas darbas. Kiekvienam vaikui per dieną reikia maždaug dešimt kartų pakeisti sauskelnes, maždaug tiek pat kartų pamaitinti ir nuraminti. Net nebandykite visko su abiem daryti vienodai. Tai neįmanoma.
Kol vieną maitinsite ar vystysite, kitas gali verkti, tačiau neilgai, nes pastebėta, kad tokie vaikai greitai išmoksta palaukti savo eilės. Įžvelkime teigiamą pusę - kadangi vaikai auga dviese, jie anksčiau išmoksta būti savarankiški.
Dvynukai labai retai gimsta vienodo svorio ir ūgio, auga jie irgi dažniausiai nevienodai. Todėl labai nesunku greitai pasimesti, todėl patariame kiekvienam vaikui užvesti po sąsiuvinį, kuriame rašysite kiekvieno pasiekimus ir ligas.
Miego trūkumas - didelė dvynius auginančių tėvų problema. Pirmiausia, abu vaikai turi išmokti gyventi dienos ir nakties rimtu. Dauguma dvynių tėvų tvirtina, kad atskirti vaikai miega prasčiau. Vis dėlto jeigu matote, kad vaikučiai trukdo vienas kitam miegoti, migdykite juos atskirai. Dar labai svarbu nepulti prie jų išgirdus menkiausią krustelėjimą - tokiu atveju jūs tikrai juos pažadinsite.
Pirmus 4 mėnesius dienos miegus miegant daugiausiai lauke vaikai neišvengiamai miegodavo jei ne suvystyti, tai bent suvaržytais judesiais. Atėjus pavasariui, kai apsirengti užteko tik plonų drabužėlių, iškilo problema. Mūsų jautruolis neramuolis brolis negalėdavo užmigti, jeigu rankelės būdavo laisvos. Jos tiek tyrinėdavo viena kitą ir aplinką, kad užmigti ir išlikti miegančiam mažyliui pasidarė neįmanoma. Gegužės mėnesis, kai mažyliams suėjo pusė metų, buvo tragiškas jo nemiegojimo nei dieną, nei naktį mėnuo. Tada pergavojau kaip iki šiol vaikai miegodavo ir kas pasikeitė ir nusprendžiau pabandyti suvystyti su plona skara tiek, kad rankelės negalėtų mojuoti. Tai suveikė! Tačiau su skaromis buvo bėda, nes jos nuolat kur nors pasimesdavo (gi daiktas toks ne specifinis), be to, reikdavo susukti kelis sluoksnius ir dėl to vaikams būdavo karšta. Galiausiai nusipirkau plonus trikotažinius miegmaišius, kurie leidžia vaikams kojas palikti laisvas, tas buvo labai svarbu, nes vežimėlyje prisegdavau diržais. Be to ir vėliau vasarą, kai bent kojos nepridengtos, miegoti ne taip karšta.
Kai pavasarį mažasis brolis nusprendė nemiegoti, teko ne tik pavežioti vežimėlyje, kad užmigtų, bet ir budėti prie miegančių ir vos išgirdus kokį niurzgėjimą, tekdavo griebti vežimą ir vėl vežioti. Ypatingai miegant antrąjį, popietinį miegą. Dažniausiai vežiojimas padėdavo dar kuriam laikui užmigti.
Pirmaisiais mėnesiais sūnus čiulpdavo čiulptuką, o dukra ne. Duodavau labai retai, dažniausiai kai būtinai turėdavau važiuoti mašina ir negalėdavau skirti laiko jiems nuraminti. Tai buvo dar vienas desperatiškas būdas padėti vaikams ramiau miegoti naktį.
Nusprendžiau išmėginti Aromata Mirabile mišinį vaikams. Pardavėja, kurios paprašiau mišinio vaikų miegui pagerinti, atsargiai pasakė, kad tokio specialiai miegui neturi, nors svetainėje rašo, kad eterinių aliejų mišinys "Vaikiškas" "Naudojamas siekiant nusiraminti, lengviau ir greičiau užmigti saldžiu miegu (padeda ne tik vaikams).". Bet turi tokį, kuris subanansuotas vaikams :D Taigi, nusipirkau tokį. Padėjo lygiai vieną pirmąją naktį! Su šiais vaikais sugebėjau sukurti ėjimo miegoti pietų miegelio ritualą. Be miegmaišiuko dar dainuodavau vieną ir tą pačią lošinę. Ritualas veikė - vaikai imdavo žiovauti, kai išmoko vaiščioti (sulaukę maždaug 11 mėnesių), bėgdavo patys pasiimti miegmaišiukų, žodžiu puikiai žinojo kas dabar bus ir ką darysime. Tačiau neapdariai papasakojau tai savo vyresniai dukrai, kuriai pasirodė labai juokinga, kad maieji ima žiovauti ir ieškosi miegmaišiukų bet kada, kai tik išgirsta lopšinę ir pradėjo ją dainuoti bet kuriuo metu tik savo pramogai. Prašymai ir aiškinimai negelbėjo ir lopšinės ritualo teko atsisakyti.
Vakarais užmigdyti abu mažylis irgi buvo ne lengva užduotis. Dažniausiai pirmuosius metus migdydavau ant žindymo pagalvės abu kartu. Tačiau ne visada pavykdavo. Dažniausiai sūnus užmigdavo žįsdamas krūtį, o dukrai tai nepatikdavo, todėl tėčiui tekdavo ją nešioti, kol prisnūsdavo ir tada paguldydavo miegoti, o kai jau prabusdavo (nors ir po 20 minučių), krūtis puikiai tikdavo kaip nusiraminimo ir užmigimo priemonė. Su dukra ir dabar vakarinis užmigimas yra daug sudėtingesnis, nei su sūnumi. Sūnus gali tiesiog atsigulti, duoti man rankas ir gulėti ramiai ir tyliai, kol užmigs. Sesė, jeigu neužmiega iš karto, tai gali suktis, vartytis, plepėti, krapštystis lovoje be galo, arba sugalvoti, kad jai reikia eiti pas tėtį į kitą kambarį. Tačiau vakarai, kai vaikai mažai miegodavo dieną, būdavo dar sunkesni. 8 valandą vakaro vaikai turi miegoti. Po tokios sunkios ir mažai miegotos dienos vaikai užmigdavo gana anksti, apie 20 val. Tačiau pamiegoję 1,5 - 2 valandas atsibusdavo su nauju įkvėpimu gyventi ir nebemigdavo iki vidurnakčio ar dar ilgiau. Tai jau visai primindavo košmarą, nes eiti miegoti po vidurnakčio ir keltis 4 val ryto! Tačiau tėčiui dar reikdavo eiti ir į darbą, taigi tekdavo nemiegoti mamai. Jo trukmė buvo visiškai nesvarbi. Svarbiausias buvo pats užmigimo faktas: užmigo? Valio! Reiškia šiąnakt miegoti eisime apie 21-22 val. ir miegosime iki … na bent iki 4 val. Jei pasiseks, tai ir ilgiau. Kartais vakare labai tingėdavos dar kartą migyti vaikus, bet bet bet.... po to paaiškėdavo, kad visgi nemigdyti yra blogiau. Šito miegelio atsisakėme tik apie 11 mėnesį.
Mano dvynukai nuo pat gimimo turėjo tokį pusiau nuspėjamą miego ritmą pirmoje dienos pusėje. Paprastai atsibudę pabūdraudavo kokią valandą ir migdavo savo pirmojo miegelio 2-3 valandom, apie kurį jau rašiau. Po šio miegelio sunku būdavo nuspėti, kada jau bus abu pasiruošę antrajam (ir trečiajam miegui), laiko tarpas, kuris turėdavo praeiti būdraujant, būdavo ilgesnis, 2-3 valandos, o trečiajam miegeliui dar būtinai reikėdavo įsiterpti iki nakties miego. Čia jau buvo daugiau derinimosi, stebėjimo ir bandymų. Pereinat prie dviejų miegelių reikėjo kažkaip stumtelėti pirmąjį miegelį link pietų, kad galėtume stumtelėti ir antrąjį miegelį labiau link vakaro. Vėliau, pereinat nuo dviejų miegelių prie vieno rytinį miegelį reikėjo dar šiek tiek stumtelėti. Ši procedūra buvo nelengva, bandant išlaukti dar 15 - 20 minučių ar pusvalandį neužmigus. Buvo daug pavargusio zirzimo ir liūdesio, dainelių ir nešiojimo. Bandžiau vieną pietų miegelį pataikyti taip, kad jis daugmaž dieną padalintų į dvi dalis, tačiau tai niekaip nesigaunda.
Kai jau mažyliams buvo apie 1 metus ir 3 mėnesius, o brolio kėlimasis apie 4 val ryto niekaip nesikeitė, nusprendžiau išbandyti dar vieną būdą miegui pagerinti: aklinai užtamsinti langus. Gatvės apšvietimas man buvo gana patogus tuo, kad matydavau kur yra vaikai ir šiaip aplinkoje galėdavau susiorientuoti nejungdama šviesos. Tačiau nusprendžiau paeksperimentuoti ir pasidaryti akliną tamsą. Išardžiau kelias kartonines dėžes ir jomis uždengiau langus, priklijuodama lipnia juosta. Rezultatai pranoko lūkesčius! Prasidėjo mūsų miego naktys! Savaitė, dvi savaitės, mėnuo be kėlimos 4 val ryto! Po mėnesio supratau, kaip smarkiai kentėjau dėl miego stokos visą šį laiką ir net kraupu darėsi prisiminus tuo kėlimusis 4 val ryto! Beje, sesės miego tai niekaip neįtakojo, ji kaip užmigdavo, taip ir keldavosi, neįvyko jokių pokyčių. Ir tai irgi nuostabus dalykais. Supratau, jog sūnus yra ne tik šiaip jautrus žmogutis, bet ir ypatingai jautrus šviesai. O, kad būčiau tos langus užsiklijavusi anksčiau! Kiek vėliau nusipirkome šviesos nepraleidžiančius roletus. O dabar miegame kitame kambaryje, langai nebėra aklinai užtamsinti, gatvės apšvietimas leidžia matyti kas yra kambaryje, tačiau kėlimosi 4 val ryto nebėra.
15min studijoje — pokalbis apie kokybišką miegą ir jo sutrikimus
Šis mitas yra labai smarkiai nukreiptas prieš kūdikio užmigdymą prie krūties, supant ar naudojant kokias nors kitas pagalbines priemones, nes kūdikių miego ekspertų tikslas yra padaryti taip, kad kūdikis užmigtų pats ir nakčia neatsibustų. Mano mažyliai užmigdavo labai skirtingais būdais dienos ir nakties metu. Pirmuosius metus vakare sūnus dažniausiai užmigdavo prie krūties ir nakčia atsibudęs taip pat prašydavosi prie krūties. Dukra gi buvo neprognozuojama. Kartais ji vakare užmigdavo prie krūties, o kartais krūtis jai netikdavo, verkdavo, todėl tėtis imdavo ir sūpuodavo ją ant rankų, nešiodavo po kambarį, kol užmigdavo, o tada paguldydavo miegoti, o kai jau prabusdavo (nors ir po 20 minučių), krūtis puikiai tikdavo kaip nusiraminimo ir užmigimo priemonė.
Taip tikimasi pagerinti vaiko miegą, nes jis turėtų atskirti žindimą nuo užmigimo. Su mano dvynukai šis metodas neveikė nė trupučio. Kadangi šis sprendimas turėtų būti „no cry“, t. y. negalima palikti vaiko verkti, tai mano atveju tiesiog reiškė, kad jeigu jau migdau su krūtimi, tai vaikas ir užmiega su krūtimi.
Kai mažyliai pradėjo laisviau judėti keturiomis, dieną žindyti jų jau nebesiguldydavau ant žindymo pagalvės, o atsisėsdavau ant žemės, o mažyliai patys priropodavo, įsitaisydavo ir pavalgydavo. Į valgymo pabaigą pradėdavo išdykauti, stumdytis ir pan, todėl, matydama, kad jau prasideda žaidimai, sakydavau: „Jau paleiskit pienuką, pasakykit ate ate.“ Ir jie gana ramiai paleisdavo, pasakydavo ate ate, pabučiuodavo pienuką ir eidavo užsiimti savo žaidimais. Po kurio laiko tą patį pasakiau ir nakčia, kai jau kurį laiką žindęs mažylis apsnūsdavo. Ir tai suveikdavo ir tebeveikia. Paleisdavo ir nusisukę užmigdavo. Tai veikia abiem mažyliams, bet tik ne su pirmuoju užmigimu nakčiai.
Deja, čia mes neapsiėjome be nedidelio kiekio ašarų ir liūdesio. Tiesiog kai pasidarė per daug sudėtinga užmigdyti juos žindant,o tėčiui nešioti vakarais dukrą irgi pasidarė per sunku (tiesą sakant tai jau buvo užmigimo be krūties patirtis), pradėjome migdyti be krūties. Pažindydavau prieš miegą, tačiau dabar labai sąmoningai paprašydavau paleisti krūtį tuo metu, kai dar jausdavau, kad jiedu dar nesimigdo. Tada, atsiguldavome ir bandydavome gulėti ir miegoti. Sūnus, pirmuosius kartus dejavo, verkšleno ir skundėsi, bet atsiguldavo ramiai ir užmigdavo. Ir dabar tiesiog atsigula ir miega arba ramiai guli. O dukra kaip kurį vakarą. Arba užmiega, arba ne. Kartais rėkia, nes jai nepatinka tas, kuris ją migdo, pvz., tėtis, jei manęs nėra, kartais reikalai pagėrėja, kai jį pakeičia sesė. Kartais ji tiesiog nenori miego ir ilgiausiai krapštystis savo lovos pusėje, kol kažkada tiesiog užmiega.
Begalę. Niekada neskaičiavau ir neskaičiuoju, nes žinau, kad susikaičiavusi imsiu gailėti savęs ir skųstis kaip man sunku. Buvo ir tebėra lengvesnių naktų, kai keliasi tikrai vos 2-3 kartus kiekvienas (dabar dažniausiai keliasi atskirai ir žindau juos gulėdama). Bet būna ir naktų, kai nespėju vartytis nuo vieno prie kito, o kartais tenka žindyti ir abu kartu. Gerai, kad jau seniai išmokome daryti tai mamai gulint, vis bent šiek tiek poilsio mamai.
Pabaigai dar noriu pasakyti, kad visiškai normalu vaikams keltis nakčia ir jiems reikia padėti užmigti vienu ar kitu būdu. Vaikai gali būti skirtingi ir visiems taikyti vienus ir tuos pačius migdymo ir miegojimo reikalavimus yra neteisinga ir netinkama. Ir dar vienas dalykas. Laikui bėgant reikalai gėrėja. Ir visai pabaigai. Mama, ypač sunkiai užmiegančio ir dažnai prabudinėjančio vaiko, turėtų miegoti kiekviena pasitaikiusia proga. Visa kita gali palaukti. Bet net su dvynukais nesugebėjau iki galo šio teisingo ir svarbaus patarimo įgyvendinti. Dalį laiko, kai būčiau galėjus miegoti, skyriau IBCLC egzamino ruošimuisi. Kartais saviraiška svarbiau už dar pusvalandį pasnaudimo. Nors kai prispausdavo miego stygius, miegodavau bet kuriuo paros metu, jei tik būdavo kam palikti mažylius prižiūrėti.
Sūnums metai laiko, manau, kad pats laikas mokintis pietų miego užmigti patiems. Su naktiniu viskas tvarkoje, užmiega patys, bet pietų miegui- ne. Yra daug info kaip vieną vaiką išmokint, bet ne du.. Manau, kad jei jau patys užmiega nakčiai, tai čia jau labai didelis dalykas. Diždioji dalis vaikų tikrai su mama šalia užmiega nakčiai. Neskubinkit, vsikas savu laiku... Na gerai, bandysim laukt. Tik šiaip, sunku labai, nes su gultukais atsisveikinom.
Jau visa savaitė 2 mėn. vaikas nuo 19 val. iki 24 val. būna irzlus. Nusiramina tik su įjungtu fenu. Gali rodyti alkio ženklus, net visą kumštį į burną deda. Vaikas stipriai budrauja, bet paskui apsiverkia. Ant rankų raminam, nurimsta, bet neužmiega. Nuo 24 val. eina miegot, naktis būna gera. Ryte atsikeliam laimingi, laikomės režimo iki vakaro. Valgo sociai tą patį mišinuką iš to paties buteliuko.
Man irgi skamba kaip diegliukai. Bet angliškai daug info apie tai, kai įprastai ramūs mažyliai ir geros nuotaikos vakarais "raganauja" būna irzlūs, daug verkia, nepavyksta niekaip nuraminti, ir ypač būdinga tokiame amžiuje, kaip jūsų vaikas.
