Artėjant sodinimo sezonui pagalvojama ne tik apie tai, kokios daržoves auginsime, bet ir apie jų vietą, kiekį ir laistymo būdus. Tinkamas laistymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių daržo augalų augimą ir derlių. Šiuolaikinė šiltnamio laistymo sistema yra patogi tuo, kad nesukelia visiškai jokių keblumų net jeigu turite nedidelį šiltnamį.
Tiesa, nuolatinis ir dažnas laistymas gali kaip reikiant išvarginti, o tinkamai nustatyti reikiamam drėgmės kiekį - gana sudėtinga. Daugelis daržininkų iš pradžių augalus laisto rankiniu būdu - naudojant laistytuvą ar sodo žarną. Tačiau didėjant daržo plotui arba auginant daugiau skirtingų augalų, toks laistymo būdas dažnai tampa sudėtingas ir užima daug laiko. Gerai suplanuota laistymo sistema leidžia palaikyti stabilų dirvos drėgmės lygį, kuris yra labai svarbus augalų augimui. Kai vanduo paskirstomas tolygiai, augalai gali formuoti stipresnę šaknų sistemą ir geriau pasisavinti maistines medžiagas iš dirvos.
Ne kiekviename darže laistymo sistema yra būtina, tačiau tam tikromis sąlygomis ji gali labai palengvinti augalų priežiūrą. Kai augalai auga keliuose lysvių plotuose ar skirtingose daržo vietose, vandens paskirstymas rankiniu būdu dažnai tampa netolygus. Vienos vietos gali gauti per daug vandens, o kitos - per mažai. Laistymo sistema taip pat gali būti naudinga, kai daržas yra toliau nuo vandens šaltinio. Kuo didesnis daržo plotas, tuo sunkiau užtikrinti, kad visi augalai gautų vienodą vandens kiekį. Tokiais atvejais laistymo sistema leidžia tiksliau reguliuoti vandens paskirstymą.
Dideliuose daržuose taip pat svarbu taupyti laiką. Tam tikros situacijos dar labiau padidina laistymo sistemos naudą. Pavyzdžiui, karštomis vasaros savaitėmis dirva gali išdžiūti labai greitai, todėl augalus reikia laistyti dažniau. Laistymo sistema leidžia nustatyti reguliarų vandens tiekimą ir išlaikyti stabilesnį dirvos drėgmės lygį. Pagrindinis laistymo sistemos privalumas yra tolygus vandens paskirstymas. Staigūs drėgmės pokyčiai dažnai neigiamai veikia daržoves. Jei dirva ilgą laiką išlieka sausa, o vėliau staiga gausiai sudrėkinama, augalai gali augti netolygiai. Be to, laistymo sistema leidžia vandenį naudoti efektyviau.
Daržo priežiūra dažnai reikalauja nemažai laiko, ypač vasaros laikotarpiu, kai augalus reikia laistyti reguliariai. Naudojant daržo laistymo sistemą, laistymo procesas tampa daug paprastesnis. Vanduo paskirstomas automatiškai arba pusiau automatiškai, todėl sodininkui nereikia kiekvieną kartą laistyti viso daržo rankiniu būdu. Renkantis daržo laistymo sistemą, svarbu atsižvelgti į daržo dydį, augalų tipą ir dirvožemio savybes. Taip pat verta pagalvoti apie laistymo dažnumą ir vandens šaltinį. Tinkamai parinkta daržo laistymo sistema padeda ne tik palengvinti daržo priežiūrą, bet ir sudaro geresnes sąlygas augalų augimui.
Vandens taupymo svarba
Įsivyraujant vis karštesniems ir sausesniems orams, šalyje vis dažniau pasigirsta raginamai riboti vandens naudojimą augalų laistymui. Tokios diskusijos intensyviausiai verda tankiai apgyvendintuose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonuose, kur nuosavų namų gyventojams dėl mažo vandens slėgio gali būti sunku nusiprausti po dušu. Didžiausias problemas patiria naujieji nuosavų rajonų gyventojai, kuriuose, dažnai atveju vystytojai kažkodėl paklojo per plonus vandentiekio vamzdžius. Sausos, karštos vasaros vakarais tokiuose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonuose slėgis krenta drastiškai ir ne tik, kad antrame namo aukšte, net pirmame po dušu palįsti nepavyks. Interneto forumuose ir grupėse girdisi kalbos apie statomus papildomus vandens siurblius, kurie bando paneigti fizikos ir hidraulikos dėsnius, kad tik slėgis būtų didesnis.
Norint tausoti geriamojo vandens išteklius ir kartu išvengti stovinčio vandens keliamos rizikos žmonių sveikatai, svarbu suprasti, kad vanduo ir energija yra glaudžiai susiję ištekliai: vanduo reikalingas energijos gamybai, o energija - vandeniui išgauti, paruošti ir paskirstyti. Požeminis vanduo, sudarantis net 99 % viso skysto gėlo vandens Žemėje, yra ribotas ir itin vertingas išteklius, todėl jo tausojimas yra būtinas aplinkos tvarumui užtikrinti.
Pasak UAB ENEKA specialistų, ant vidutinio namo stogo patenka tiek kritulių, kiek užtektų vejos laistymui viso sezono metu. Tačiau dažniausiai visas šis vanduo be jokios naudos patenka į drenažo sistemą. Toli gražu ne visi žino, kad lietaus vandenį galima sukaupti ir panaudoti savo reikmėms, o šiuo vandeniu patenkinti iki 50 proc. visų poreikių.

Lietaus vandens panaudojimas
Lietaus vandens rinkimas - puikus būdas panaudoti nemokamą gėlo vandens šaltinį, teigia R. Rederis. Sukauptą vandenį specialistas rekomenduoja laikyti uždaruose bakuose, po žeme - ten jis neperkaista ir neužšąla, nežaliuoja. „Tikiu, kad savivaldos, kurios susiduria su vandens slėgio problemomis, pradės skatinti tokių talpų įsirengimą, nes taip būtų sprendžiamos ir lietaus nuotekų sistemos problemos. Lokalioje talpoje vyksta pirminis vandens nufiltravimas, o esant stiprioms liūtims nuimama apkrova nuo centrinių lietaus tinklų, kurių būklė, žinia, toli nuo idealo“, - svarsto R. Tokiu būdu kaupiant vandenį, rezervuare patariama laikyti bent kelių parų sodo laistymui reikalingą vandenį. Pavyzdžiui, 100 kv. R. Rederio teigimu, geriausias laikas laistymui yra anksti ryte, tad itin paranku sode turėti laikmatį. „Laikmatis ne tik palaistys už jus, tačiau taip pat tai padarys tinkamiausiu laiku, tiksliau ir, svarbiausia, reguliariai. Vanduo augalams, kaip ir bene visoms gyvybės formoms, reikalingas kasdien, ne tik tada, kai žemė jau sausa, kaip parakas.
Norint sumažinti sąskaitas už vandentiekio vandenį ir tuo pačiu turėti pakankamą vandens rezervą laistymui, reikėtų įsigyti didesnę ar mažesnę požeminę talpyklą lietaus vandens kaupimui. Lietaus vandens talpos pripildymui tereikia nuvesti vamzdį nuo lietaus, patenkančio ant pastatų stogų, latako. Ištisus metus vandens temperatūra požeminėje talpykloje išlieka tarp 6 ir 8 °C. Tokiame šaltame vandenyje ir tamsoje nesivysto mikroorganizmai bei dumbliai, todėl yra užtikrinama stabiliai aukšta vandens kokybė. Taip pat reikalingas tinklelinis filtras, kuris išvalo atitekantį vandenį nuo lapų ir kitų nešvarumų.
Sutaupoma net ir tada, kai laistoma sukauptu lietaus vandeniu. Be to, ši sistema tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebegali nešioti vandens talpų, lankstytis arba tiems, kurie neturi tiek daug laiko rūpintis savo derliumi. Ploto ribos nuo kada būtų galima įsirengti automatinę laistymo sistemą - nėra.
Visų pirmiausiai, šiltnamio laistymo sistemai reikia vandens šaltinio. Juo gali būti tiek vandentiekio vanduo, tiek lietaus vanduo, kuris yra sukauptas rezervuaruose. Lietaus vanduo yra renkamas lietaus specialiais latakais nuo stogo. Ar jį galėsite naudoti laistymui, viskas priklauso nuo stogo - jeigu tai yra senas asbestinis šiferis ar bituminis stogas, tuomet toks vanduo laistymui visiškai netinka. Norint rinkti lietaus vandenį, paprastai reikia įtaisyti ir filtrą, tačiau jis geba valyti tik stambias atliekas (tarkime lapus). Be to, jis atlieka ir vandens dozavimo funkciją, taip apsaugodamas rezervuarą nuo persipildymo. Tiesa, egzistuoja ir specialūs cheminiai filtrai, kurie skirti kenksmingoms medžiagoms valyti, tačiau jie yra gana brangūs.
Vandens rezervuaro vietai išskiriamo įvairūs variantai, tačiau jeigu nenorite jokių papildomų kaštų, kurios skiriamos elektros energijai, rekomenduojama rinktis sistemas, kurios paremtos gravitaciniu slėgiu bei pati rezervuarą pakelti bent į 1 m aukštį. Skirtingoms sistemos rekomenduojamas slėgis yra nurodomas prie paties gaminio. Tam tikrais atvejais, prie sistemos prisideda ir vandens siurblys. Siurblį rekomenduojama įsirengti tada, kai norima laistyti ne kapiliariniu vamzdeliu, bet ir purkštukais ar, kai vandens talpa stovi toliau nei 5-10 m nuo šiltnamio.
Ar jį galėsite naudoti laistymui, viskas priklauso nuo stogo - jeigu tai yra senas asbestinis šiferis ar bituminis stogas, tuomet toks vanduo laistymui visiškai netinka. Norint rinkti lietaus vandenį, paprastai reikia įtaisyti ir filtrą, tačiau jis geba valyti tik stambias atliekas (tarkime lapus). Be to, jis atlieka ir vandens dozavimo funkciją, taip apsaugodamas rezervuarą nuo persipildymo. Tiesa, egzistuoja ir specialūs cheminiai filtrai, kurie skirti kenksmingoms medžiagoms valyti, tačiau jie yra gana brangūs.
Efektyvios laistymo sistemos
Jis taip pat ragina apsvarstyti ir efektyvias drėkinimo sistemas. „Daugelyje sausringų regionų pasaulyje, pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje, sertifikuojamos drėkinimo technologijos ir siūlomos subsidijos jų atnaujinimui, pavyzdžiui, keičiant laistymo laikmačius taupančiais vandenį, ar purkštuko galvutes efektyvesnėmis,“ - pasakoja R. „Turbūt daugelis daržininkų yra pastebėję, kad nepadarius duobutės aplink pomidorą, jį laistant vanduo nuteka šalin, o net ir padarius duobutę, bet pripylus ją sklidiną, net išpurentas dirvožemis nesugeba vienu kartu sugerti antykinai didelio vandens kiekio. Galiausiai, vandeniui susigėrus jis džiūdamas aplink augalą suformuoja kietą, nepralaidžią plutą. Atvirame dirvožemyje tai pamatyti gana paprasta, tačiau vejoje vyksta tie patys procesai. Vejų laistymui R. Rederis pataria naudoti naudoti švelnų lietų imituojančius purkštukus, laistant iki 10 mm per valandą. Daugumai augalų geriausia naudoti lašelines arba kapiliarines sistemas, teigia pašnekovas. „Dažnai girdžiu nusiskundimus, kad kapiliarinė sistema prastai laisto, nes nesimato, kad dirva šlapia. Vis dėlto, šios sistemos tikslas būtent toks - kad dirva būtų drėgna tik aplink šaknis, nors ir nematome to plika akimi. Jei nesate tikri, ar dirva pakankamai drėgna, 10-15 cm gylyje iškaskite dirvožemio mėginį ir suspauskite jį ranka. Turite jausti maloniai vėsią drėgmę, dirvožemis turi būti šiek tiek kibus. Jei suspaudus kumštyje ima sunktis vanduo - laistote per intensyviai“, - pataria R. Rederis.
Paradoksas, bet ne visos automatinės laistymo sistemos efektyvios! Daugelis sausesnių pasaulio savivaldų (pirmaujančia JAV, tačiau neatsilieka ir Prancūzija) sertifikuoja laistymo techniką, suteikia subsidijas laistymo sistemų renovacijai pvz. keičiant laistymo laikmačius taupančiais vandenį ar purkštuko galvutes efektyvesnėmis. Nacionalinės Prancūzijos INRAE instituto, Ispanijos nacionalinio laistymo instituto laboratorijos sertifikuojančios laistymo sistemų komponentus pripažįstamos visame pasaulyje. Pirmiausia efektyvumas tai, kad sunaudojamas vanduo laistymui pasiektų tikslą - sudrėkintų dirvožemį esantį aplink augalo šaknis. Pirmiausia laistykite tik tai kas auga. Nei terasa, nei trinkelės, nei namo sienos nuo vandens neauga, priešingai greičiau dūla. Bet kuris daržininkas pastebėjo, kad laistant paprastu laistytuvu nepadarius duobutės aplink pomidorą vanduo nuteka šalin. Netgi padarius duobutę pripylus ją sklidiną, net išpurentas dirvožemis nesugeba sugerti vienu kartu santykinai didelio vandens kiekio išpilto per akimirką, o vandeniui pagaliau susigėrus ir džiūstant aplink augalą susiformuoja kieta pluta. Atvirame dirvožemyje tai pamatyti paprasta, tačiau pvz. vejoje tą pastebėti bus sunkiau, tačiau procesai tie patys. Taip laistant vanduo švaistomas, nes dideliems vandens kiekiams išlieti reikia didelių energijos kiekių, galingų siurblių ir pan. Vejai laistyti rkomenduoju rinkti purkštukus kurie laisto kaip švelnus lietutis neviršydami 10 mm per valandą, tokį įgeriamumą pakelia netgi sunkus priemolis. Venkite, kad purkštukai purkšdami keltų vandenį labai aukštai, rizikuojate, jog vanduo tiesiog išgaruos, o pakilęs vėjo gūsis nupūs vandenį ne ten kur jo reikia, o pvz. ant namo sienos ar langų. Visų tipų augalams rekomenduoju naudoti lašelines, kapiliarines sistemas. Jos veikia labai efektyviai nes drėkina tiesiai augalo šaknis, nesukeldami dirvos erozijos, lėtai drėkindami dirvožemį, o ne jo paviršių. Dažnai girdžiu nusiskundimus, kad kapiliarinė sistema prastai laisto, nes nesimato, kad būtų dirva šlapia, bet toks ir yra tikslas, kad dirva būtų drėgna aplink šaknis (ne šlapia, nebent auginate vandens augalus, kurių šaknys auga vandenyje). Žodis kapiliarinis liudija, kad kalbame apie augalo šaknų dalis kurios atsakingos už maisto medžiagų pasisavinimą tada kada augalui reikia ir tiek kiek augalui reikia. Kaip patikrinti ar dirva drėgna? Nedideliu kastuvėliu iškaskite 10-15cm gyliu dirvožemio mėginį ir suspauskite delne, turite jausti maloniai vėsią drėgmę, dirvožemis turi būti šiek tiek kibus, tačiau jeigu suspaudus į kumštį pradeda sunktis vanduo, Jūs švaistote gėlą laistymo vandenį.
Laistymo laikas ir reguliarumas
R. Rederis pataria naudoti laikmačius. Geriausias laikas laistyti yra rytas, ne vakaras, todėl jeigu nesate vyturys naudokite laikmačius. Dabar rinkoje yra devynios galybės įvairiausių šios paskirties prietaisų, pradedant mechaniniais, baigiant valdomais telefonu WiFi pagalba. Laikmatis ne tik palaistys už jus, tačiau tai padarys tinkamiausiu laiku, tiksliau ir, svarbiausia, reguliariai. Vanduo augalams kaip ir bene visoms gyvybės formos reikalingas kasdien, ne tik tada, kai jau žemė sausa kaip parakas. Reguliarumas daro stebuklus ir. paradoksas, bet taupo vandenį, nes įdžiųvusi dirva vandenį prastai geria, jis nuteka ir nepasiekia tų augalų šaknų kuriems labiausiai reikia.
Maisto neatitirpinkite po tekančiu vandeniu. Puodus ir keptuves mirkyti, o ne plauti po tekančiu vandeniu. Naudoti tik virintą vandenį, jeigu bus nustatyta mikrobiologinė tarša. Gyventojai ir įmonės bus informuojami visomis ryšio priemonėmis (socialiniai tinklai, įmonės svetainė, vietinis radijas ir televizija, el. paštas, SMS žinutės, ir kt.) apie tai, kad vanduo laikinai yra netinkamas vartoti. Bus užtikrintas saugaus geriamojo vandens pristatymas specialiuoju vandenvežiu, talpomis ar vandens buteliais. Bus nedelsiant atliekami geriamojo vandens tyrimai pagal situaciją: mikrobiologiniai (E. Bus atliekami vandentiekio tinklo plovimai ir dezinfekcija, priklausomai nuo situacijos: cheminė dezinfekcija natrio hipochloritu. Bus atliekami pakartotiniai vandens tyrimai. Vanduo bus laikomas saugiu tik gavus tinkamus pakartotinių tyrimų rezultatus.
Hidroizoliacija ir vandens naudojimas vonios kambaryje
Klausimas: Sveiki. Įsirenginėjame vonią mansardoje ir gaunasi, kad dušo/vonios zona taip pat patenka į šlaitą. Pasidarėme hidroizoliaciją ant grindų ir sienų, kur klosis plyteles. Bet ką turėtume daryti ten, kur bus dažoma šlaitinių lubų dalis ir jos susitikimas su siena? Lubos padarytos iš žalio gipso, bet ar užteks glaisto, vandeniui atsparaus grunto ir vandeniui atsparių dažų?
Komentarai: Žalias gipsas pats savaime nėra visiškai atsparus vandeniui - jis tik atsparesnis drėgmei nei paprastas baltas. Todėl vien glaisto, grunto ir dažų neužtenka, jei toje vietoje nuolat bus vandens ar garų. Sienų ir lubų sandūrose (dušo zonoje) rekomenduojame naudoti Penosil AquaBrake Fiber 640 hidroizoliacinę mastiką. Ji yra elastinga, sustiprinta fibroplaušeliais ir yra 100 % atspari drėgmei bei vandens garams. Mastiką tepkite ~10-15 cm pločiu ant sienos ir lubų sandūrų. Sandarinti kampams ir susijungimo vietoms siūlome naudoti: Penosil AquaBrake Tape 431 hidroizoliacinę juostą, arba Penosil AquaBrake Fabric 435 hidroizoliacinį audinį, karpant reikiamo dydžio elementus. Likusi šlaitinių lubų dalis (kur bus dažai): Papildomai rekomenduojame naudoti Penosil Hydro Stop 644. Tai hidroizoliacinė priemonė, kuri neleidžia vandens garams patekti į sienos konstrukcijas. Sustingęs paviršius tampa atsparus drėgmei ir garams. Ant jo būtina atlikti galutinę apdailą - glaistyti ir / arba dažyti vandeniui atspariais dažais, tinkamais vonios kambariams.
Ką turėčiau daryti, jei dušo kambaryje pasitaško vandens? Gali būti susijęs su dušo kambario įrengimo detalėmis. Tačiau kai kurie draugai naudojimo metu pastebės, kad kai kuriose dušo patalpose yra purslų problemų. Tiesą sakant, šios problemos galima išvengti atkreipiant dėmesį į ją diegiant. Leisk man šiandien apsižvalgyti, kaip dušo kambarys turėtų būti atsparus purslams? 1. Kad gerai atliktumėte dušo kambario hidroizoliaciją, pirmiausia turite pasirinkti tinkamą vandeniui atsparią medžiagą, o tada turite turėti standartinę vandeniui atsparią konstrukciją, kad galėtumėte užtikrinti gerą vandeniui atsparų efektą. Dušo kambarys yra stabili namo konstrukcijos dalis. Tuo pačiu metu yra daug mažų vamzdžių ir ilgalaikis kontaktas su vandeniu, todėl hidroizoliacijai keliami reikalavimai yra gana aukšti. Lengvai prasiskverbianti dušo kambario dalis yra sutelkta yin ir yang kampuose, vamzdžiuose, sanitarijos reikmenyse, grindų kanalizacijoje ir kt. Todėl atliekant hidroizoliaciją rekomenduojama naudoti vandeniui ir vandeniui atsparias srutas. Pirmiausia naudokite greitai tvirtinamą remonto skiedinį, kad sustiprintumėte nesandarumą, o tada suformuotą vandeniui atsparią srutą panaudokite vandeniui nepralaidžiai, kad specialus vandeniui atsparus specialių medžiagų poveikis tikrai būtų geresnis nei bendrosios medžiagos. 2. Kalbant apie konstrukciją, dušo grindys turi būti visiškai hidroizoliuojamos. Siena turėtų būti bent 1,8 metro aukščio. Rekomenduojama būti visu ūgiu. Jei tai lengva siena, ji turėtų būti viso aukščio. Nereikėtų ignoruoti šių įrengimo detalių: pirmiausia reikia išlyginti vonios grindis. Naujai dekoruotiems ar atnaujintiems vartotojams: jei norite pakeisti vonios grindų plyteles, iškalus originalias grindų plyteles, pirmiausia grindis reikia išlyginti cemento skiediniu ir tada atlikti vandeniui atsparų apdorojimą. Tai gali užkirsti kelią vandeniui atsparios dangos nutekėjimui dėl nevienodo storio. Jungtys turėtų būti nudažytos vietoje. Sąnariai tarp vonios sienos ir žemės bei vandens vamzdžių ir žemės jungtys gali sukelti problemų. Statybos metu apdailos darbininkai turėtų būti raginami tvarkyti šiuos kampus ir kampus, o visos vandeniui atsparios dangos turėtų būti padengtos vietoje &; Sienų gydymas taip pat yra labai svarbus. Atliekant bendrą vonios kambario vandeniui atsparų procedūrą, ant sienos taip pat turėtų būti padengta maždaug 30 cm aukščio vandeniui atspari danga, kad vanduo nesikauptų nuo sienos. 3. Tačiau jei vonios siena yra nešančiosios šviesos siena, visa siena turėtų būti padengta vandeniui nelaidžia danga. Jei naudojate dviejų panelių dušo ekraną, dvi sujungtos sienos taip pat turėtų būti nudažytos. Jei naudojate vonią, siena šalia vonios. Neperšlampamos dangos aukštis taip pat yra didesnis nei viršutinis vonios kraštas. Neperšlampamas eksperimentas yra būtinas. Pabaigus tualeto statybą, visas vanduo tualete yra užblokuotas ir 25 cm aukščio&yra kraigo &. pastatytas prie durų, o po to į vonios kambarį pilamas 20 cm aukščio vanduo. Po 24 valandų patikrinkite aplinkinių sienų ir žemės sandarumą. Šis 24 valandų neperšlampamas bandymas yra raktas užtikrinant vonios kambario hidroizoliacijos projekto kokybę. Laikykite kanalizaciją netrukdomą.

tags: #duso #vandens #naudojimas #darzo #laistymui

