Vaikų prakaitavimas, ypač delniukų, gali kelti susirūpinimą tėvams. Nors kartais tai yra visiškai normalus reiškinys, kartais gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas, pavyzdžiui, rachitą. Svarbu suprasti, kada reikėtų sunerimti, o kada - tiesiog stebėti ir laukti.
Kas yra rachitas ir kodėl jis pavojingas?
Rachitas - tai liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2-3 mėnesių iki 2-3 metų), kurios metu sutrinka kaulų mineralizacija dėl vitamino D trūkumo. Vitaminas D yra būtinas, kad organizmas galėtų pasisavinti kalcį ir fosforą - pagrindines kaulų statybines medžiagas. Kai šio vitamino trūksta, kaulai tampa minkštesni, silpnesni, gali deformuotis, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis. Liga pažeidžia ne tik kaulų sistemą, bet ir neigiamai veikia raumenų tonusą, nervų sistemą bei kitus organus. Anksčiau ši liga buvo vadinama „angliškąja“, nes ja dažnai sirgo pramonės revoliucijos laikų Anglijos miestų vaikai, mažai matę saulės. Nors tiksli priežastis ilgai nebuvo aiški, ryšys su saulės šviesos stoka buvo pastebėtas seniai.
Kodėl vitaminas D yra toks svarbus?
- Kaulų sveikata: Padeda pasisavinti kalcį ir fosforą, užtikrina normalią kaulų mineralizaciją ir augimą.
- Imunitetas: Stiprina imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad vitamino D stokojantys žmonės dažniau serga peršalimo ir kitomis infekcinėmis ligomis.
- Kitos funkcijos: Dalyvauja daugelio kitų organų ir sistemų veikloje, svarbus raumenų funkcijai, nervų sistemos veiklai.
Lietuvoje rachitu gali susirgti bet kuris kūdikis ir mažas vaikas. Taip atsitinka, kai vaiko organizme trūksta vitamino D. Vitaminą D organizmas gamina odoje, kai ją tiesiogiai veikia ultravioletiniai spinduliai (UV). Kai kūdikis ar vaikas pakankamai būna saulėje, jo organizme pasigamina tiek vitamino D, kiek reikia. Tačiau dėl nepakankamo saulės poveikio ir riboto kiekio maiste, Lietuvoje vitamino D papildai yra pagrindinis būdas užtikrinti reikiamą jo kiekį, ypač kūdikiams ir vaikams.
Rachito požymiai: kada tėvams reikėtų sunerimti?
Tėvams svarbu mokėti atpažinti pirmuosius galimus rachito požymius:
Ankstyvieji simptomai:
- Padidėjęs dirglumas, neramumas, prastas miegas.
- Prakaitavimas, ypač galvytės (pagalvė gali būti drėgna), delniukų, pėdučių drėgnumas. Prakaitas gali turėti specifinį kvapą.
- Pablogėjęs apetitas.
- Plaukų nusitrynimas pakaušio srityje („rachitinė plikė“) dėl dažno galvytės trynimo į pagalvę.
- Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija) - kūdikis atrodo suglebęs, nesipriešina lankstomas.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad vaiko prakaitavimas, ypač delniukų ir pakaušio, gali būti vienas iš ankstyvųjų rachito požymių. Viena mama pasakoja: "Mano dukrai 3 mėn ir 5 dienos. Maniškis 2,1 m amžiaus labai stipriai prakaitavo nuo mažų dienų. Bet ne vitamino D problema tikrai, nes buvo ir virš normos, ir negerėm keletą mėnesių." Kitas atvejis: "Mano sūneliui beveik 3 mėnesiukai ir jau seniai prakaituoja delniukai, kad net nemalonus kvapas atsiranda, taip pat ir padukai truputį būna drėgni."
Tačiau svarbu nepamiršti, kad ne visada prakaitavimas yra susijęs su rachitu. Kūdikio žindimas iš krūties yra darbas, kuriam eikvojama energija, todėl natūralu, kad gali suprakaituoti kakta. Taip pat, vaiko vegetatyvinės nervų sistemos formavimasis gali lemti prakaitavimą. Jei gydytoja apžiūros metu nieko nekomentavo, vadinasi, viskas gerai.
Vėlesni simptomai (ligai progresuojant):
- Galvos kaulų suminkštėjimas, ypač ties momenėliais, pakaušio suplokštėjimas.
- Vėlesnis momenėlių užsidarymas.
- Vėluojantis dantų dygimas, dantų emalio pažeidimai.
- Vėluojanti motorinė raida: vėliau pradeda sėdėti, stovėti, vaikščioti.
- Kaulų deformacijos: „O” arba „X” formos kojos, krūtinės ląstos deformacijos (pvz., „rachitiniai karoliai“ - sustorėjimai šonkaulių ir krūtinkaulio jungtyse, „vištos krūtinė“), dubens deformacijos, kartais - stuburo iškrypimai (kuprelė).
Kaip nustatomas ir gydomas rachitas?
Pastebėję pirmuosius rachito požymius, tėvai nedelsdami turėtų kreiptis į vaiko gydytoją. Pediatras, įvertinęs vaiko būklę, gali skirti profilaktinį gydymą arba atlikti kraujo tyrimą, o kaulų pokyčiams nustatyti - ir rentgenogramą. Papildomai gali rekomenduoti atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą.
Diagnostika:
- Klinikinių simptomų įvertinimas: Gydytojas apžiūri vaiką, įvertina raumenų tonusą, kaulų būklę, galūnių formą, galvos formą, momenėlių būklę.
- Kraujo tyrimai: Svarbiausias rodiklis - vitamino D (25(OH)D) koncentracija kraujyje. Taip pat tiriama kalcio, fosforo, šarminės fosfatazės koncentracija.
- Rentgenologinis tyrimas: Rentgeno nuotraukose (dažniausiai riešų ar kelių) matomi specifiniai kaulų augimo zonų pakitimai.
Gydymas:
Pagrindinis rachito gydymo tikslas - pašalinti vitamino D trūkumą ir normalizuoti kalcio bei fosforo apykaitą.
- Vitaminas D: Skiriamos gydomosios (daug didesnės nei profilaktinės) vitamino D dozės. Tikslią dozę ir gydymo trukmę nustato tik gydytojas, atsižvelgdamas į ligos sunkumą, vaiko amžių, vitamino D kiekį kraujyje. Savarankiškai skirti didelių dozių negalima dėl perdozavimo (hipervitaminozės) pavojaus. Viena mama pasakoja: "Mums gydytoja keitė vitamino d kiekį be tyrimo. Didino jį, nes gi visiems trūkstą. Aš nepaklausiau ir pasidariai tyrimą, tai pasirodo stiprus perviršis. Labai individualu."
- Mityba: Subalansuota, pakankamai kalcio ir fosforo turinti mityba. Kartais papildomai skiriami kalcio preparatai (ypač jei jo trūksta kraujyje).
- Kitos priemonės: Oro vonios, vėliau, ligai atsitraukiant - masažas, mankšta raumenims stiprinti.
Svarbu žinoti, kad laiku pradėjus gydymą, dauguma simptomų išnyksta, vaikas tampa ramesnis, normalizuojasi augimas ir vystymasis. Tačiau sunkios kaulų deformacijos, susiformavusios dėl negydyto ar vėlai pradėto gydyti rachito, gali išlikti visam gyvenimui.
Rachito profilaktika: kaip išvengti ligos?
Rachitas yra liga, kurios galima išvengti užtikrinant pakankamą vitamino D kiekį organizme.
Pagrindiniai vitamino D šaltiniai:
- Saulės šviesa: Svarbiausias šaltinis. Vitaminas D gaminasi odoje veikiant saulės ultravioletiniams (UVB) spinduliams. Deja, Lietuvoje, ypač tamsiuoju metų laiku (nuo rudens iki pavasario), saulės aktyvumas yra per mažas, kad pasigamintų pakankamas vitamino D kiekis.
- Maistas: Natūraliai vitamino D turi nedaug maisto produktų: riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė), žuvų taukai, kiaušinio trynys, jautienos kepenys. Kai kurie produktai (pvz., pienas, mišiniai kūdikiams) gali būti papildomai praturtinti. Tačiau vien su maistu gauti reikiamą vitamino D kiekį yra labai sunku.
- Papildai: Dėl nepakankamo saulės poveikio ir riboto kiekio maiste, Lietuvoje vitamino D papildai yra pagrindinis būdas užtikrinti reikiamą jo kiekį, ypač kūdikiams ir vaikams.
Rekomendacijos profilaktikai:
- Nėštumo metu: Nėščiosioms rekomenduojama vartoti vitaminą D, nes vaisius jo atsargas kaupia iš motinos organizmo, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Kūdikiams (0-12 mėn.): Visiems kūdikiams, nepriklausomai nuo maitinimo būdo, rekomenduojama kasdien duoti 400 TV (10 mikrogramų) vitamino D3 papildų nuo pirmųjų gyvenimo savaičių ir tęsti bent iki vienerių metų amžiaus, ištisus metus.
- Vaikams (nuo 1 metų): Rekomenduojama paros norma yra 600 TV (15 mikrogramų). Šią dozę patariama duoti bent jau tamsiuoju metų laiku (nuo rugsėjo/spalio iki balandžio/gegužės).
- Būkite gryname ore: Net ir apniukusią dieną lauke gaunama šiek tiek UV spindulių. Pasivaikščiojimai gryname ore naudingi bendrai vaiko sveikatai.
- Higiena: Jei vaikas daug prakaituoja, dažniau jį maudykite, keiskite drabužėlius, naudokite priemones odos iššutimų profilaktikai.
- Konsultuokitės: Dėl bet kokių vitamino D papildų vartojimo (tiek profilaktikos, tiek gydymo) visada tarkitės su gydytoju arba vaistininku.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Gausus rankų delnų prakaitavimas, arba palmarinis hiperhidrozė, yra būklė, kurioje delnų oda išskiria didelį kiekį prakaito. Nors tai gali būti nepatogu, daugelis gydymo metodų gali padėti sumažinti ar valdyti šį simptomą. Svarbu konsultuotis su gydytoju, jei prakaitavimas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
