Fiodoras Michailovičius Dostojevskis - žymus XIX a. rusų rašytojas, klasikas, žurnalistas, filosofas, iki pat šiol laikomas literatūros genijumi. F. Dostojevskio kūryba ir asmenybė padarė milžinišką įtaką visų laikų literatūrai bei ateities kūrėjams. Viso pasaulio literatūros analitikai stebėjosi genialiu F. Dostojevskio gebėjimu numatyti bei analizuoti sudėtingiausius žmogaus gyvenimo reiškinius, kelti klausimus, į kuriuos dar niekas nebuvo radęs atsakymų, o daugybė žymių rašytojų, tokių kaip Antonas Čechovas, Ernestas Hemingway‘us, Friedrichas Nietzsche ir Jean-Paulis Sartre‘as laikė jį savo mokytoju. Iš jo kūrybos išaugo rusų religinė filosofija, prancūzų egzistencializmas, jo vaidmuo nepaprastai reikšmingas formuojantis psichoanalizei bei siurrealizmui. Nors ir parašyti prieš daugiau nei pusantro šimto metų, F. Dostojevskio darbai nepraranda aktualumo.
Fiodoras Dostojevskis - vienas žymiausių, labiausiai skaitomų ir vertinamų Rusijos rašytojų, kurio darbai įtaigiai analizuoja asmenybių psichologinius paveikslus esant itin sudėtingai politinei, socialinei ir dvasinei XIX a. šalies atmosferai.
Biografija ir kūrybos kelias
Fiodoras Dostojevskis gimė 1821 m., buvo antras iš septynių vaikų. Jo tėvas, karo gydytojas, dirbęs valstybinėje ligoninėje, buvo griežtas ir savanaudis, o motina - priešingai - pasyvi, maloni ir dosni. Galbūt dėl šio fakto F. Dostojevskis savo romanus užpildė veikėjais, kurie, atrodo, pasižymi priešingais temperamento kraštutinumais.
Ankstyvasis F. Dostojevskio išsilavinimas buvo įgytas kariuomenės inžinerijos mokykloje, kur jam, matyt, buvo nuobodu nuo rutinos ir neįdomaus studentiško gyvenimo. Todėl didžiąją laiko dalį jis praleido besigilindamas į literatūros reikalus ir skaitydamas naujausius autorius. Tuo metu, kai jaunasis studentas buvo išvykęs į mokyklą, jo tėvą nužudė jo dvare gyvenę valstiečiai. Ši staigi ir žiauri žmogžudystė paveikė jaunojo F. Dostojevskio vidų, ir kai jis pradėjo rašyti, nusikaltimų, ypač žmogžudysčių, tema buvo aktuali kiekvienoje naujoje publikacijoje. Tai yra pagrindinė „Nusikaltimo ir bausmės“ tema. F. Dostojevskis niekada neišvengė žmogžudysčių siaubo ir net gyvenimo pabaigoje pasirinko rašyti apie kitą smurtinę mirtį - tėvo mirtį - kaip „Brolių Karamazovų“ pagrindą.
Dvejus metus praleidęs armijoje, F. Dostojevskis pradėjo savo literatūrinę karjerą romanu „Vargo žmonės“, kuris iš karto sulaukė didelio pasisekimo ir populiarumo, o kritikai jį įvertino labai palankiai. Dar niekada anksčiau rusų rašytojas taip nuodugniai nenagrinėjo psichologinių žmogaus vidinių jausmų sudėtingumo ir sudėtingos proto veiklos.
Bene lemtingiausi F. Dostojevskio gyvenimo metai prasidėjo netrukus po „Vargo žmonių“ išleidimo. Šie metai buvo vieni aktyviausių ir keisčiausių visoje Rusijos istorijoje, o F. Dostojevskis šioje permainų epochoje atliko nepaprastai aktyvų vaidmenį. Pasinaudodamas įtaka, įgyta su literatūriniais pasiekimais, jis įsitraukė į abejotino pobūdžio politines intrigas. Pavyzdžiui, jam didelę įtaką darė iš Vakarų į Rusiją plūstančios naujos bei radikalios idėjos, ir netrukus jis prisijungė prie tų, kurie tikėjosi revoliucionizuoti Rusiją pasitelkdami įvairias vakarietiškas reformas. F. Dostojevskis paskelbė daug straipsnių įvairiais politiniais klausimais, puikiai žinodamas, kad jie yra nelegalūs, o visą spaudą kontroliuoja ir cenzūruoja valdžia.
Maištingasis rašytojas ir jo draugai netrukus buvo pripažinti išdavikais revoliucionieriais ir pasodinti į kalėjimą. Po devynių mėnesių keli iš jų, įskaitant F. Dostojevskį, buvo teisiami, pripažinti kaltais ir nuteisti sušaudyti. Likus kelioms sekundėms iki šūvių, atvyko caro pasiuntinys. Buvo suteikta malonė. Iš tikrųjų caras niekada neketino sušaudyti vyrų. Jis tik pasinaudojo šiuo žiauriu metodu, kad pamokytų F. Dostojevskį ir jo draugus. Tačiau šis sukrečiantis susidūrimas su mirtimi persekiojo rašytoją visą likusį gyvenimą.
Pakeitus mirties nuosprendį, F. Dostojevskis buvo išsiųstas į Sibirą ir per ketverius kalėjime praleistus metus pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Per tą laiką siaubingomis gyvenimo sąlygomis jis pradėjo iš naujo peržiūrėti savo vertybes. Jis patyrė pirmąjį epilepsijos priepuolį ir ėmė atsisakyti iki tol aklai priimtų naujųjų idėjų, kurias perėmė Rusija. Jo dvasinis atsinaujinimas buvo toks gilus, kad jis tapo pranašiškai tikintis šventa rusų tautos misija. Jis tikėjo, kad pasaulio išgelbėjimas yra rusų tautos rankose ir kad galiausiai Rusija taps pasaulio valdove. Taip pat kalėjime F. Dostojevskis suformulavo savo gerai žinomas teorijas apie kančios būtinybę. Kančia tapo pagrindine žmogaus išganymo priemone.
F. Dostojevskis mirė 1881 m.
Kūrybos bruožai ir temos
F. Dostojevskio kanoną sudaro romanai, novelės, apysakos, apsakymai, esė, pamfletai, limerikai, epigramos ir eilėraščiai. Jis parašė daugiau kaip 700 laiškų, iš kurių keliolika yra dingę.
Savo kūriniuose F. Dostojevskis reiškė religines, psichologines ir filosofines idėjas. Jo tekstuose nagrinėjamos tokios temos kaip savižudybė, skurdas, manipuliavimas žmonėmis ir moralė. Psichologinės temos apima sapnus ir tėvo bei sūnaus santykius. Daugumoje kūrinių demonstruojama chaotiškos šiuolaikinės Rusijos sociopolitinės struktūros vizija.
Ankstyvuosiuose kūriniuose į visuomenę (pavyzdžiui, skirtumus tarp vargšų ir turtingųjų) jis žvelgė per literatūrinio realizmo ir natūralizmo prizmę. Kitų rašytojų įtaka, ypač akivaizdi ankstyvuosiuose kūriniuose, sukėlė kaltinimų plagijavimu. Tačiau pamažu jo stilius tapo individualesnis. Išėjęs iš kalėjimo, F. Dostojevskis į savo kūrybą įtraukė religines temas, ypač rusų stačiatikybės temas. Kai kuriose jo knygose pastebimi gotikinės fantastikos, romantizmo ir satyros elementai. Jis dažnai naudojo autobiografines arba pusiau autobiografines detales.
F. Dostojevskio šedevrų rinkinys vaikams
Literatūros genijaus F. Dostojevskio šedevrų rinkinį sudaro:
UŽRAŠAI IŠ MIRUSIŲJŲ NAMŲ
Pagrindinis veikėjas Aleksandras Petrovičius Goriančikovas, nužudęs savo žmoną, atsiduria katorgoje, kur jo laukia fiziniai ir moraliniai išbandymai. Remdamasis savo autentiškais išgyvenimais, F. Dostojevskis per jam būdingą humaniškosios ir filosofinės pasaulėžiūros prizmę romane perteikia dramatišką katorgos realybę, kurioje atsispindi kalinių ir visuomenės susiskaldymas į klases, Sibiro ypatumai ir tikrasis XIX a. Rusijos veidas.
LOŠĖJAS
Jaunas mokytojas Aleksejus Ivanovičius, tarnaujantis nusigyvenusiam generolui, mėgina laimėti jo podukros Polinos meilę. Aikštinga moteris manipuliuoja Aleksejaus jausmais, siūlo savo širdį mainais į turtus. Iš pradžių Aleksejus neketina užtrukti prie ruletės stalo, jo tikslas - pagerinti savo finansinę padėtį, kad įsiteiktų Polinai. Tačiau žaidimas tampa vis azartiškesnis, adrenalinas stipriau plūsta venomis, ir vyras visiškai atsiduoda fatališkam troškimui lošti ir laimėti.
IDIOTAS
Pagrindinis knygos herojus - kunigaikštis Myškinas - neabejotinai vienas įdomiausių F. Dostojevskio sukurtų personažų. Romane pasakojama, kaip po ilgo gydymosi psichiatrinėje ligoninėje Šveicarijoje Myškinas grįžta į Rusiją ir mėgina tapti visaverčiu visuomenės nariu. Tačiau dėl įgimto geranoriškumo aplinkiniai jį mato kaip keistą naivuolį, idiotą, o ne tobulo žmogaus pavyzdį. Naiviai vaikiška ir nesugadinta kunigaikščio asmenybė, susidūrusi su visuomenės normomis, ne tokiais geraširdžiais žmonėmis, intrigomis, vėl pamažu grimzta į beprotybę…
NUSIKALTIMAS IR BAUSMĖ
Daugiasluoksnis pasakojimas apie nepasiturintį jaunuolį Raskolnikovą, kuris padaro nusikaltimą - nužudo turtingą palūkininkę ir netikėtai nusikaltimo vietoje pasirodžiusią jos seserį. Užvaldęs kaltės jausmas Raskolnikovo gyvenimą pakreipia netikėta linkme. Pagrindinis herojus išgyvena moralinę dramą, o jo kaltės ir atpirkimo procesą lydi šantažas, vienatvė, meilė, pamišimas.
BROLIAI KARAMAZOVAI
Religija ir ateizmas, idealizmas ir materializmas, protas ir dvasia, revoliucija ir taikus dvasinio tobulėjimo kelias - tai tik kelios temos, gvildenamos sudėtingoje ir intriguojančioje tėvažudystės istorijoje. Kai kas teigia, kad F. Dostojevskis „išpranašavo“ Rusijos likimą. Kurdamas Karamazovų šeimos ir su ja susijusių personažų paveikslus, autorius atspindi pagrindines epochos idėjas: permainų nuojautą, dvasinę asmenybės krizę, žmogiškųjų santykių perkainojimą. F. Dostojevskis ir mums iškelia klausimą: kas nutinka žmogui, kuris praranda tikėjimą?
„Dostojevskis vaikams“ - teatrinis atradimas
„Dostojevskis vaikams“ skirtas žiūrovams nuo 9 iki 99 metų, kurie spektaklį stebi ne iš žiūrovų salės, o sėdėdami scenoje - tai leidžia pasigrožėti scenografija, kuri yra jauki, žaisminga, žadinanti vaizduotę... Iš arti viskas kitaip matosi: namukai tarytum žaislai vaikų žaidimų kambaryje. Stalas, ant kurio žaidžiamos istorijos.
Režisierius Paulius Ignatavičius mano, vaikai suvokia daugiau nei mano suaugusieji. Jie intuityviai jaučia, kas tikra ir kas - ne. „Klaidinga manyti, kad vaikui reikia kažko lengvesnio ir paprastesnio. „Dostojevskis vaikams“ gimė režisieriui laimėjus Lietuvos teatro sąjungos jaunojo režisieriaus konkursą, o vėliau šis spektaklis buvo įtrauktas į Vilniaus mažojo teatro repertuarą.
„Dostojevskis vaikams“ tai - keturios istorijos ir jos sudėliotos pagal amžiaus tarpsnius: ankstyvoji ir vėlyvoji vaikystė, paauglystė ir branda. Režisieriui norėjosi kalbėti apie sudėtingus dalykus paprastai, o tai yra gana sudėtinga. „Rašytojas labai jautrus žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, jis paprastai ir įtaigiai kalba apie draugystę, meilę artimui, šeimą, atsakomybę vienas prieš kitą, aptaria vaikų ir tėvų santykius. Dažnai vaikai elgiasi ar pasako tokių dalykų, kurie labai skaudina tėvus, bet vaikai apie tai nesusimąsto. Norisi kalbėti vaikams apie tai, jog reikia mylėti, atjausti savo tėvus, ne tik iš jų reikalauti. Man norėjosi priartinti sudėtingą autorių prie vaikų, lakoniškai, paprastai kalbėti apie svarbius dalykus, parodyti, kad F.Dostojevskis gali būti aktualus ne tik suaugusiems. Vaikai pripratę prie lengvo, žaismingo žanro, prie lengvesnių, vėjavaikiškų spektaklių. Mane labai paveikė kai kurių motinų reakcijos - jos atpažino savo vaikus ir save, įvyko dialogas, sujudėjo sielos, kai kurios apsiverkė. Tai brangiausia.
"BNS Spaudos centre" skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
tags: #dostojevskis #vaikams #mazasis #teatras
