Dirbtinis ar natūralus kūdikio maitinimas: išskirtiniai privalumai, paslėpti trūkumai ir svarbiausi iššūkiai

Nuo pirmų kūdikio gimimo akimirkų iškyla būtinybė jį maitinti. Mamos nerimauja: ar atsirado priešpienis, ar ji turės pieno, ar pakaks jo? Kas geriau: žindyti ar maitinti iš buteliuko? Įrodyta, kad motinos pienas - idealiausias maistas naujagimiui, bet yra moterų, kurios dėl įvairių priežasčių nenori ar negali žindyti, todėl griebiasi dirbtinio maitinimo.

Natūralus maitinimas dar vadinamas žindymu, nes būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį maistu sukūrė pati gamta. Taip kūdikis gauna natūralų maistą - motinos pieną - natūraliu būdu: žįsdamas motinos krūtį.

Natūralaus maitinimo privalumai

Kiekvienos rūšies gyvūnų pienas puikiai pritaikytas tos giminės mažyliui ir visi jie skiriasi vienas nuo kito. Taigi, ir moters pienas geriausiai tinka jos kūdikiui.
Motinos pienas lengvai virškinamas ir toleruojamas. Be to, jo temperatūra visada būna tokia pati kaip ir kūno.
Motinos pieno baltymai nesukelia alergijos, kuri kartais pasitaiko vartojant karvės pieną.
Motinos piene esanti geležis gerai absorbuojama.
Motinos piene esantys antikūniai saugo vaiką nuo daugelio infekcijų. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis krūtimi maitinami vaikai rečiau serga sloga ir faringitu, viduriavimu bei kitomis užkrečiamomis ligomis. Be to, motinos pienas sterilus, todėl nėra pavojaus gauti mikrobų.
Praktiška: nereikia plauti, sterilizuoti ir ruošti buteliukų, ir ekonomiška.
Tai natūralu, vertinant ekologiniu požiūriu.
Natūraliai maitinant, greičiau atkuriama normali moters lytinių organų veikla: tarp pieno liaukų ir gimdos yra tiesioginis ryšys. Vaikui žindant, pasireiškia gimdos susitraukimus skatinantis refleksas ir ji greičiau susitraukia iki normalaus dydžio.
Pagaliau žindymas - tai laimingos akimirkos ir motinai ir kūdikiui. Pasak mamų, „pasidalyti savo kūnu“ - tai malonumas, kuris sukelia nepakartojamas emocijas.

Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas tiek dėl savo trumpalaikės, tiek dėl ilgalaikės naudos kūdikiui ir motinai. Jis teigiamai veikia kūdikių išgyvenamumą ne tik dėl tiekiamos energijos ir maistinių medžiagų, bet ir dėl apsauginių imunologinių faktorių. Išimtinis žindymas turi įtakos tokiems svarbiems aspektams kaip fizinis augimas, neurologinis vystymasis, skonio priėmimas, alergijos rizikos mažinimas, dantų sąkandžio sutrikimai ir ryšys tarp vaiko ir mamos. Motinoms žindymas siejamas su mažesne invazinio krūties vėžio ir kiaušidžių vėžio rizika, greitesniu įprasto svorio atgavimu.

Motinos pienas gali patenkinti pusę ar daugiau energijos poreikio 6-12 mėnesių kūdikiui ir trečdalį energijos poreikio bei kitų maistinių medžiagų poreikio 12-24 mėnesių vaikui. Motinos pienas ir toliau teikia geresnės kokybės maistines medžiagas nei papildomas maistas, taip pat susijęs su apsauginiais veiksniais. Motinos pienas yra pagrindinis energijos ir maistinių medžiagų šaltinis ligos metu ir mažina nepakankamai maitinamų kūdikių mirtingumą.

Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (ESPGHAN) 2017 m. paskelbė papildomo maitinimo rekomendacijas, skirtas sveikiems išnešiotiems Europoje gyvenantiems kūdikiams. Rekomendacijos nurodo, jog išimtinis žindymas turėtų būti skatinamas mažiausiai 4 mėnesius (17 savaičių). Siektinas tikslas - išimtinis ar vyraujantis žindymas apie 6 mėnesius (26 savaites). Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja išimčiai žindyti iki 6 mėn.

Kai išimtinai žindomiems kūdikiams sukanka 6 mėnesiai, sunku patenkinti jų mitybos poreikius, ypač energijos, geležies ir cinko. Pavėluotas papildomo maitinimo įvedimas gali turėti įtakos augimui ir neurologiniam vystymuisi, o ankstyvas papildomo maitinimo įvedimas gali padidinti infekcijos ir hospitalizavimo riziką. Kietą maistą vaikams reikia duoti kramtyti tada, kai jie yra tam pasirengę - vidutinis vaiko amžius yra 6-7 mėnesiai.

Baltymų moters piene yra apie 3,5 karto mažiau negu karvės piene. Gyvulių jaunikliams reikia greitai atsistoti ir patiems eiti, motinos jų nenešioja, taigi ir stipresniems raumenims užauginti reikia daugiau baltymų. Žmogaus kūdikiui svarbiau vystyti protines galias, todėl ir jo maiste daugiausia yra lengvai ir greitai įsisavinamos energinės medžiagos pieno cukraus - laktozės. Moters piene dar yra apie 0,2 procento mineralų, pirmiausia reikalingų kaulams ir dantims. Karvės piene jų, kaip ir baltymų, yra kelis kartus daugiau, nes veršiukui jau nuo pat pirmųjų dienų reikia ne tik stiprių raumenų, bet ir tvirtų kaulų. Vanduo yra didžiausioji moters pieno sudedamoji dalis. Sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, jis numalšins žindomo kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną.

Moters organizmas ruošiasi gaminti pieną dar tuomet, kai ji pati vystosi savo mamos gimdoje. Krūtų užuomazgos išsivysto labai anksti - vos 5-ąją nėštumo savaitę - ir tai tik dar kartą įrodo, koks svarbus žindymas žmonijos istorijoje. Po gimimo vykstantys krūtų pokyčiai nulemti kintančios hormonų pusiausvyros. Paauglystėje krūtys padidėja, susiformuoja pieno latakėliai. Nėštumo metu krūtys didėja dar kartą, latakėliai šakojasi kaip medžio šakelės, išsivysto alveolės, ląstelės bręsta ir jau antrąjį nėštumo trimestrą moteris yra visiškai pasiruošusi išmaitinti gimsiantį kūdikį. Pirmųjų priešpienio lašų pasigamina dar gerokai iki gimdymo, tačiau ne kiekviena nėščioji tai pastebi. Neretai mamas ligoninėje nustebina itin nedidelis priešpienio kiekis, apninka abejonės. Taip, jo pasigamina tik lašai, bet ir naujagimio skrandis yra labai mažas: vos vyšnios didumo pirmąją parą ir abrikoso dydžio po savaitės. Taigi tam, kad vaikutis būtų sotus ir priaugtų svorio, reikia žindyti labai dažnai: visuomet, kai jis to nori, bet ne rečiau kaip kas 2 - 3 valandas dieną ir 3 - 4 valandas naktį (skaičiuojant nuo vieno žindymo pradžios iki kito žindymo pradžios). Ilgas ir nepertraukiamas miegas (net ir naktį!) nesuderinamas su sėkmingu žindymu, o sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8 - 12 kartų (neretai - kur kas daugiau!).

Antroji naktis po gimdymo neretai būna sunki. Iki šiol turėtos jėgos išsenka, mama pajaučia nuovargį (ji juk dirbo sunkų darbą - paleido į pasaulį naują gyvybę), o naujagimis supranta, kad mamos krūtis - tai saugumo, meilės ir šilumos uostas. Verkimas - būdas pasikviesti mamą ir paprašyti krūties 100-ąjį kartą per pastarąją valandą. Patikėkite, tai nesusiję su nepakankama pieno gamyba: taip elgiasi ir dirbtinai maitinami naujagimiai. Kiekvienas mažylis gimdamas atsineša poreikį būti mylimas, saugomas ir globojamas ir to siekia visomis išgalėmis: verkdamas, glausdamasis, žįsdamas. Tai yra natūralus ir normalus elgesys. Trečią - ketvirtą parą moteris pajaučia, jog krūtys pasidaro šiltos, pilnos, kartais jos darosi kietos ir sunkios. Taip pradeda gamintis pereinamasis pienas, kurį dešimtą parą pakeičia subrendęs pienas. Kad būtų lengviau, žindykite kuo dažniau visą parą. Prieš žindymą galite pastovėti šiltame duše, apiplauti krūtis šiltu vandeniu - taip sužadinsite oksitocino refleksą, kad pienas bėgtų lengviau, o vaikutis galėtų geriau jį ištraukti. Po maitinimo ant krūtų dėkite šaltį - tai sumažins audinių patinimą, palengvins nemalonius pojūčius. Jeigu krūtis kieta ir mažyliui sunku apžioti, prieš maitinimą išsitraukite šiek tiek pieno rankomis.

Jau ne kartą skaitėte, jog naujagimį rekomenduojama žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori. Mamos pienas mažylio skrandyje išbūna vos 40 - 50 min. - trumpai pasnaudęs jis ir vėl gali norėti žįsti. Tai yra normalu. Jeigu mažylis išmiegojo 3 valandas dieną arba 4 valandas naktį, rekomenduojama jį pažadinti ir pažindyti. Būdami oda prie odos kontakte kūdikiai taip pat būna budresni, aktyvesni ir dažniausiai patys susiranda krūtį net ne visai pabudę. Naujagimio gebėjimas žįsti yra įgimtas ir tik pats vaikutis sureguliuoja mamos pieno gamybą. Mums, suaugusiems žmonėms, belieka išmokti atpažinti mažylio siunčiamus ženklus, į juos atsiliepti ir prisitaikyti. Žindant pagal poreikį, vaikutis gauna pakankamai maisto, mokosi nusiraminti, užmezga artimą ryšį su mama. Bet koks bandymas įvesti režimą, prailginti tarpus tarp maitinimų, vietoj krūties pasiūlant čiulptuką, ilgainiui sutrikdo pieno gamybą. Jeigu vaikutis vis dėlto labai neramus, pavalgęs neatrodo sotus ir laimingas, vėl ieško krūties ir nemiega, būtina kreiptis konsultacijos į žindymo konsultantę.

Neretai po tariamomis „miego problemomis“ slepiasi žindymo nesklandumai: galbūt vaikutis per retai ir per trumpai žindomas, negali efektyviai ištuštinti krūties, galbūt per dažnai keičiamos krūtys. Žindymų retinimas, čiulptukas, „mokymas užmigti“ problemos neišsprendžia - galiausiai tokie bandymai pasibaigia nesėkme žindant.

Žindymo iššūkiai ir sprendimai

Žindymo negalima palyginti su maitinimu iš buteliuko. Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iščiulpiamo pieno kiekio. Ne visoms moterims pieno prieaugis vienodas ir nežinia, kada jis baigsis. Dėl to mamos turi pasitikėti savimi, savo natūralia galia. Iš pradžių žindymas pareikalauja kantrybės, atkaklumo ir valios, dažnai mamos netenka drąsos ir pasitikėjimo. Jos neužtikrintos, ar kūdikis gauna reikiamą kiekį pieno. Kai kurios sutrinka jau pirmomis dienomis gimdymo namuose. Baimei nugalėti reikalingos konsultacijos, palaikymas, skatinimas.

Daugelis jaunų mamų nuogąstauja, kad žindymas pakeičia krūtų formą. Dėvint tinkamą liemenėlę ir racionaliai maitinantis, galima išsaugoti puikias krūtis. Mankšta prieš ir po gimdymo, taip pat sportas (ypač plaukimas) išsaugo puikias krūtis. Grįžtančioms į darbą mamoms yra galimybė nenutraukti maitinimo natūraliu pienu. Galima nutrauktą pieną laikyti šaldytuve, žindyti tik rytais ir vakarais.

Kiek laiko maitinti savo kūdikį? Tai priklauso nuo jūsų, nuo jūsų kūdikio ir turimo laiko. Galite žindyti mėnesį, du ir daugiau, maitinimą papildydamos kitu maisteliu. Žindančios mamos režimas panašus kaip nėštumo metu: nepervargti, kuo daugiau miegoti, intensyviai nesportuoti, bet kasdien vaikščioti, nesisieloti dėl smulkmenų. Maistas turi būti įvairus, šviežias, lengvai virškinamas. Per dieną rekomenduojama suvartoti 3000 kalorijų. Patariama valgyti stiprius pusryčius, pieno produktus, kiaušinius, žuvį, mėsą, daržoves. Gerti daug skysčių ir vandens. Reikėtų vengti kavos, arbatos, alkoholio, susilaikyti nuo rūkymo.

Dėmesio! Kartais mėnesinės prasideda vos tik nustojus žindyti, nors ovuliacija gali prasidėti anksčiau. Taigi niekada negalite būti tikra, kad po gimdymo vėl nepastosite. Geriau šiuo klausimu pasitarti su ginekologu.

Dirbtinio maitinimo argumentai ir iššūkiai

Jei mama dėl labai svarbių priežasčių tikrai negali maitinti kūdikio krūtimi arba krūties pieno pradeda nebeužtekti, jį reikia maitinti dirbtinai. Kai motinos pieno trūksta, nors iki 2 mėn. Pieno mišiniu ,,Detolakt” arba blogiausiu atveju iš pradžių pusiniu pienu. Jeigu donorinio pieno negaunate, kūdikį maitinkite adaptuotu (8 mišiniu), po 5-6 dienų jį pamažu pakeiskite dviejų trečdalių pienu (mišiniu), kuriuo kūdikį maitinkite iki 3-3,5 mėn. Nuo 3 mėnesio dirbtinai maitinamam kūdikiui pamažu pradėkite duoti gryno karvės pieno.

Dirbtinai maitindamos, kiekvieną patiekalą pradėkite duoti mėnesiu anksčiau negu maitindamos krūtimi (pavyzdžiui, daržovių tyrę nuo 4-4,5, mėsos sultinio nuo 6, mėsos - nuo 7 mėn. ir t. t.). Pamaitinusios buteliuką perplaukite šiltu, paskui karštu vandeniu ir išvirinkite. Jei kūdikis pavalgęs verkia, maisto nedauginkite, bet jį koncentruokite, pavyzdžiui, duokite tirštesnę košę. Jeigu mišinys per šaltas, pašildykite jį keletą kartų suplakusios šilto vandens puode arba po karšto vandens čiurkšle. Kūdikį maitinkite sėdėdamos. Sveikam kūdikiui, nepaisant jo amžiaus ir maitinimo būdo, pradėkite duoti tik vieną naują patiekalą. Mažyliui prie jo pripratus, pamažu pratinkite prie kito. Nesvarbu koks maitinimo būdas, mažylį pirmą gyvenimo mėnesį maitinkite 7-6, 2-3 mėn.-6, 5-12 mėn. 5 kartus per dieną. Nevalgydinkite kūdikio prievarta, nes pradės bjaurėtis maistu, sumažės jo apetitas. Valgydindamos neatitraukite jo dėmesio, nelinksminkite, neleiskite jam žaisti.

Išsivysčius dirbtino pieno gamybai, atsiranda vis daugiau jo rūšių, kurias galima pritaikyti kiekvieno vaiko ypatumams.
Žindant motina visada būna užimta, o buteliuką gali paduoti kitas žmogus, tarkime, vyras. Ši procedūra jam suteikia gerą progą artimiau pabendrauti su mažyliu.
Natūraliai maitinant motinai gali nepakakti pieno, kartais būna medicininių kontraindikacijų (jei vaikas netoleruoja laktozės ir jei mama geria medikamentus ar serga kokia liga).
Kartais natūraliam maitinimui nepritaria vyrai, nes mano esą atskirti nuo privilegijuotų motinos ir kūdikio ryšių.
Ne visada galima suderinti žindymą su sparčiu gyvenimo tempu ar profesine veikla.

Nesisielokite ir nesibaiminkite, jei dėl įvairių priežasčių nuo pirmų dienų savo kūdikį tenka maitinti dirbtiniu pienu. Su meile duokite jam buteliuką kokybiško maistelio. Tarp jūsų ir vaikelio užsimegs stiprūs savitarpio supratimo ryšiai. Vaikelis augs sveikas ir stiprus.

Dirbtinis maitinimas niekuomet neatstos maitinimo motinos pienu.

Mišrus maitinimas: geriausia iš abiejų pasaulių?

Mišrus maitinimas yra toks, kai kūdikis maitinamas ir krūtimi, ir iš buteliuko. Norėdami, kad jūsų mažylis sėkmingai valgytų ir iš krūties, ir iš buteliuko, galite tam pasiruošti ir padaryti keletą dalykų. Dažniausiai baiminamasi, kad pradėjus maitinti iš buteliuko, kūdikis nebenorės imti krūties. Mažylis pripranta prie buteliuko žinduko ir jam darosi sunkiau valgyti iš krūties. Nors mokslas dar nėra nustatęs, ar iš tiesų kūdikiui sunkiau grįžti nuo buteliuko prie mamos krūties, žinome, kad viskas, kas imituoja mamą, yra geras dalykas.

Žįsdamas kūdikis turi panaudoti apie keturiasdešimt raumenų, kad ištrauktų pieną iš mamos krūties. Šiam procesui reikalingas liežuvis, žandikauliai ir lūpos. Tyrimai rodo, kad traukdami pieną kūdikiai atlieka beveik peristaltinius (bangos) judesius liežuviu, kad pienas iš burnos priekio patektų į gerklę ir jie galėtų nuryti. Žindymas vyksta pagal paklausos ir pasiūlos principą, o iš buteliuko žinduko pienas paprastai teka pastoviai ir be didelių pastangų. Todėl yra manančių, kad buteliukas griauna gamtos sukurtą ritmą ar net paverčia jūsų išalkusį mažylį tinginiuku!

Taigi, kaip padėti kūdikiui sėkmingai prisitaikyti ir prie maitinimo krūtimi, ir prie maitinimo iš buteliuko, kad galėtumėte naudoti mišrų maitinimą? Jums reikia tokio buteliuko, kuris būtų panašus ir atkartotų maitinimą krūtimi. Specialus buteliuko žindukas leidžia palaikyti natūralų kūdikio maitinimosi ritmą: čiulpti, nuryti, kvėpuoti ir daryti poilsio pertraukėles. Kad pienas tekėtų iš buteliuko, kūdikis turi aktyviai gerti, liežuviu spausdamas žinduką - visai taip, kaip ir tada, kai žinda mamos krūtį. Per poilsio pertraukėles pienas nustoja tekėti ir nelaša, o kūdikis gali ramiai pailsėti ir atgauti jėgas prieš vėl pradėdamas aktyviai traukti pieną.

Pilvo pūtimas ir kiti iššūkiai

Jaunos mamos sielojasi, kad kūdikiai pavalgę dažnai verkia, riečia kojytes. Pilvuko pūtimas dažna vaiko verksmo priežastis. Ką tik gimusio naujagimio žarnynas yra sterilus, be maistui virškinti reikalingų gerųjų bakterijų. Kol kūdikio žarnynas „mokosi“ tinkamai dirbti, jis ne visada sugeba išstumti susikaupusias dujas. Kai dujų susikaupia daugiau, žarnytės jas bando išstumti - staigiai susitraukia. Šis spazmas sukelia skausmą ir vaikelis pravirksta. Anksčiau medikai sakydavo, kad pilvuką pradeda pūsti 3 mėnesį. Tačiau kai kuriuos vaikučius ši bėda užklumpa vos 2 savaičių. Tiesa, berniukus dažniau nei mergaites.

Praalkęs kūdikis labai skuba pasisotinti, jis netaisyklingai apžioja spenelį ir žįsdamas pritraukia daug oro. Jei vaikutis valgo mišinuką, gali būti, kad per didelė čiulptuko skylutė. Ar vaikučiui pūs pilvuką, labai priklauso nuo mamos sveikatos. Jei jos virškinimas yra sutrikęs, naujagimiui jau pirmomis gyvenimo dienomis ima diegti pilvelį. Įtakos turi ir mamos mityba. Pilvo pūtimą mažina Espumisan L lašai.

Per kelias dienas po gimimo jūs ir jūsų mažasis džiaugsmelis turėsite greitai baigti pieno gamybos ir mitybos mokyklą. Jauna mama turės išmokti atpažinti alkio signalus, išsiaiškinti, kokios maitinimo padėtys jai geriausiai tinka, ir, kas labai svarbu, išmokyti kūdikį taisyklingai žįsti. Jūsų naujagimis maitinsis tam tikru ritmu, kurį sudaro čiulpimas, rijimas ir kvėpavimas. Tai ritmas, leidžiantis kūdikiui pasisotinti ramiai ir patogiai.

Kada rinktis dirbtinio maitinimo mišinukus?

Jeigu Jūs turite galimybę maitinti kūdikį krūtimi, tai jam naudingiausia. Kuo naudingas maitinimas krūtimi? Mamos piene yra visos vaiko organizmui reikalingos maistinės medžiagos, kurios su krūties pienu geriau įsisavinamos. Krūtimi maitintas kūdikis rečiau serga, atsparesnis infekcijoms, kadangi mamos pienas padeda stiprinti imuninę sistemą. Be to, maitinimas krūtimi kūdikiui suteikia saugumo ir mamos artumo jausmą.

Ne, tai visiškai nereiškia, kad jūs bloga mama. Iš tikrųjų statistika rodo, jog dauguma moterų atsisako maitinti krūtimi ir teikia pirmenybę dirbtiniam maitinimui įvairiais mišinėliais. Keletas dirbtinio maitinimo privalumų iš tiesų yra. Kai kurioms moterims labai patinka laisvė, kurią joms suteikia dirbtinis maitinimas. Šiuo atveju motiną gali pakeisti kažkas kitas, pavyzdžiui, tėvas, kuriam irgi naudinga dalyvauti su mažyliu susijusiuose rūpesčiuose. Dirbtinai maitinamų kūdikių laiko intervalas tarp maitinimų didesnis, kadangi mišinukus kūdikio organizmas virškina ilgiau, nei motinos pieną.

Savo vaikui aš pasirinkau dirbtinį maitinimą. Padėkite buteliuką taip, kad žindukas būtų mažyliui iš šono. Nelieskite žinduko. Perbraukite žinduku per kūdikio lūpas ir įdėkite jį į mažylio burną. Nedarykite to per prievartą. Palenkite buteliuką taip, kad maitinimo metu buteliuko kakliukas būtų pilnas ir mažylis neprirytų oro. Atitraukite buteliuką, kad kūdikis galėtų atsikvėpti. Paprastai visas maitinimas užima 10-15 minučių. Niekada nepalikite vaiko vieno paties žįsti iš buteliuko. Niekada kūdikio su buteliuku neguldykite į lovelę.

Ar prieš maitinimą reikia pašildyti buteliuką? Jokių duomenų, bylojančių apie tai, kad nepašildytas maistas kenkia kūdikiui nėra. Kitas reikalas, jei jūs paprastai pašildote maistelį, tai mažylis tiesiog pripratęs valgyti šiltą maistą. Tai taikytina ir prie mamos pieno pripratusiems vaikams, jiems irgi labiau patiks šiltas maistas.

Aš nežinau kokį išsirinkti mišinuką. Ar jie skirtingi? Taip, žinoma.

Kūdikis alergiškas karvės pieno baltymams: ką reikia žinoti mamai? Dažniausias kūdikių iki vienerių metukų amžiaus alergijų „kaltininkas“ - karvės pieno baltymai (BLG). Nuo nepageidaujamų reakcijų neapsaugoti nei dirbtinai maitinami, nei mamos pieną geriantys kūdikiai. Pirmuoju atveju alergiją gali sukelti mišinukai, į kurių sudėtį įeina BLG. Kuo pasireiškia alergija karvės pieno baltymams (BLG), kokie simptomai? Dažniausiai kalba eina apie skrandžio bei virškinimo sistemos sutrikimus (raugėjimas, vidurių pūtimas, diarėja (viduriavimas), kraujingos išmatos ir t.t.), be to galimi odos bėrimai ir kvėpavimo organų problemos. Pavyzdžiui, kūdikiui gali atsirasti švilpiantis kvėpavimas, kosulys arba čiaudėjimas, švokštimas. Prie kitų ABCM simptomų galime priskirti neramumą, atsisakymą valgyti, išsirietimą maitinimo metu, blogą miegą ar tai, kad kūdikis nebepriauga reikiamo svorio. Kokie mišinukai tinka eliminacinei dietai? Neturintys laktozės, ožkos pieno pagrindu, specializuoti? Belaktoziniuose mišiniuose nėra laktozės, tačiau karvės pieno baltymų juose yra. Mišinukuose ožkos pieno pagrindu yra tokių pat baltymų, kaip ir karvės piene. Galų gale, net hipoalerginis mišinys su dalinai hidrolizuotu baltymu kūdikiams su ABCM diagnoze netinka.