Šiuolaikinė visuomenė ir teisė nuolat atnaujina santuokos ir šeimos sampratas, kurdamos naujus šeimos kūrimo modelius, kurie yra alternatyva tradiciniam šeimos modeliui. Dažnai šie nauji modeliai grindžiami ne žmogaus prigimtimi, o išimtinai suaugusiųjų asmeniniais interesais, ignoruojant vaiko teises ir teisėtus interesus. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip tradicinio šeimos ir santuokos modelio, t. y., vyro ir moters sąjungos, pakeitimas alternatyviais šeimos kūrimo modeliais, pavyzdžiui, įteisinant tos pačios lyties asmenų santuokas, daro įtaką tėvystės instituto turiniui.
Dirbtinio apvaisinimo technologijos sparčiai vystosi ir keičia tradicinę gyvybės atsiradimo sampratą. Šiandien gyvybė gali užsimegzti ne tik lytiniu keliu, bet ir taikant medicinines technologijas. Tai kelia daugybę moralinių ir etinių klausimų, kurie skirtingose šalyse vertinami nevienodai.
Dirbtinio apvaisinimo samprata ir praktikos
Dirbtinis apvaisinimas, dar kitaip vadinamas pagalbinio apvaisinimo procedūra, yra procesas, atliekamas naudojant medicinos technologijas, siekiant sukelti moters nėštumą. Jis apima veiksmus, atliekamus su lytinėmis ląstelėmis ir (arba) embrionu. Ši procedūra taikoma, kai natūraliai susilaukti vaiko yra sunku ar neįmanoma. JAV tai labai griežtai reglamentuota, ir tėvai negali atsisakyti vaiko. Jeigu kūdikiui nustatoma patologija, pora sprendžia, ar daryti abortą, išskyrus atvejus, kai yra grėsmė surogatinės motinos sveikatai.
Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūrą iš dalies finansuoja valstybė, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai. Jūsų teisė susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu yra saugoma teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Tačiau darbas su žmogaus ląstelėmis yra susijęs su tam tikrais teisiniais ir etikos klausimais, todėl šios teisės įgyvendinimui gali būti taikomos tam tikros sąlygos ir apribojimai.
Egzistuoja tam tikri etinio pobūdžio apribojimai, pavyzdžiui, dirbtinio apvaisinimo procedūra negali būti naudojama žmogaus klonavimui. Neleidžiama pasirinkti vaiko lyties, išskyrus atvejus, kai konkrečios lyties vaikas gali paveldėti genetinę ligą. Jums reikės sudaryti specialų susitarimą su medicinos įstaiga, kad būtų atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra. Jei atitinkate įstatyme nustatytus reikalavimus, valstybė finansuoja pagalbinį apvaisinimą. Jei reikalavimų neatitinkate, valstybė nefinansuos jūsų dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Informacija apie konkretų dirbtinio apvaisinimą atvejį ir donorystę yra paslaptis. Jei naudojote donoro ląstelę, jūsų tapatybė negali būti atskleista donorui. Jūsų asmeniniai duomenys bus įtraukti ir saugomi nevaisingų šeimų ir dirbtinės reprodukcijos registre, kurį naudoja jūsų pasirinkta medicinos institucija. Šie registrai nėra viešai prieinami.
Tėvystės sampratos kaita
Dirbtinis apvaisinimas keičia pačią tėvystės sąvoką. Anksčiau buvo tėvas ir mama, ir iš jų abiejų sėklelių gimdavo naujas vaikas. Tuo tarpu dabar jau nebūtinai tėvai yra tie, iš kurių ląstelių gimsta kūdikis. Dirbtinis apvaisinimas, ypač surogatinės motinystės atveju, pakeičia tradicinę šeimos sampratą, nes motinystės ir tėvystės sąvoka tampa labai neapibrėžta. Maža to, kad kūdikis turi skirtingas biologinę ir genetinę motinas, o išaugina jį dar kita motina. Jam ganėtinai sunku susivokti, kas jo tėvai.
Iš tikrųjų yra kelios motinos sąvokos: teisinė motinystė, tai ta moteris, kuri augina vaikus, yra motina, kuri buvo kiaušinėlių donorė, taip pat ta, kuri išnešiojo. Psichologų nuomonės čia išsiskiria, nes vieni nemato čia problemos, jei tik tiesa nėra slepiama, kiti tuo tarpu sako, kad sunku vaikui tapatintis su motina, nes neaišku, su kuria.
Surogatinė motinystė ir jos aspektai
Su dirbtiniu apvaisinimu susiję daugybė moralinių ir etinių problemų, kurios įvairiose šalyse vertinamos skirtingai. Ypatingą vietą užima surogatinė motinystė. Filme „Kelios motinos“ pasakojama apie prancūzų porą, kuri vyksta į Kalifornijos valstiją, kur surogatinė motinystė nedraudžiama, ir ten suranda moterį, sutikusią išnešioti jų dvynukes. Pora pasakoja apie kovą su Prancūzijos teisėsauga.
Mane domina nuomonių įvairovė ir kodėl įvairiose šalyse tai skirtingai priimama: vienur bioetikos įstatymai tai draudžia ir pasisako griežtai prieš, tuo tarpu kitose šalyse surogatinė motinystė laikoma didelio dosnumo išraiška ir geru elgesiu. Tai yra pagrįsta ekonominiais veiksniais, bioetikos įstatyme kalbama apie anonimiškumą ir nemokamą paslaugą. Kai kuriose šalyse, kaip Ukrainoje, Lenkijoje ar ir JAV, surogatinė motinystė įvardijama vos ne kaip įprastas darbas. Taip, būtent dėl to važiuojama į tas šalis.
Priešingai negu bioetikos įstatymai, visuomenė teigiamai priima surogatines motinas, ir 70 proc. Nauji tėvai laimingi, bet moters, kuri „išnuomoja“ savo gimdą, jausmai lieka paskutinėje vietoje. Juk pasitaiko, kad ji apsigalvoja ir nebenori atiduoti vaiko. Kaip reglamentuojama tėvų atsakomybė, nusprendus susilaukti kūdikio dirbtinio apvaisinimo būdu? Juk kartais, belaukiant vaikelio, poros išsiskiria arba persigalvoja. Kas prisiima atsakomybę ir sprendimus kritiniais atvejais - nustačius vaisiaus patologiją, ar kai iškyla grėsmė surogatinės motinos sveikatai?
Prancūzijoje egzistuoja ypatinga praktika: kai kreipiasi nevaisinga moteris ar vyras, ieškoma fiziškai panašaus donoro, kad vaikas vėliau būtų panašus į tėvus, kurie jį augina. Prancūzijoje dirbtinis apvaisinimas atliekamas tik vaisingo amžiaus poroms, nedaromas moterims, neturinčioms partnerio, moterims po menopauzės ir homoseksualioms moterims. Tai buvo nuspręsta jau 1973 m., kai Prancūzijoje atsirado pirmieji spermos ir kiaušinėlių bankai, buvo apibrėžta, kad tai skirta „normalioms“, kaip buvo sakoma, poroms.
Panašios diskusijos vyksta ir dėl vienos lyties porų santuokų įteisinimo. Netrukus po to gali iškilti kitas svarbus klausimas - įvaikinimo arba surogatinės motinystės. Žinoma, tokiu atveju homoseksualiems tėvams turėti savo genetinį kūdikį būtų džiaugsmas, bet ar toks pat džiaugsmas emocinis moteriai, kuri išnešiojo tą kūdikį?
Surogatinės motinystės teisė – paaiškinta Jeilio teisės profesoriaus
Teisiniai ir socialiniai aspektai
Šiuolaikinė visuomenė ir teisė nuolat revizuoja santuokos ir šeimos sampratą, kuria ir institucionalizuoja naujus, tradicinei šeimai alternatyvius šeimos kūrimo modelius. Šiuo aspektu reikšminga tai, jog greta biologinės tėvystės sampratos formuojasi psichologinė tėvystė, tolydžio įgaunanti svarbesnę reikšmę tiek įstatymų leidybos procese, tiek teismų praktikoje. Psichologinės tėvystės problema savo ruožtu glaudžiai susijusi su dirbtiniu apvaisinimu, vienu iš faktorių, sąlygojančių tokios tėvystės sampratos formavimąsi.
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. Giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių bei įtėvių ir jų giminaičių. Vaiko kilmė yra patvirtinama nustatyta tvarka. Vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos.
Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
| Straipsnis | Pavadinimas | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| 3.130 | Giminystės samprata | Kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio; sukelia teisines pasekmes įstatymų numatytais atvejais; prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių bei įtėvių ir jų giminaičių. |
| 3.137 | Vaiko kilmė | Patvirtinama nustatyta tvarka; grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. |
| 3.141 | Tėvystės pripažinimo sąlygos | Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. |
| 3.146 | Tėvystės nustatymo sąlygos | Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. |
| 3.149 | Tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos | Duomenys gimimo įraše leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka; negalima nuginčyti duomenų, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. |
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugų teikimo teisė gali būti susijusi su asmenų lygybės principu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, jog pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės. Tai reiškia, kad dirbtinis apvaisinimas nėra laikomas sveikatos priežiūros paslauga, skirta gydyti ligą, o medicinos procedūra, siekiant sukelti nėštumą.
Visgi, nežiūrint to, kad žmogaus teisės į dirbtinio apvaisinimo procedūrą negalima tiesiogiai kildinti iš Konstitucijos 53 straipsnio ar kitų jos nuostatų, ši procedūra yra numatyta Lietuvos ordinarinėje teisėje. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, jog teisę gauti pagalbino apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui ir 53 straipsnio 1 daliai.
Reikia apgailestauti, kad Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje neatliko savo darbo iki galo, konstatavęs, jog ginčijamos įstatymo nuostatos konstitucingumo tyrime apsiribos tik jos atitikimo analize Konstitucijos 29 ir 53 straipsniams. Tai reiškia, kad nebuvo ištirtas ginčijamos įstatymo nuostatos prieštaravimas visai Konstitucijai.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #tevystes #samprata
