Nevaisingumas - tai opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kuri kasmet gilėja. Nors kasmet Lietuvoje atliekama apie 200 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, norinčiųjų būtų apie 2 tūkstančius. Deja, ne visų galimybės yra vienodos, daug lemia finansai.
Viena dažniausių nevaisingumo priežasčių - amžius. Moterys, siekdamos mokslo ir karjeros, gimdymą vis atidėliodamos vėlesniam laikui, dažnai mano, jog yra vaisingos iki pat menopauzės. Tačiau bandymai pastoti vyresniame amžiuje dažnai būna be rezultatų. Itin sparčiai galimybių pastoti mažėja po 35 metų.
Taip pat svarbu suprasti, kad nevaisingi būna ne tik moterys, bet ir vyrai. Statistika rodo, jog vyrų ir moterų nevaisingumo atvejų skaičius yra apylygis. Tačiau moterys dažniau ir atviriau apie tai kalba, o vyrai linkę nutylėti savo problemą, nes nevaisingumas vyrų pasaulyje dažnai siejamas su impotencija, nors šie du dalykai visiškai nesusiję.
Nevaisingumo priežastys ir statistika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 10-15 proc. porų išsivysčiusiose šalyse yra nevaisingos. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
Dažniausios nevaisingumo priežastys:
- Amžius: Galimybės pastoti sparčiai mažėja po 35 metų.
- Vyro nevaisingumas: Apie 40 proc. porų negali susilaukti vaikelio dėl vyro nevaisingumo. Priežastys gali būti įvairios: persirgtos ligos (pvz., kiaulytė su orchitu), lėtiniai toksiniai pakenkimai, stresas, per didelis rūkymas, tam tikros įgimtos sėklidžių savybės.
- Moters nevaisingumas: Apie 40 proc. porų negali susilaukti vaikelio dėl moters nevaisingumo. Priežastys gali būti įgimtos būklės (pvz., netinkama kiaušidžių veikla, ovuliacijos nebuvimas), kiaušintakių nepraeinamumas, gimdos sutrikimai.
- Abiejų partnerių nevaisingumas: 20 proc. atvejų vaikelio susilaukti negali dėl abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
- Neaiškios kilmės nevaisingumas: Maždaug kas dešimtai šeimai, atlikus visus tyrimus, nerandama jokių sutrikimų.
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau manyta, kad tai sudaro 10-30 proc. atvejų, tačiau dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės ligos, uždegimai, žalingi aplinkos veiksniai, sėdimas darbas, nutukimas, alkoholio vartojimas, rūkymas.
Moterų nevaisingumą gali lemti kiaušintakių pažeidimai (dažnai dėl lytiškai plintančių infekcijų, tokių kaip chlamidiozė ir gonorėja), ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija, endometriozė, negimdinis nėštumas.
Vyrams nevaisingumo priežastys gali būti vaikystėje persirgtos ligos, tokios kaip kiaulytė su orchitu (sėklidžių uždegimu). Taip pat įtakos gali turėti lėtiniai toksiniai pakenkimai, pavyzdžiui, dirbant su nuodingomis cheminėmis medžiagomis. Daug rūkantys vyrai, patyrę stresą taip pat gali turėti nevaisingumo problemų. Galimas nevaisingumas ir dėl tam tikrų įgimtų savybių, kai sėklidėse yra spermatozoidų, tačiau jie negali patekti į išorę.
Dirbtinio apvaisinimo procedūra
Dirbtinis apvaisinimas, dar žinomas kaip in vitro fertilizacija (IVF), yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijos sąlygomis.
Prieš atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą, atliekamas pacientų ištyrimas:
- Vyro vaisingumo įvertinimas: Atliekamas spermos tyrimas (spermograma).
- Moters vaisingumo įvertinimas:
- Gydytojo konsultacija, siekiant išsiaiškinti nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas, amžių.
- Ginekologinis tyrimas, vidinių organų tyrimas ultragarsu.
- Infekcijų (pvz., chlamidiozės) nustatymas.
- Ovuliacijos vertinimas (progesterono kiekio kraujyje nustatymas).
- Kiaušintakių pratekamumo įvertinimas (histerosalpingograma, laparoskopija).
Kiaušidžių stimuliacija: Kai moters vaisingumas yra įvertintas ir nustatyta, kad dirbtinis apvaisinimas yra tinkamiausias metodas, atliekama kiaušidžių stimuliacija. Tai daroma medikamentų pagalba, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
Folikulų punkcija: Subrendusios kiaušialąstės paimamos atliekant folikulų punkciją.
Apvaisinimas laboratorijoje: Kiaušialąstės apvaisinamos vyro sperma laboratorijoje. Jei spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs, atliekama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kai vienas spermatozoidas per mikromanipuliatorių suleidžiamas į kiaušialąstę.
Embrionų auginimas ir perkėlimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos) auginamos specialioje terpėje keletą dienų. Geriausi embrionai (dažniausiai 2-3) patalpinami į moters gimdą. Jei lieka pertekliniai embrionai, jie gali būti užšaldomi.
Iššūkiai ir diskusijos
Dirbtinis apvaisinimas kelia daug diskusijų, ypač dėl etinių ir religinių aspektų. Bažnyčia tradiciškai pasisako prieš dirbtinį apvaisinimą, laikydama, kad vaikas turi gimti iš santuokinio akto.
Pagrindinės diskusijų temos:
- Perteklinių embrionų šaldymas ir naikinimas: Kyla klausimų, ar tai nėra gyvybės naikinimas. Kai kuriose šalyse (pvz., Italijoje) yra ribojamas kuriamų ir šaldomų embrionų skaičius.
- Donorystė: Lietuvoje lytinių ląstelių donorystė nėra įteisinta, todėl poros, norinčios pasinaudoti donoro sperma, vyksta į užsienį.
- Finansavimas: Lietuvoje dirbtinio apvaisinimo procedūros nėra kompensuojamos, todėl jos yra labai brangios ir prieinamos tik nedaugeliui šeimų. Viena procedūra gali kainuoti apie 10 tūkst. litų, o norint didesnės sėkmės, siūloma atlikti bent 3 procedūras per metus.
- Informacijos trūkumas: Visuomenė turi per mažai informacijos apie nevaisingumą ir jo gydymo metodus, todėl dažnai susiduriama su nesupratimu ir užuojautos stoka.
Gydytojai pabrėžia, kad dirbtinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, padedanti susilaukti ilgai laukto vaiko. Svarbu, kad poros turėtų galimybę rinktis ir gauti kokybiškas paslaugas, didinant nėštumo tikimybę.
IVF: moralinės ir etinės problemos su dr. Lauren Rubal | Lila Rose
Dirbtinio apvaisinimo nauda ir galimybės
Nepaisant diskusijų, dirbtinis apvaisinimas suteikia vilties daugeliui nevaisingų porų. Tyrimai rodo, kad po dirbtinio apvaisinimo procedūrų moters organizme gali įvykti teigiamų pakitimų, pagerėja sveikatos rodikliai, būtini pastoti. Daugeliu atvejų poros sėkmingai susilaukia vaikų ir ilgainiui pamiršta nevaisingumo problemą.
Be to, dirbtinio apvaisinimo technologijos nuolat tobulėja. Šiuolaikinės metodikos, tokios kaip embrionų šaldymas ir kokybiškos auginimo terpės, leidžia padidinti sėkmės tikimybę ir sumažinti finansinę bei emocinę naštą poroms. Naudojant šaldytus embrionus, galima išvengti brangaus moters paruošimo ir sumažinti procedūros kainą.
Sėkmingai dirbtinio apvaisinimo procedūros atliekamos ir Lietuvoje, tačiau norint padidinti šių paslaugų prieinamumą, reikėtų spręsti finansavimo ir informacijos trūkumo klausimus.
tags: #dirbtinis #apvaisinimas #patino #seklos #ileidimas #i
