Menu Close

Naujienos

Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: apžvalgos, atsiliepimai ir perspektyvos

Dirbtinio apvaisinimo procedūros, dar vadinamos vaikais „iš mėgintuvėlio“, visame pasaulyje jau padėjo susilaukti daugiau nei milijono vaikų. Šis metodas kelia karštas diskusijas tarp įvairių visuomenės sluoksnių, tačiau, nepaisant skirtingų nuomonių, jis suteikia viltį daugeliui nevaisingumu kenčiančių porų.

Kas yra dirbtinis apvaisinimas?

Yra du pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo būdai:

  • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Tai sudėtingesnė procedūra, kurios metu kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais laboratorijoje, o vėliau embrionai persodinami į moters gimdą.
  • Dirbtinė inseminacija (IUI): Paprastesnis metodas, kai specialiai apdorota sperma sušvirkščiama į moters lyties organus, o apvaisinimas įvyksta natūraliai moters organizme.

Kada rekomenduojamas dirbtinis apvaisinimas?

Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje nėra taikomas visoms nevaisingumo atvejams. Jis ypač rekomenduojamas, kai yra:

  • Kiaušintakių nepraeinamumo sutrikimų.
  • Blogų spermos tyrimų rezultatų.
  • Kitų gydymo metodų nesėkmės.

Svarbu paminėti, kad dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje Lietuvoje dažniausiai atliekamas naudojant partnerio spermą. Donorų spermos naudojimas yra apribotas, o didžioji dalis procedūrų atliekama su savo partnerio lytinėmis ląstelėmis.

schematinis dirbtinio apvaisinimo procesas

Kaip vyksta dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje?

Procesas apima keletą etapų:

  1. Stimuliacija: Medikamentais skatinamas kiaušialąsčių brendimas kiaušidėse. Šis etapas trunka apie 2-4 savaites.
  2. Kiaušialąsčių paėmimas: Atliekama trumpa procedūra bendroje nejautroje, kurios metu kiaušialąstės paimamos iš kiaušidžių specialia adata per makštį, kontroliuojant ultragarsu.
  3. Apvaisinimas: Kiaušialąstės apvaisinamos spermatozoidais laboratorijoje, mėgintuvėlyje, kuriame sukuriamos sąlygos, panašios į žmogaus organizmą.
  4. Embrionų perkėlimas: Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą praėjus 2-3 paroms po kiaušialąsčių paėmimo.
  5. Nėštumo išlaikymas: Po embrionų perkėlimo skiriami medikamentai, padedantys išlaikyti nėštumą.
  6. Nėštumo patvirtinimas: Po 2 savaičių atliekami tyrimai, kurie patvirtina, ar pavyko pastoti.

Sėkmingas embrionų įsitvirtinimas gimdoje priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip gimdos būklė, hormonų pusiausvyra, nervų įtampa ir embriono kokybė. Apie trečdaliui moterų pavyksta sėkmingai įsitvirtinti embrionams.

Kiek kainuoja dirbtinis apvaisinimas?

Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra gana brangi. Ji gali kainuoti nuo 5000 iki 7000 litų (apie 1450-2000 eurų), o vaistai papildomai kainuoja 3000-7000 litų (apie 870-2000 eurų). Vaistų kaina priklauso nuo jų suvartoto kiekio, kuris gali kisti priklausomai nuo pacientės amžiaus.

Europoje tik Lietuvoje ir Latvijoje šios procedūros gydymas nėra kompensuojamas valstybės.

Kada šeima laikoma nevaisinga?

Šeima laikoma nevaisinga, jei moteris, reguliariai gyvenanti lytinį gyvenimą su vyru ir nevengdama nėštumo, per 2 metus nepastoja. Apie 10-20 % visų šeimų susiduria su nevaisingumo problemomis. 50 % atvejų nevaisingumo priežastys yra moters, 40 % - vyro, o 10 % - abiejų sutuoktinių.

Gyvos istorijos ir patirtys

Ingrida, 36 metų moteris, dalijasi savo patirtimi, kaip dirbtinio apvaisinimo būdu susilaukė dukrytės Emos. Po 8 metų nesėkmingų bandymų susilaukti vaiko, ji su vyru kreipėsi į gydytojus. Pirmasis bandymas Londone buvo nesėkmingas, tačiau antrasis - sėkmingas. Nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai, o dukra auga sveika.

Tačiau ne visoms moterims sekasi taip sėkmingai. Kai kurios moterys bando procedūrą net kelis kartus, patirdamos daug nusivylimų ir finansinių sunkumų. Ingrida pabrėžia, kad svarbu tikėti Dievu ir neprarasti vilties, nes medicininės garantijos ne visada yra.

šeima su vaiku

Nuomonės ir etiniai aspektai

Virgilijus Rudzinskas, gydytojas akušeris-ginekologas ir Lietuvos bioetikos komiteto narys, išreiškia susirūpinimą dėl šiuolaikinių technologijų, kurios lenkia etikos suvokimą. Jis palaiko tas technologijas, kuriose užsimezgusi gyvybė nėra naikinama.

Pagrindinės neigiamos dirbtinio apvaisinimo pasekmės, anot jo, apima:

  • Medikamentų poveikis: Padidėjęs kiaušidžių aktyvumas gali sukelti kiaušidžių perstimuliavimo sindromą, o kai kuriais tyrimais nustatyta didesnė rizika susirgti kiaušidžių ir gimdos vėžiu.
  • Procedūrų komplikacijos: Kiaušialąsčių paėmimo procedūros gali sukelti kraujavimus, organų pažeidimus ar infekcijas.
  • Psichologinis - emocinis poveikis: Nesėkmingos procedūros gali sukelti nerimą, depresiją, o net ir sėkmingas nėštumas gali būti lydimas nerimo dėl kūdikio sveikatos.
  • Nėštumo ir gimdymo komplikacijos: Dažniau pasitaiko daugiavaisiai nėštumai, persileidimai, priešlaikiniai gimdymai ir mažo svorio naujagimiai.
  • Apsigimimai: Kai kuriais tyrimais nustatyta didesnė rizika gimti vaikams su įgimtomis anomalijomis.

Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenėje vaisingumas tampa traktuojamas kaip liga, o abortai - kaip lengvai prieinama paslauga. Tai, jo manymu, neišvengiamai didins nevaisingų porų skaičių ir dirbtinių technologijų paklausą.

Alternatyvos ir papildantys metodai

Viena moteris, patyrusi dvi nesėkmingas IVF procedūras, atrado pagalbą Rytų medicinoje. Po 4 mėnesių akupunktūros, masažų ir homeopatinių priemonių ji pastojo natūraliai. Šis atvejis kelia diskusijas apie alternatyviosios medicinos veiksmingumą.

Gydytojas Heroldas Stankevičius iš Kauno klinikų išreiškia skeptiškumą dėl tokių metodų efektyvumo, ypač kai yra aiškios medicininės priežastys, kaip pažeisti kiaušintakiai. Jis pabrėžia, kad moksliniais įrodymais pagrįsti metodai yra patikimiausi. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad psichologinis nusiteikimas ir teisinga mityba bei gyvenimo būdas vaidina svarbų vaidmenį.

akupunktūra

Jis taip pat pabrėžia, kad daugeliu atvejų, kai nevaisingumas yra neaiškus, poroms tiesiog reikia laiko ir kantrybės. „Stebuklai įvyksta retai, bet svarbu suprasti, kad vienas atvejis, kai akupunktūra padeda, nereiškia, kad ji veikia visais atvejais. Tai gali būti tiesiog atsitiktinumas“, - teigia gydytojas.

Raginti politikus ir medikus

Straipsnio autorė ragina Lietuvos politikus atkreipti dėmesį į nevaisingumo problemas ir priimti realybę atitinkantį pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji siūlo kompensuoti bent dalį gydymo kaštų, nes daugeliui šeimų tai yra neįkandama suma. Taip pat svarbu sureguliuoti netradicinės medicinos praktiką, atskiriant profesionalus nuo apgavikų.

Autorė taip pat prašo medikų neskelbti negailestingų verdiktų, nes vaisingumo srityje dar yra daug nežinomųjų, ir svarbu suteikti poroms vilties bei ieškoti alternatyvių sprendimų.

Gyvybės paradoksas: kaip atliekamas pagalbinis apvaisinimas?

tags: #dirbtinis #apvaisinimas #kipre #atsiliepimai