Karalienė Viktorija: Vaikystė ir kelias į sostą
Karalienė Viktorija (Victoria, Alexandrina Victoria) gimė 1819 m. gegužės 24 d. Londone, Kento hercogo ir Saksonijos-Koburgo-Zalfeldo princesės Viktorijos šeimoje. Jos kūdikystė ir vaikystė praėjo griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, vadinamoje „Kensingtono sistema“, kurią taikė jos motina ir griežtas kontrolierius seras Džonas Konrojus. Ši sistema turėjo užtikrinti, kad jaunoji princesė būtų silpna ir priklausoma, tačiau Viktorija sugebėjo atsispirti jos įtakai.
Princesė Viktorija buvo auklėjama pagal griežtą motinos sugalvotą sistemą: ji niekada nelikdavo viena, neturėjo atskiro miegamojo, su mokytojais kasdien daug valandų mokėsi kalbų, aritmetikos, muzikos ir tapybos, nesilankydavo aukštuomenės pasilinksminimuose, jai buvo draudžiama verkti kitiems matant ir kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Vėliau motinos „kieta ranka“, vadinamoji Kensingtono sistema, jaunystėje patirti apribojimai paveiks Viktorijos požiūrį į visuomenės moralės normas apskritai.
1837 m. birželio 20 d., vos sulaukusi 18 metų, Viktorija tapo Didžiosios Britanijos ir Airijos karaliene po savo dėdės Vilhelmo IV mirties. Ji tapo pirmąja monarche, savo rezidencija pasirinkusi Bakingemo rūmus.
Meilė ir šeima: Princas Albertas ir devyni vaikai
1839 m. į Didžiąją Britaniją atvyko delegacija iš Rusijos, vadovaujama caraičio Aleksandro. Gražuoliui su kaip nulietu kariniu munduru buvo 21 metai, Viktorijai - 20. Po pokylio Rusijos caraičio garbei Aleksandro adjutantas savo dienoraštyje įrašė: „Kitą dieną įpėdinis kalbėjo tik apie karalienę... Esu įsitikinęs, kad ir jai buvo maloni jo draugija.“ Po poros dienų jis parašė: „Caraitis man prisipažino, kad įsimylėjo karalienę ir neabejoja, kad ir ji jaučia jam tokius pačius jausmus...“ Bet viskas baigėsi gana proziškai. Jaunuoliams buvo priminta, kad pareiga yra svarbesnė už asmeninius jausmus, leista atsisveikinti ir po to jie buvo fiziškai atskirti.
Netrukus Viktorijai buvo pasiūlyta politikų požiūriu tinkamesnė jaunikio kandidatūra - 20-mečio Alberto Franco Augusto Emanuelio iš Saksonijos-Koburgo-Gotos dinastijos, kuris buvo jos pusbrolis. Viktorija buvo mačiusi Albertą ir anksčiau, o dabar į jį nukreipė visus savo neišeikvotus mergaitiškus jausmus. Po penkių dienų Viktorija pati pasiūlė Albertui ją vesti. „Aš būsiu laimingas, galėdamas savo gyvenimą praleisti šalia jūsų“, - atsakė vaikinas.
1840 m. vasario 10 d. jie tapo vyru ir žmona. Dabar sunku patikėti, kad ir balta suknelė, ir šydas, ir gėlė jaunikio atlape, ir net klasikinis vestuvinis tortas - tai ne duoklė protėvių tradicijoms, o jaunos ir įsimylėjusios Anglijos karalienės Viktorijos sumanymas, iškart tapęs klasika ir sektinu pavyzdžiu. Iki tol nuotakos rinkdavosi kitokių spalvų sukneles.
Albertas tapo Viktorijos gyvenimo meile. Ji bjaurėjosi nėštumu ir žindymu, nejuto šiltų jausmų naujagimiams, bet vis dėlto per septyniolika metų vyrui pagimdė devynis vaikus. Albertas niekada nerodė tokios aistros, bet buvo patikimas draugas, patarėjas, padėjėjas. Pasižymėdamas enciklopedinėmis žiniomis, jis visada buvo pasirengęs žmonai suteikti reikalingos informacijos. Albertas daug laiko skyrė mecenavimui, rūpinosi žmonių buitimi, švietimu. Jis organizavo naujų mokyklų statybą, skatino įvairiausių techninių naujovių kūrimą ir pratino prie jų žmoną. Viktorija bijojo važiuoti geležinkeliu, bet vyras įveikė jos priešišką nusistatymą. Su Albertu Viktorija galėjo sau leisti būti tiesiog silpna moterimi. Sutuoktinių santykiai tapo vos ne pavyzdinės šeimos etalonu - nei neištikimybės, nei skandalų, nei menkiausių santuokos šventumą teršiančių gandų.
Viktorijos epocha: Didžiosios Britanijos klestėjimas ir iššūkiai
Karalienės Viktorijos valdymas - Britų imperijos klestėjimo ir didžiausios galios laikas. Viktorija, kiek galėdama palaikė viską, kas stiprino imperijos galią. Jos negąsdino kruvini karai, ji noriai priešindavo valstybes, jeigu tai buvo naudinga Anglijai. Jei reikėdavo paskandinti kraujyje maištingus airius arba sušaudyti indų sukilimo vadus, Viktorija net nemirktelėjusi pritardavo panašiems veiksmams. Valdant Viktorijai Didžioji Britanija tapo galinga imperija, pajungusia sau ketvirtadalį pasaulio.
Valdovė savo pavyzdžiu paskatino puritoniškos auklėjimo sistemos, pagarbaus požiūrio į šeimą formavimąsi visuomenėje, ir tuo iš esmės skyrėsi nuo ankstesnių karalių, garsėjusių amoraliais „žygdarbiais“, monarchiją paversdavusių pajuokų objektu. Viktorijos laikais atsirado daug apribojimų norintiems susirasti porą. Apie 1870 m. 40 proc. bričių buvo netekėjusios: įvairiausi moraliniai ir etiniai draudimai baigdavosi tuo, kad susirasti tinkamą jaunikį buvo tiesiog per sunkus uždavinys. Anglų gydytojai galėjo ramiai gydyti vyrus, bet dėl moterų kildavo sunkumų. Kaip medikas galėjo nustatyti teisingą diagnozę, jeigu neturėjo teisės gerai apžiūrėti pacientės? Apie tai, kad dama nusirengtų jam matant, negalėjo būti nė kalbos. Tokie prietarai žmonėms kainuodavo gyvybes - didelis moterų mirtingumas britus po truputį privertė atsisakyti tabu.
Vis dėlto Viktorijos epochoje klestėjo architektūra, mada, literatūra, dailė ir muzika. 1851 m. Londone įvyko pirmoji Pasaulinė pramonės paroda. Šalies gyventojų skaičius padvigubėjo, miestuose atsirado vandentiekis, dujos, elektra, policija, asfaltuoti keliai, pirmasis pasaulyje metro, buvo statomi fabrikai ir tiesiami geležinkeliai, išrasta fotografija, atsirado guminės padangos, pirmieji pašto ženklai ir komiksai, pašto dėžutės ir siuvamosios mašinos. Viktorija skatino naujas technologijas ir jomis domėjosi. Jai valdant buvo priimtas Vaikų švietimo įstatymas ir masiškai steigiamos mokyklos.
Karalienės našlystė ir visuomenės požiūris
1861 m. gruodžio 14 d. vyrui mirus, Viktorijos sielvartui nebuvo ribų. Nuo tos dienos ji visada rengdavosi juodai ir retai pasirodydavo viešumoje. Ji buvo praminta „Vindzoro našle“. Vyrui pastatydino prabangų mauzoliejų, visoje šalyje statė jam paminklus, stengėsi tęsti jo pradėtus darbus - steigė naujas mokyklas, muziejus ir ligonines. Garsioji Londono koncertų salė „Albert Hall“ taip pat pavadinta Viktorijos vyro vardu.
Karalienės Viktorijos laidotuvės, įvykusios 1901 m. sausio 22 d., kainavo 35,5 tūkst. svarų sterlingų, o tai šių dienų verte prilygtų 5,1 mln. eurų. Ji pati buvo surašiusi išsamias instrukcijas, kaip turi vykti laidotuvės, norėdama, kad jos būtų pompastiškos. Ji nenorėjo būti kremuota, todėl į karstą teko priberti medžio anglių. Buvo palaidota su šeimos relikvijomis, tačiau jos priklausė ne Viktorijos šeimai. Kai mirė princas Albertas, monarchė ypač suartėjo su vienu iš savo tarnų - vyruku, vardu Johnas Brownas. Jų santykiai tapo tokie artimi, kad pikti liežuviai ėmė pravardžiuoti karalienę ponia Brown. Kai ji buvo laidojama, ant piršto mūvėjo būtent Johno Browno motinos vestuvinį žiedą. Į karstą buvo įdėta ir tarno plaukų sruoga bei viena jam priklausiusi nosinaitė.
Karalienės Viktorijos palikimas
Karalienė Viktorija yra įamžinta daugybėje kultūros paminklų. Pagal jos biografiją nuolat kuriami filmai ir serialai, Viktorijos epochai skiriamos knygos ir muzikos kūriniai, Viktorijos vardu vadinami geografiniai objektai, miestai, valstijos, jis naudojamas botanikoje, astronomijoje, architektūroje.
Jos valdymo laikotarpis, vadinamas Viktorijos epocha, buvo ne tik Britų imperijos galios ir plėtros, bet ir didelių socialinių bei technologinių pokyčių metas. Nors jos valdymo pradžioje Britų imperija patyrė sunkumų, tokių kaip Airijos badas, ji sugebėjo transformuoti šalį ir padaryti ją pasauline lydere.
Karalienė Viktorija, ilgametė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Airijos karalystės monarchė, paliko neištrinamą pėdsaką istorijoje. Jos valdymo metu Britų imperija pasiekė savo klestėjimo viršūnę, o jos vardu pavadinta ištisa epocha.
Queen Victoria: The Life & Legacy Of A Complicated Queen
tags: #didziosios #britanijos #ir #airijos #princese #viktorija
