Susitikusios mamos tarpusavyje neretai lyginasi - kiek sveria ir kokio ūgio yra jų mažyliai. Šįkart "Tarandės šeimos klinikos" šeimos gydytojos-terapeutės Neringos Sakalauskės klausėme - kaip šitie rodikliai vertinami Lietuvoje? Koks yra normalus vaiko ūgis ir svoris? "Lietuvoje vertinama vaikų fizinė raida remiantis procentiliniu metodu, t.y. svorio ir ūgio procentilinės diagramos. Taigi, atskirai naudojamos mergaitėms ir berniukams, taip pat skirstoma pagal amžių, pvz. Iki 0-2m. Pateikiu kaip pavyzdį 0-2m. amžiau vaikų lenteles. Jūsų berniuko ūgis yra 65 cm ir jis sveria 7 kg, tai atitinka 50 procentilę - visiškai normalus ūgis ir svoris, tiek ir turėtų sverti. Jeigu, Jūsų berniuko ūgis yra tie patys 65 cm, tačiau sveria 9 kg, tai atitinka > 97 procentilės, vaiko svoris pagal ūgį tikrai per didelis.

Nuo ko priklauso naujagimio svoris? Kodėl smulkutė mama užaugina tikrą milžiną, o stambi ir aukšta pagimdo vos 3 kg sveriantį mažylį? Lietuvoje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, ar tikrai naujagimiai gimsta didesni, tačiau „plika akimi“ matyti, kad tokia tendencija yra. Jei naujagimis sveria 4 ir daugiau kg, jis laikomas didelio gimimo svorio. Nors lietuvaičiai vaikai yra nemažo gimimo svorio, jiems iki pasaulio rekordų - labai toli. O šie skamba vis grėsmingiau - 8 kg, 9 kg ir net 10 kg. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Jis svėrė 10,5 kg ir išgyvenęs vienuolika valandų mirė. Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas sunkiausias naujagimis, svėręs 6,8 kilogramo. Tačiau ir 5,5-5,8 kg svorio naujagimiai Lietuvos žiniasklaidoje vadinami milžinais, gigantais, apie juos rašomi straipsniai, pranešama per žinių laidas. Palyginimui - 2000 metais Šiauliuose gimusi Rasa Urbonaitė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.

Vaisiaus svorio medicina kol kas dar neišmoko kontroliuoti. Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet koku atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia. Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu. Pirmasis tyrimas atliekamas pirmoje nėštumo pusėje. Antrąkart nėščia moteris tiriama ultragarsu maždaug 34 savaitę, likus mėnesiui iki gimdymo. Tada jau svarbus ir vaisiaus svoris, nes pagal jį gydytojas sprendžia, kokia bus gimdymo eiga. Net geriausi gydytojai, tiriantys utragarsu, numatydami naujagimio svorį, gali apsirikti vos ne 1 kg, nes paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisias augimo šuolis. Kuo nėštumas didesnis, tuo didesnė paklaida nustatant vaisiaus svorį.

Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas. Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug. Normalus išnešiotio naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio. Tarkime, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai“, - sako dr.

Jau minėjome, kad naujagimio svoris mažiausiai priklauso nuo mamos valios ir norų, tačiau kažkas turi jį lemti. Kitaip - kodėl tai pačiai mamai skirtingu metu gimsta skirtingo svorio vaikai? Rastume daugybę moterų, kurių naujagimių svoriai vienas nuo kito skyrėsi 1 kg ir net daugiau.

Veiksniai, lemiantys naujagimio svorį ir ūgį

Mamos tautybė ir rasė

„Kalbant apie Lietuvos naujagimius, 3,5 kg - standartinis gimimo svoris. Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios. Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse. Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!“, - sako prof. Janina Tutkuvienė, vadovaujanti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai.

Vaisiaus lytis

Vidutinis naujagimio berniuko svoris yra 3800 gramų, mergytės - 3500 gramų. Mergaitės gimsta smulkesnės. Įprastai berniuko svoris svyruoja nuo 3000 g iki 4600 g, mergaitės - nuo 2,8 kg iki 4,5 kg. Vidutiniškai mergaitės gimsta 200 g lengvesnės. Sulaukęs metukų berniukas vidutiniškai sveria 11 kilogramų, o mergaitė - 10,5 kilogramo. Dvimečio berniuko vidutinis svoris yra 13,1 kg, mergaitės - 12,6 kg. Kaip ir pirmaisiais metais, skirtumas - pusė kilogramo. Tačiau asmeniniai skirtumai gali būti didesni. Antai dvejų metukų berniukas gali sverti nuo 10,5 kg iki 16 kg, o mergaitė - nuo 10,5 iki 15,8 kg. Maždaug iki dešimties metų abiejų lyčių vaikų svoris yra panašus. Didesnių svorio skirtumų atsiranda perkopus dešimties metų slenkstį. Sulaukę 18 metų berniukai vidutiniškai sveria 70 kg, mergaitės - 60 kg. Vidutinis naujagimio berniuko ilgis yra 53 cm, mergaitės - 52 cm. Tačiau kai sulaukia metukų, abiejų lyčių vidutinis ūgis suvienodėja ir siekia 76 cm. Dvejų metukų berniukas yra vidutiniškai 88 cm, mergaitė - 87 cm. Dešimties sulaukusio berniuko vidutinis ūgis yra 140 cm, mergaitės - toks pat. Akivaizdu, kad abiejų lyčių vaikučių tiek ūgis, tiek svoris iki dešimties metų praktiškai nesiskiria. Nuo 10-ies metų berniukai auga greičiau ir ūgio skirtumas ima ryškėti. Vidutiniškas aštuoniolikmečio vaikino ūgis yra 180 cm, o merginos - 165 cm. Mergaitės ypač smarkiai auga iki pirmųjų mėnesinių, o po jų apskritai sustoja augusios arba auga labai nedaug, lėtai. Todėl ir penkiolikos, ir aštuoniolikos metų mergaitės vidutinis ūgis yra tas pats. O vaikinas ir 17, ir 18 metų dar gali ūgtelėti kelis centimetrus.

Diabetas

Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.

Paveldimumas

Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus. Kauniečiai Justina ir Artūras Blažukai taip pat augina ir 4,5 metų dukrą. Ši gimė 4 425 gramų svorio, tačiau brolis, kurį tėveliai vadina „milžinuku“, ją pralenkė visu kilogramu. „Į uošvį gal mažasis, nes vyro tėvas jaunystėje buvo 190 cm ūgio ir 100 kg. Močiutės trečias vaikas gimė taip pat 5,5 kg. Ir patys su vyru gimėme virš 4 kg svorio, o suaugę tai kaip ir normalūs mes - 182 cm ūgio vyras, aš - 169 cm. Abiejų giminėse tų didesnių naujagimių buvo. Tikriausiai genetiškai nulemta“, - spėjo Justina.

„Išorinės“ sąlygos

Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.

Vaikų eiliškumas

Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.

Pernešiojimas

Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.

Rimtos ligos

Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos. Gamta per daug gudri, o žmogaus organizmas per daug protingas, kad nesuprastų, kokiame kūne auga vaikas. Visa bėda ta, kad šiuo metu tas organizmo savęs pajautimas kartais sutrinka. Taip yra dėl hormoninių dalykų, tam tikrų ligų, veiksnių, kurie neigiamai veikia visus mus, mūsų aplinką, o ypač - motinos organizmą. Jei taip būtų prieš 100-200 metų, 90 proc. tokių moterų būtų mirusios gimdydamos. Istorijos raidoje atsitiko taip, kad išliko ir prisitaikė tiktai tos mamos, kurios sugebėjo išnešioti adekvatų savo organizmui vaisių. Kiekviena motinos kūno ląstelė nuo pastojimo akimirkos jaučia, kokio dydžio vaisių gali išauginti, šią informaciją apdoroja ir „siunčia“ į smegenis, čia tą informaciją smegenys dar kartą perfiltruoja ir duoda įsakymą kitiems centrams - stabdykite (spartinkite) vaisiaus augimą. Ši schema dar mažai išaiškinta, todėl galima pasakyti tiek - vaisiaus svorį reguliuoja ištisas mechanizmas hormonų, kurie dabar vadinami „audinių hormonais“.

„Nuostabu, kaip gamta iš anksto viską apgalvoja ir sutvarko, kad vaisiui motinos gimdoje sudarytų pačias geriausias sąlygas užaugti iki reikiamo dydžio. Teoriškai žinome, kad kai prasideda mėnesinės, prasideda ir reprodukcinis amžius. Lietuvoje mėnesinės mergaitėms prasideda vidutiniškai 13-13,5 metų. Teoriškai tokios mergaitės lyg ir galėtų susilaukti vaikų. Tačiau - tik teoriškai. Manoma, kad kol moters kūnas nepasieks tam tikro dydžio, o ypač svarbus tam tikras dubens dydis, tol neprasidės vaisingumo funkcija. Nors mėnesinės ir bus, kiaušinėliai nebus subrendę. Mergaitės ištįsta tarp 12-14 metų, o dubuo baigia augti tik 16-17 metų merginoms. Kita gamtos gudrybė - norint susilaukti vaikų, moters riebalų kiekis turi būti pakankamas ir ne mažesnis už vadinamąjį „kritinį kiekį“, kuris, beje, įvairių moterų šiek tiek skiriasi. Laimei, pagaliau ir populiarioje spaudoje jau aiškinama, kad jeigu riebalų kiekis yra mažesnis nei kritinis, mėnesinės moteriai neatsiras arba sustos. Kai tik moteris pradeda mesti svorį ir badauti arba kai ją užpuola sekinančios ligos, pats akivaizdžiausias ribinio organizmo įtempimo rodiklis yra mėnesinių dingimas. Tai vienas iš kriterijų, įvertinant anoreksijos rimtumą. Jei dingo mėnesinės, psichiatrai ypač susirūpina paciente. Mėnesinių dingimas rodo, kad pasiekta riba, kai organizmas galvoja: „Moteris paliego, tad jai reikia pirmiausia sustabdyti mėnesines, kad tik ji nepastotų, nes jos vaisius kentės. Pirmiausia tegul sustiprėja“. Ne veltui svarbiausias instinktas gamtoje yra išlikimo, o tik paskui dauginimosi.

Didelio svorio naujagimio gimimo pasekmės

Kai tyrimų metu nustatoma, kad vaisius didelis, tampa aišku, kad moters gimdymas bus sudėtingesnis. Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai. Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus - lūžęs raktikaulis vaikui sugyja greitai, tačiau rankos paralyžius gali turėti ir liekamųjų reiškinių. Žinoma, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, nes vienai mamai 4 kg naujagimis gali tapti rimtu išbandymu, o kita tokį pagimdytų visai nesunkiai.

Kai naujagimio numatomas svoris 6000 ir daugiau gramų, tokie atvejai laikomi patologiniais. Tokių vaikelių mamos serga cukriniu diabetu, jos nėštumo metu turi būti ypač stebimos. „Dar viena didelio svorio naujagimių problema - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). „Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje“, - sako dr.

Jeigu naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo. Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga. Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo. Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugygs greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti. Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti.

Kiekvienas vaikutis savyje turi užtaisą - genetinę programą. Jei gimė mažutėlis, o jo genetinėje programoje užprogramuota, kad jis turi būti didelis, tada prasideda greitas augimas, mokslinėje literatūroje vadinamas „atsigriebimo fenomenu“ („catch up“). Visą laiką organizmas stengiasi sugrįžti į savo genetinio potencialo vėžes, todėl nedidelio svorio ar neišnešioti naujagimiai priauga gerokai daugiau svorio nei gimę išnešioti ir standartiniai. Deja, ne visiems neišnešiotiems naujagimiams taikoma ši spartaus prisivijimo teorija. Pastaruoju metu mokslas daro stebuklus - dėl sudėtingų technologijų sugebama išauginti neišnešiotus vaikučius, gimusius 500-600 g svorio. „Kartu su vokiečių antropologais tyrėme labai neišnešiotų vaikų augimą: tyrimas parodė, kad „kritinis“ svoris, nuo kurio dėl neišnešiotų naujagimių augimo neturėtų kilti rūpesčių - 1 kg ir daugiau. Paprastai daugiau kaip 1 kg svorio gimę naujagimiai pasiveja bendraamžius dar darželyje. Išvados parodė - jei vaikutis gimė sverdamas 1 kg ir daugiau (o juo labiau -1,5 kg ir daugiau), jo augimas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų, o jei vaikutis gimė iki 1 kg, jo augimas strigs. Matyt, tas 1 kg yra kritinė masė, kai vaikas jau gavęs iš motinos kažkokį reikalingą kiekį augimo ir kitokių hormonų, įvairių medžiagų. Deja, negalime mėgintuvėlyje išauginti vaiko, reikalinga mama,“ - sako prof.

Naujagimių svorio ir ūgio rekordai Lietuvoje ir pasaulyje

„Savaitgalį Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose gimė 6060 g sveriantis, 56 cm ūgio berniukas. Prieš 4 metus čia gimė ir Tauro sesutė. Abu vaikai gimė per cezario pjūvius.Net kelis dešimtmečius čia dirbantys medikai neprisimena tokio augaloto naujagimio. Gal tai naujasis Sabonis:)?“ - juokaujama įraše. Įprastai normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. 4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio svorio. Vis dėlto Tauras nėra didžiausias Lietuvos naujagimis. Lietuvos rekordų knygoje įrašytas vilkaviškietis Robertas Čekanavičius, gimęs 1967-ųjų gegužę Kauno klinikose po cezario pjūvio, buvo 58 cm ūgio ir svėrė 6200 g. 2010 m. spalio pradžioje vilniečių šeima susilaukė 5870 gramų sveriančio sūnaus. Guinnesso rekordų knygoje užregistruotas pats didžiausias pasaulyje naujagimis - berniukas, gimęs 1879 m. sausio 19 d. JAV Ohajo valstijoje. „Mažylis“ svėrė 9,98 kg ir buvo 71,12 cm ūgio. „Šeima pasitiko savo antrąjį vaikelį - sūnų Ainių. Ainius tikras rekordininkas! Šiuo metu tai didžiausio svorio naujagimis, gimęs mūsų gimdymo namuose 2022 metais. Jo gimimo svoris 5410 g., ūgis 60 cm“, - tokiu įrašu gegužės 17 dieną pasidalijo Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune.

Neįtarė, kad gims toks didelis Gimdymas Justinai buvo numatytas gegužės 5 dieną, tad pernešiojo sūnų ji 6 dienas. Iki pat Ainiaus gimimo tikino nežinojusi, kad sūnus pasaulį išvys toks didelis. Savaitę iki gimdymo darytas ultragarsinis tyrimas atskleidė, kad gims daugmaž 4 kg vaikas. Jokio nerimo nebuvo. Pasak Justinos, paklaida matuojant didesnius vaisius - normalus dalykas. „Kai pasvėrė pagimdžius, negalėjau patikėti. Vyrui sakiau, gal svarstyklės negerai rodo, negali šitaip būti. Bet, pasirodo, gali. Svėrėm keletą kartų. Visi stebisi, kai pasakome svorį. Neįsivaizduoju, kad viskas taip sėkmingai ir laimingai praėjo“, - džiaugėsi moteris. Ainių ji pagimdė natūraliu būdu ir itin greitai bei sklandžiai - per 6 valandas. Kai pasvėrė pagimdžius, negalėjau patikėti. „Šitas gimdymas net buvo lengvesnis už pirmąjį. Kaip iš tolo atrodė, nežinau, tačiau jaučiau, kad man geriau sekėsi šįkart nei su pirmagime. Iš ligoninės išvažiavome sverdami 5080 gramų, prabėgus savaitei svoris grįžo į pradinį - sveriame dabar 5500 gramų. Nesiskundžia sūnus apetitu, yra kur patalpinti“, - nusijuokė Justina.

Drabužėliai tinka 2 mėnesių kūdikiui Paklausta, ar sunku nešioti tokį naujagimį, ji nusijuokė: „Man tai jis - mažutis, normalus vaikutis. O kai pamato žmonės, sako: „Ojetus, koks didelis.“ Nepanaudoti liko daugelis iš anksto įsigytų drabužėlių. Justina tikėjosi, kad gims daugiau nei 4 kg sveriantis sūnus, tad buvo įsigijusi ir keletą didesnių. „Ačiū Dievui, kad paklausiau savo proto ir įsigijau didesnių, nes būtume neturėję, kuo rengti. Drabužiukai pirkti tokie, kuriais įprastai rengia kelių mėnesių kūdikį“, - šyptelėjo kaunietė.

Ji itin dėkinga visam gimdymo namų personalui: „Buvo superinė komanda. Jei ne ji, nežinau, kaip čia būtų pasibaigę.“ Personalas, gimus Ainiui, anot Justinos, taip pat buvo nustebęs. Akušerė neva ateidavo ir sakydavo, kad vis dar tebedreba rankos ir kojos. „Sakė, kad per jos darbo stažą tai - didžiausias priimtas kūdikis“, - patikino milžinuko mama.

Įsimins ilgam 15min pakalbinta Živilė Kiškienė, Krikščioniškųjų gimdymo namų Kaune akušerė-ginekologė teigė, kad didesnio natūraliai gimusio kūdikio neprisimena. Jai šis gimdymas įsimins ilgam. Pasak jos, paskutiniame trimestre matavimo paklaida yra tikrai didelė. Kuo didesnis vaikas, tuo ta paklaida, anot medikės, didesnė. „Žvelgiant į ultragarso tyrimus, nebuvo numatytas jis toks didelis, koks gimė. Laimė, kad antrą vaiką gimdė. Pirmas vaikas šios gimdyvės taip pat buvo didelis. Tai reiškia, kad šiai moteriai yra didesni šansai pagimdyti ženkliai didesnį vaiką. Talpus dubuo, gimdymo metu pirmo vaiko kelias jau buvo padarytas. Dėl to taip sklandžiai viskas įvyko. Gimdymas buvo greitas, be jokių užstrigimų. Atvažiavo iš ryto, po pietų jau buvo pagimdžiusi“, - džiaugėsi Ž.Kiškienė.

Nulėmė genetinis paveldimumas

Paklausta, kas nulemia, kad kai kurie kūdikiai gimsta tokie dideli, ji įvardijo nėštumo sukeltą diabetą. Tokių, gestaciniais vadinamų, nėštumų, pasak akušerės-ginekologės, šiuo metu išties netrūksta. 123RF.com nuotr./Nėščioji „Tikrai daug moterų, kurioms diagnozuojamas nėštumo metu diabetas. Tai susiję su mityba. Cukrai dabar yra aukštesni. Su dietomis galima tai koreguoti ir vaikai nebeauga didesni. Beje, diabeto sukelti stambūs vaikai turi visai kitokį kūno sudėjimą. Šiuo aptariamu atveju gimdyvė gestacinio diabeto neturėjo. Nėštumo metu ji priaugo 20 kg. Pati gimusi nemažo svorio, vyras - didesnis, tad nulėmė naujagimio svorį, tikėtina, genetinis paveldimumas“, - patikino medikė.

Pasiteiravus, ar, jei būtų žinoję tikrąjį vaisiaus svorį ir ūgį, medikai būtų leidę Justinai gimdyti natūraliai, pašnekovė paaiškino, kad vaiko dydis - ne vienintelis faktorius, apsprendžiantis gimdymo planą. „Taip, jei pirmą kartą gimdančiai prognozuojama gimdyti didesnį nei 4,5 kg naujagimį, tai galbūt būtų pakankama priežastis rinktis planinį cezario pjūvį. Iš esmės praktika rodo, kad moteris gali sėkmingai pagimdyti natūraliai ir stambesnį vaiką. Gimdyvė gestacinio diabeto neturėjo. Jei būtume žinoję (kokio svorio gims Ainius - aut. past.), tikėtina, būtume labai bijoję, ruošęsi. Jei nuprognozuotume tiksliai, tų baimių ir pasiruošimo būtų daug. Kartais, kai žinai daugiau nei reikia, mediciniškai gali pridaryti klaidų“, - įsitikinusi Ž.Kiškienė.

Kūno masės indeksas ir vaiko vystymasis

Reikia kuo mažiau kištis Lietuvoje gimstančių naujagimių svorio vidurkis, pašnekovės teigimu, - 3,5 kg. Suprantama, jei gimdytų smulkutė moteris, jai ir tie 3,5 kg būtų daug. Šis kūdikis, kaip atkreipė dėmesį Ž.Kiškienė, dar ir ilgas. Ainius - proporcingai didelis. Kai didesnį svorį nulemia minėtas nėščiųjų diabetas, naujagimis, pasak medikės, būna „trumpas, bet apvalus“. „Visi pasidžiaugėme, kad viskas šįkart įvyko taip sklandžiai“, - šyptelėjo akušerė-ginekologė. Gimdymas, anot jos, gana sudėtingas procesas: nežinoma, kada moteris gimdys ir kaip ji gimdys. Į gimdymo procesą, jeigu įmanoma, Ž.Kiškienės teigimu, reikia kištis kuo mažiau. Tuomet tikrai viskas vyksta sklandžiai. „Mediciniškai Lietuvoje galima laukti 10 dienų po numatyto termino. Jei per tą laikotarpį gimdymas neprasideda, išeities nebelieka - reikia nėščiąją planiškai guldyti ir išprovokuoti gimdymą. Sužadintas gimdymas yra kitoks ir jo eiga kitokia“, - paaiškino medikė. Paklausta, ar dideli gimę kūdikiai vėliau išstypsta, ji atsakė, kad visi „pameta kiek svorio“: normalu „pamesti“ iki 10 proc. gimimo metu buvusio svorio. Vėliau augdami tokie vaikučiai, pasak pašnekovės, neišsiskiria dažniausiai niekuo - kažkuriuo etapu augimo tempas sulėtėja, kitaip pediatrams būtų problemų.

Kiekvieno mažylio raida yra unikali ir nepakartojama, tačiau, specialistų teigimu, egzistuoja šiokie tokie standartai. Nenuostabu, kad tėvai domisi, ar jų kūdikio svoris, vaikų svoris pagal amžių nėra per didelis, ar kūno masės indeksas (KMI) nėra per didelis ar per mažas, ar tinkamas vaikų ūgis pagal amžių. Dažniausiai rūbai vaikams skirstomi pagal amžių, tad jei vaiko svoris yra didesnis, nei numatyta, gali būti, kad prireiks kiek didesnių drabužėlių. Tam, kad galėtumėte lengviau orientuotis, kokio svorio, ūgio turėtų būti jūsų mažylis, ir koks vaiko kojos dydis pagal amžių, šiame straipsnyje pateikiame Jums kelias lenteles. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kad mergaičių ūgis ir svoris šiek tiek skiriasi nuo berniukų, tad atkreipkite dėmesį į tai, kokiai lyčiai priskirta lentelė apačioje. Be to, raginame nepamiršti, kad tai yra tik orientaciniai skaičiai, tad jei jūsų vaiko duomenys kiek skiriasi nuo lentelėse pateiktų duomenų, dar nereiškia, kad turite sunerimti.

Kūno masės indeksas (KMI) - skaičius, kuris gali signalizuoti padidėjusią riziką susirgti sunkiomis ligomis. KMI - tai kūno svorio ir ūgio santykis. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti bet kokio asmens KMI reikalingi svorio kilogramais ir ūgio metrais rodikliai. KMI apskaičiuoti galima svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu. Jei, jūsų vaiko svoris yra 30 kg, o ūgis - 1,38 m, reikėtų skaičiuoti taip: 30:(1,38*1,38)=15,75. Gautas skaičius yra jūsų vaiko kūno masės indeksas. Šis skaičius parodo, ar jūsų atžalos svoris yra tinkamas. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą. Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis, kaip anemija ir osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies ligos, tulžies pūslės ligos ar net vėžys. Vaikų KMI normų rodikliai kiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Tam, kad tėveliams būtų dar aiškiau, pateikiame ir vaikų kojos dydžio pagal amžių lentelę. Renkantis avalynę ar kojines, žinoma, geriausia atkreipti dėmesį į vidpadžio dydį - tai pėdos ilgis nuo kulnies iki pirštų viršaus. Primename, kad tai tėra orientacinis vaikų kojos dydis pagal jo amžių.

Pirmiausiai, turime priminti, kad tai tėra orientaciniai skaičiai, tad jei jie nesutampa su jūsų kūdikio ar vaiko rodikliais iš karto neišsigąsite. Atžalos auga skirtingais tempais ir pasitaiko atvejų, kai vaikai ilgai būna mažesnio ūgio ar svorio ir staigiai paaugę pralenkia net ir bendraamžius, o savo amžiui per aukšti ir kiek per daug sveriantys vaikai stabteli, kol juos pasiveja bendraamžiai. Visgi, jei nerimaujate dėl savo vaiko sveikatos, rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dėl to pasikonsultuoti su juo.

Ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Duomenis suvesti reikėtų taip: ūgį - centimetrais (pvz. 88 cm), svorį - kilogramais (pvz. Jei paskyroje yra įvesta informacija apie vaikus, sistema pagal lytį automatiškai parinks reikiamus ūgio/svorio procentilinius duomenis. O tai ką gydytoja sako? Mano vidurinioji atrodė visai neauga iki kokių 2metų. Ir dabar nėra aukšta. Bet telpa į tas lenteles. Nors aš jų perdaug nesureikšminu.

Gydytojai irgi pasirodė keista kad tarp 5-6 mėn paaugo 1 cm ir tarp 6-8 mėn vėl 1 cm (gaunasi bendrai kad per 3 mėn vos 2 cm) svoris auga, vaikas apetitu nesiskundžia, valgo dažniausiai noriai tiek PM tiek košės, vaisius, daržovės. Sveikos, buvom vizite 6 mėn ir veneik 8 mėn tai vaikas per 2 mėn paaugo vos 1 cm, nežinau kažkaip neramu. Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos.

Sakoma, kad mergaitės anksčiau nei berniukai pradeda vaikščioti ir kalbėti, bet berniukai greičiau auga. Kiek čia tiesos? Medicinos literatūroje neužsimenama, kad būtų kokių nors berniukų ir mergaičių vystymosi skirtumų. Rimtose knygose nerašoma, ką pirmiausia turėtų pradėti daryti mergaitės, o ką - berniukai. Skirtumai priklauso nuo asmeninių ypatybių ir genetikos. Šiek tiek skiriasi tik abiejų lyčių vaikų ūgis, svoris ir galvos apimtis.

tags: #didziausias #naujagimiu #ugis

• Saugūs žaislai kūdikiams
• Kūdikio pilvo putimas
• Darželis „Žolynas“ Vilniuje
• Kaip ilgai trunka persileidimo kraujavimas
• Iššūkiai ir džiaugsmai auklėtojos darbe