Apvaisinimas - tai dviejų skirtingų tipų gametų (vyriškos ir moteriškos lytinės ląstelės) susijungimas, kurio metu susidaro zigota - naujo organizmo pirmosios ląstelės. Šis procesas yra gyvybiškai svarbus gyvybės tęstinumui. Apvaisinime dalyvauja moteriška kiaušialąstė ir vyriškas spermatozoidas. Iš susidariusios zigotos pradeda vystytis naujas organizmas.

Nors apvaisinimas yra sudėtingas procesas, jam svarbiausia tinkamas laikas. Norint sėkmingai pastoti, svarbu žinoti, kokia tikimybė pastoti skirtingais mėnesio etapais. Moteris gali pastoti tik vaisingomis mėnesinio ciklo dienomis. Kadangi spermatozoidai išlieka gyvybingi iki 72 valandų, o kiaušialąstė - ne ilgiau kaip 24 valandas, palankiausias metas pastojimui yra prieš ovuliaciją ir pačios ovuliacijos metu.

Moters mėnesinių ciklo esmė

Menstruacinis ciklas - tai natūralus procesas, kurio metu moters organizmas ruošiasi galimam nėštumui. Ciklas prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas, nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų ar ilgiau. Svarbu suprasti, kad kiekvienos moters ciklas yra individualus, todėl ir rizika pastoti skirtingais ciklo etapais gali skirtis.

Ovuliacija - vaisingumo viršūnė

Ovuliacija - tai ciklo etapas, kai subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas spermatozoido. Ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną, tačiau tai gali skirtis priklausomai nuo ciklo trukmės. Moters organizmas siunčia tam tikrus signalus prieš ovuliaciją ir ovuliacijos metu.

Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje, jo ampulėje, maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų, kurie juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, o paskui vėl užsiveria, šitaip sudarydamas sąlygas spermatozoidams patekti iš makšties į gimdą ir iš rūgštesnės terpės į šarmingesnę gimdą. Be to, ovuliacijos dienomis padidėja gleivių praeinamumas, kas taip pat skatina spermatozoidų kelionę link tikslo. Kitomis moters ciklo dienomis gleivinis kamštis yra žymiai sunkiau praeinamas. Jiems judėti padeda gimdos ir kiaušintakių raumenų susitraukimai. Spermatozoidai keliaudami prieš srovę per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę, o per maždaug 1,5 val. - kiaušintakio ampulę.

Patekę į lytinius moters takus spermatozoidai dar nėra pajėgūs apvaisinti kiaušialąstės - tam jie dar turi subręsti. Spermatozoidų brendimas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija. Kapacitacijos metu nuo spermatozoido akrosomos srities pasišalina jį dengiantis baltyminis sluoksnis ir glikoproteinai. Akrosomos fermentai, tokie kaip hialuronidazė, padeda spermatozoidui pereiti pro spindulinį vainiką, tripsino fermentai skaido skaidriąją sritį (zona pellucida) medžiagas. Dėl šių fermentų, taip pat akrosino poveikio spermatozoidas gali pereiti antrinį oocitą (dar besiformuojanti kiaušialąstė) dengiančius sluoksnius.

Perėjęs pro oocito skaidriąją sritį, spermatozoidas sąveikauja su antrinio oocito paviršiumi. Vos tik jis paliečia oocito membraną, pakinta skaidriosios srities cheminės savybės ir ji tampa nelaidi kitiems spermatozoidams - pakinta kiaušialąstės medžiagų apykaita. Visų pirma suintensyvėja jos angliavandenių apykaita, baltymų sintezė, iš aplinkos daugiau imama fosforo ir kalio. Šių procesų metu taip pat pakinta išorinio kiaušialąstės sluoksnio elastingumas ir skaidrumas, po to susiformuoja apvaisinimo dangalas, kuris nebeleidžia kitiems spermatozoidams patekti į kiaušialąstę.

Susiliejus spermatozoido ir oocito membranoms, į oocito vidų patenka spermatozoido galva, kaklas ir uodega. Oocitas tuo metu baigia antrąjį mejozinį dalijimąsi ir virsta kiaušialąste, turinčiu moteriškąjį probranduolį bei dar susidaro vienas polinis (redukcinis) kūnelis. Tuo metu atsiskiria spermatozoido uodega nuo galvos ir suyra, o jo branduolys virsta vyriškuoju probranduoliu (pronukleusu). Prasideda lytinio susijungimo kelias, kurio metu pradeda artėti spermatozoido ir kiaušialąstės branduoliai. Branduolius dengiantys apvalkalai išnyksta, chromosomos susilieja ir išsidėsto centrosomos sudarytoje dalijimosi verpstėje.

Tikimybė pastoti skirtingais ciklo etapais

Norint sėkmingai pastoti, svarbu žinoti, kokia tikimybė pastoti skirtingais mėnesio etapais:

• Tikimybė pastoti per mėnesines: Tikimybė pastoti per mėnesines yra labai maža, beveik nulinė. Tačiau, jei mėnesinės trunka 5-7 dienas, o ovuliacija įvyksta netrukus po jų, sperma gali „išlaukti“ kiaušinėlį ir įvyks apvaisinimas. Specialistai nerekomenduoja naudoti mėnesines kaip natūralią kontracepciją.
• Tikimybė pastoti iškart po mėnesinių: Galite pastoti iškart po mėnesinių, net jei dar nevyksta ovuliacija. Taip yra todėl, kad sperma gali išgyventi iki penkių dienų, jei yra įstrigusi gimdos kaklelio gleivėse. Trumpo ciklo (21-24 dienos) atveju ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną, o tai reiškia, kad jei lytiniai santykiai vyko mėnesinių pabaigoje, pastojimo tikimybė išauga.
• Tikimybė pastoti per ovuliaciją: Tai geriausias laikas pastoti. Nesvarbu, kiek laiko trunka jūsų mėnesinės, ovuliacija paprastai prasideda maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kai tai nutinka, jūsų kūno temperatūra pakyla apie pusę laipsnio. Jūsų tikimybė pastoti yra didelė, jei turite lytinių santykių per 36 valandas. Visi išleisti kiaušinėliai yra gyvi ne ilgiau kaip 12 valandų.
• Tikimybė pastoti po ovuliacijos: Tai paskutinė jūsų ciklo dalis, dar žinoma kaip liuteininė fazė. Šiuo metu kiaušidėms nereikia išleisti daugiau kiaušinių. Jūsų gimdos kaklelio gleivės išdžiūsta ir sukuria kamštį, kuris neleis spermai patekti į gimdą. Jūsų tikimybė pastoti yra maža. Pastoti po ovuliacijos įmanoma tik tam tikrą, labai trumpą laiką. Kiaušinėliui palikus kiaušidę, tėra tik 12-48 valandų periodas, per kurį kiaušinėlį gali apvaisinti spermatozoidas.

Kaip nustatyti ovuliaciją?

Jei planuojate pastoti arba, priešingai, stengiatės išvengti nėštumo, šie organizmo pokyčiai yra svarbus informacijos šaltinis. Moters menstruacinis ciklas apima kelias fazes, kurių kiekviena yra susijusi su tam tikrais fiziologiniais ir hormoniniais pokyčiais organizme.

Yra keletas būdų, kaip galite nustatyti ovuliaciją:

• Bazinis kūno temperatūros (BKT) matavimas: Iškart po ovuliacijos bazinė kūno temperatūra (BKT) pakyla apytiksliai puse laipsnio. BKT matuojama rytais dar gulint lovoje, po liežuviu, makštyje ar išangėje.
• Gimdos kaklelio stebėjimas: Šiuo metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį, suminkštėja, tampa drėgnesnis, slidesnis.
• Makšties išskyrų pasikeitimas: Vaisingų dienų metu jos tampa skaidrios, slidžios ir tąsios - panašios į kiaušinio baltymą.
• Ovuliacijos testai: Jie parodo, ar organizme padidėjo LH (liuteinizuojančio hormono) kiekis. Šis hormonas paskatina subrendusį kiaušinėlį išsiveržti iš folikulo ir keliauti į kiaušintakį. Svarbiausias ovuliacijos testų privalumas yra tai, kad jie nustato ovuliacijos datą iš anksto, t.y. likus 1-3 dienoms iki ovuliacijos.
• Kiti požymiai: Be šių objektyvių duomenų, artėjančią ovuliaciją gali išduoti ir kiti požymiai, pavyzdžiui, išaugęs libido, skausmas arba diskomfortas vienoje pilvo pusėje, krūtų jautrumas, nuotaikų svyravimai.

Kiti veiksniai, turintys įtakos vaisingumui

Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.

Mokslininkai bando auginti žmogaus kiaušialąstes laboratorinėmis sąlygomis, siekdami geriau suprasti jų sandarą ir pagerinti nevaisingų porų gydymą. Ši technika galėtų suteikti alternatyvą tradiciniam IVF gydymui, ypač moterims, kurioms taikoma hormonų terapija yra per sunki, arba toms, kurioms kiaušinėliai būna per nesubrendę. Nors ši technika dar reikalauja patobulinimų, ji atveria naujas galimybes vaisingumo gydyme.

tags: #didziausia #tikimybe #apvaisinti #kiausineli #kai #jis

• Vaisingumas ir nakvišų aliejus
• Gimimo datos taisymas biliete
• Metodika ir principai ikimokyklinukams
• Veiklų nuotraukų galerija
• Modernios priėmimo platformos Lietuvos darželiuose