Vidutiniškai vieno mokinio ugdymas Lietuvos mokyklose kainuoja apie 5 000 eurų per metus. Tačiau kiek ir kodėl skiriasi ugdymo kaina gimnazijose, progimnazijose, pagrindinėse ir pradinėse mokyklose? Organizacijos „Švietimas #1“ sukurtoje visiems prieinamoje duomenų bazėje pirmą kartą į vieną vietą surinkti ir patogiai pateikti mokyklų finansavimo duomenys iš visų šaltinių - valstybės, savivaldybės, ES ir kitų.

Pigiausiai vieno mokinio išlaikymas kainuoja progimnazijose - vidutiniškai 4 201 eurą per metus, rodo 2024 m. duomenys. Matome, kad toks ugdymo modelis veikia efektyviausiai. Progimnazijose įprastai yra daug mokinių, didesnės klasės, o tai leidžia efektyviau paskirstyti mokytojų darbo krūvius. Pavyzdžiui, mokytojai dalykininkai gali dirbti ir su pradinukais, ir su vyresniais vaikais.

Kitoje spektro pusėje - pagrindinės mokyklos, kuriose vaikai mokosi nuo pirmos iki dešimtos klasės. Čia vieno mokinio išlaikymas vidutiniškai yra 42 proc. brangesnis nei progimnazijose. Pagrindinės mokyklos dažniau veikia regionuose, kur mažėja vaikų skaičius. Įprasta, kad klasės čia yra mažesnės. Taip pat neretai devintoje-dešimtoje klasėje tėra po vieną klasę kiekviename sraute, t. y. viena devintokų klasė ir viena dešimtokų. Tačiau kadangi mokomi vaikai nuo pat pirmos iki dešimtos klasės, reikia viso spektro dalykų specialistų. Net jei mokinių nedaug, vis tiek reikia matematikos, istorijos, biologijos, fizikos mokytojų.

Daugelis regioninių mokyklų pastatytos tuomet, kai jose mokėsi gerokai daugiau vaikų nei šiandien. Pastatus reikia šildyti, prižiūrėti, išlaikyti administraciją. Nesvarbu, ar mokykloje mokosi 50 vaikų, ar 500, sąnaudos išlieka beveik tokios pat, todėl vienam mokiniui tenkanti suma išauga.

Pradinėse mokyklose, kuriose vaikai mokosi nuo pirmos iki ketvirtos klasės, vieno mokinio ugdymas vidutiniškai siekia 4 937 eurus, o vienam mokytojui tenka apie devynis mokinius.

Gimnazijų atveju ugdymo kainą įprastai didina vyresnių mokinių ugdymo specifika, t. y. pasirenkamieji dalykai, pasirengimas brandos egzaminams, kam reikia daugiau ir įvairesnių mokytojų bei papildomų investicijų į ugdymą.

Mokyklų finansavimo skirtumų priežastys

Yra mokyklų, kuriose metinė išlaidų suma mokiniui siekia kelis tūkstančius eurų, o kitose gali siekti ir keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių eurų. Kartais tai lemia objektyvios priežastys: didelis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius, papildomos ugdymo pagalbos ar priemonių poreikis, vienkartinės investicijos į infrastruktūrą ar renovaciją.

Mokyklos regionuose yra bendruomenės centrai, todėl suprantamas noras jas išlaikyti net ir mažėjant vaikų skaičiui. Tačiau kai tai daroma tik siekiant išlaikyti pustuščius pastatus, nejungiant tokių mokyklų į didesnį tinklą, jų netransformuojant, tai lemia itin dideles išlaidas mokesčių mokėtojams ir nebūtinai geresnį ugdymą bei ateitį jų vaikams. Netgi priešingai, EBPO 2020 m. tyrimas rodo, kad jeigu Lietuvos mokyklose mokytųsi bent po 200 vaikų, mokinių gebėjimų testų rezultatai pagerėtų 9 proc., o valstybė, neskaičiuojant papildomų savivaldybių išlaidų, sutaupytų apie 10 mln. eurų per metus.

Pasak specialistų, mūsų tikslas - kad Lietuvos švietimo sistema taptų geriausia Europoje. Iš tyrimų žinome, kad mažesnis mokinių skaičius klasėje savaime negarantuoja geresnių rezultatų. Mokymosi kokybę labiausiai lemia mokytojų ir vadovų kompetencija, ugdymo organizavimas ir pagalbos sistema. Jei riboti savivaldybių biudžetai nukreipiami į pastatus, mažėja galimybės investuoti būtent į tai, kas iš tiesų lemia kokybišką vaiko ugdymą.

Yra gerųjų pavyzdžių, kaip mokyklos regionuose gali būti valdomos efektyviau ir jų neuždarant. Pavyzdžiui, kelioms mokykloms vadovauja vienas vadovas, jos dalijasi administracija, transportu, pasitelkia šiuolaikines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, efektyvinant mokytojų darbą.

Deja, pasitaiko ir priešingų situacijų. Kai kuriuose regionuose, siekiant išlaikyti esamą mokyklų tinklą, ribojama, kiek mokinių gali priimti atskiros ugdymo įstaigos. Kitaip tariant, nustatoma klasių komplektų kvota, kiek vaikų gali mokytis konkrečioje mokykloje. Tokiais atvejais yra baudžiamos stiprios, kokybišką ugdymą užtikrinančios mokyklos - nors daug tėvų nori leisti į jas vaikus, joms neleidžiama formuoti papildomų klasių, net jei tam ir yra pajėgumų.

Jeigu norime, kad Lietuvos švietimo sistemos kokybė augtų, turime atpažinti silpnąsias vietas. Tam būtina nuolat analizuoti kuo daugiau duomenų. Tačiau surinkę visus atvirai prieinamus duomenis į vieną vietą pamatėme, kad yra daug neatitikimų. Todėl vertinant atskirų konkrečių mokyklų finansavimą svarbu atsižvelgti į tai, kad duomenys gali būti netikslūs. Dažnai jie suvedami rankiniu būdu, trūksta sistemos, nėra bendro apibrėžimo, kas laikoma pedagogu ar mokiniu.

Tikimės, kad finansavimo duomenys paskatins visuomenę daugiau diskutuoti apie prioritetus. Ar Lietuvos švietimas turi orientuotis į pastatų išlaikymą, ar į turinį? Į sienas ar į žmones? Beje, kokybiškas švietimas, o ne pastatai, ypač dabar, kai pragyvenimas didžiuosiuose miestuose brangsta, yra vienas geriausių būdų regionams pritraukti daugiau jaunų šeimų į savo savivaldybes ir kartu atgaivinti mokyklas.

Mokyklų tinklo pertvarka ir jos įtaka

Lietuvos savivaldybės mokslo metus pradėjo sustiprinusios mokyklų tinklą ir vaikų galimybes mokytis norimus dalykus, gauti papildomas konsultacijas ir kokybišką neformalų ugdymą. Niekur neliko jungtinių 5-8 klasių, 14 proc. sumažėjo jungtinių pradinių klasių. Bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi mažiau kaip 60 vaikų, tapo didesnių mokyklų skyriais. Net penktadaliu sumažėjo mokyklų, kuriose formuojama tik viena III gimnazijos klasė.

Sprendimai dėl mokyklų tinklo priimti beveik visur. Šiemet mokslo metus pradėjo 948 bendrojo ugdymo mokyklos, tik 9 mokyklomis mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Tuo tarpu 2016-2020 metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai užsidarydavo po 44 mokyklas.

Esminis pokytis įvyko ilgųjų gimnazijų lygmenyje, kuomet nesuformavus kokybiškam ugdymui reikalingo klasės dydžio, mokiniai pervesti į kitą, arčiausiai įsikūrusią gimnaziją. Taip vyriausių gimnazijos klasių mokiniams sudarytos galimybės pasirinkti norimus dalykus, gauti reikalingas konsultacijas ir geriau pasirengti valstybiniams egzaminams bei tolesniems karjeros pasirinkimams.

Pertvarkytos mokyklos neužsidarė, bet galėjo keistis jų juridinis statusas iš gimnazijos į pagrindinę mokyklą ar progimnaziją. Reikalavimai klasių dydiams nustatyti siekiant užtikrinti mokiniams kokybišką ugdymą. Mažose gimnazijų klasėse nesusiformuoja mokinių grupės mokytis fizikos, chemijos ar panašių mažiau norimų dalykų A kursu, mokiniai netenka galimybės gerai pasirengti egzaminams, taip apribojamos jų ateities galimybės. Žemesnėse klasėse, jei vaikų skaičius tesiekia kelis, apribojama mokymo būdų įvairovė - negali vykti darbas grupėse, projektinė veikla, neužtikrinamos papildomos konsultacijos ir neformalios veiklos.

Neleidžiama formuoti ir per mažų, ir per didelių klasių. Vyriausybės nutarimu, be kitų reikalavimų mokyklų tinklui, buvo nustatytas nuo šių mokslo metų mažiausias mokinių skaičius 1-10 klasėse - aštuoni. 5-8 mokiniai klasėse gali būti mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijose ir neįmanoma suformuoti didesnių klasių dėl mažo vaikų skaičiaus. Klasių, kuriose mokosi mažiau negu 8 mokiniai, yra 54-ose Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, Neringos savivaldybių mokyklose. Visos mažesnės nei 8 mokinių klasės tik iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.

Mažiausias galimas mokinių skaičius III-IV gimnazijos klasėse - 12. Šis reikalavimas galioja jau nuo 2018 metų. Patariama sudaryti ne mažiau kaip keturias III gimnazijos klases trumpose gimnazijose, ilgosiose - ne mažiau kaip dvi, kad ugdymas vyktų kokybiškai, mokiniai galėtų pagal savo poreikius rinktis pasirenkamuosius dalykus.

Nuo 2018 metų galioja reikalavimai dėl didžiausio mokinių skaičiaus - galima registruoti iki 24 mokinių 1-4 klasėse, iki 30 mokinių - 5-8 (I-IV gimnazijos) klasėse. Per didelės klasės yra didžiųjų miestų problema.

Regioninių mokyklų iššūkiai ir sprendimai

Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių šiuo metu nesilaiko vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, kurios taryba nusprendė net trijose gimnazijose sudaryti gimnazijų klases, kuriose nebuvo 12 mokinių. Keturiose mokyklose buvo sudarytos 5 pradinės klasės, kuriose nebuvo 8 mokinių. Jose mokosi nuo 4 iki 6 mokinių, o valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos tik klasės, kuriose yra ne mažiau kaip 8 mokiniai.

Dėl to savivaldybei gresia netekti milijoninių investicijų, mokyklos gali prarasti valstybės biudžeto lėšas, vaikai paliekami mažose klasėse be galimybių rinktis norimus mokytis dalykus. Tarybos sprendimo pasekmė - 58 mokiniai, kurie mokinių registre nepriskirti jokiai naujas mokyklų tinklo taisykles atitinkančiai klasei. Savivaldybei atsisakius keisti Tarybos sprendimą ir siekiant apsaugoti vaikų interesus, ministerija nusprendė kreiptis į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad priregistruotų šiuos vaikus į jų praėjusiais mokslo metais lankytas klases.

Nepriregistravus vaikų jie automatiškai patenka į mokyklos nelankančių mokinių apskaitos sistemą, šiems mokiniams gali būti nutrauktas privalomas sveikatos draudimas Valstybės lėšomis, jų nėra registracijos sistemose ŠVIS, KELTAS, E-MOKYKLA, todėl jau šį rudenį abiturientai neturėtų galimybės pasirinkti egzaminų, mokinių pasiekimai nebūtų fiksuojami mokinių registre.

„Svarbiausia - vaikų interesai. Todėl nusprendėme užregistruoti vaikus į klases. Taip pat dar kartą kreipėmės į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje, prašydami kreiptis į teismą dėl to, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl mokyklų tinklo neatitinka Vyriausybės nutarimo nuostatų ir yra ribojamos vaikų galimybės gauti kokybišką ugdymą. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę laikytis Vyriausybės nutarimo“, - sakė ministrė.

Savivaldybė, nutarusi nesilaikyti naujų mokyklų tinklo kūrimo taisyklių nuostatų, netenka ir galimybės dalyvauti švietimo pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“, iš kurios galėtų gauti 2,5 mln. eurų. Ministrė pažymi, kad 59 šalies savivaldybės, nepriklausomai nuo jų tarybų politinės sudėties, skirtingo mokyklų tinklo išsidėstymo, sustiprino mokyklas pagal naujas taisykles, kuriomis siekiama visiems vaikams sudaryti geras ugdymo sąlygas.

„Vienintelė Šalčininkų rajono savivaldybė, nepaisydama teisinių argumentų, pokalbių su meru, Vyriausybės atstovų perspėjimų, pasuko kitu keliu. Savivaldybė stato į keblią padėtį savo švietimo bendruomenę, gali netekti lėšų iš valstybės biudžeto, gali susidurti su sunkumais mokant adekvačius atlyginimus mokytojams, o svarbiausia - rizikuoja vaikų ateitimi.“

Prieš 5-erius metus, 2014-2015 mokslo metais, Ukmergės rajone mokėsi 4 026 mokiniai, o prieš dešimtmetį, 2010-2011 mokslo metais, - 5 228. Lyginant su miesto mokykla, tarkime Užupio pagrindine, kurią planuoja lankyti apie 420 mokinių, tai būtų 4 mokyklos.

Vidiškių pagrindinėje mokykloje nutarta nekomplektuoti dešimtos klasės - mokytis joje pareiškė norą tik 6 mokiniai. Klasės sujungti su kita negalima, todėl tėvams pasiūlyta rinktis kitas mokyklas. Mokyklos direktorė sakė, jog tai - pirmas kartas, kai nesusidarė dešimta klasė. Mokyklos statusas dėl to nekeičiamas, ji išlieka pagrindine, nes yra devinta klasė, kurioje mokosi 9 mokiniai. Jie planuoja tęsti mokslus ir kitais mokslo metais. Praėjusiais metais devintą klasę baigė 8 mokiniai. Pasak direktorės, nuotolinis ugdymas buvo didelis išbandymas, tad 2 iš jų pasirinko įgyti profesijas. Tačiau mokykla turi ir gausesnių klasių, didžiausias skaičius - 15 mokinių.

Šį pavasarį, savivaldybės tarybai pritarus, buvo nutarta Siesikų gimnazijoje nekomplektuoti 11-os klasės, nes iš 12-os dešimtą klasę baigusių mokinių, toliau ketino mokytis 11. Tačiau vėliau atsirado 12 mokinių, norinčių tęsti mokslą šioje gimnazijoje, tad nutarta patvirtinti ir vienuoliktą klasę. Šiemet dešimtoje klasėje turėtų mokytis 14 mokinių.

Jono Basanavičiaus gimnazijoje, tikintis sulaukti daugiau prašymų, šį pavasarį buvo nustatytos keturios pirmosios gimnazijos klasės. Šios įstaigos direktorius sakė, kad tiek pirmųjų klasių būdavo ir ankstesniais metais.

Šiais mokslo metais Ukmergės rajone iš viso veiks 14 bendrojo ugdymo mokyklų: 5 gimnazijos, 4 pagrindinės mokyklos, 3 progimnazijos, 1 mokykla-daugiafunkcis centras ir 1 specialiojo ugdymo mokykla, 6 vaikų lopšeliai-darželiai, 2 neformaliojo ugdymo mokyklos ir Švietimo pagalbos tarnyba. Mokyklose dirbs apie 630 pedagogų. Jų, pasak savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, pakanka visose mokyklose. Specialistų problemos nėra.

Režimo svarba vaiko ugdymui ir sveikatai

Visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiai susijęs su režimu. Su kiekviena diena į mokyklą vaikai ateina vis labiau pavargę, neišsimiegoję. Jie dažnai pamiršta arba nespėja atlikti namų darbų, neskaito knygų, labai mažai laiko skiria laisvalaikiui gryname ore, sportui. Dėl to dažnai vėluoja į pamokas arba iš jų pabėga, konfliktuoja su mokytojais, tėvais ir kitais mokiniais.

Kiekviename amžiaus tarpsnyje iškyla vis daugiau sudėtingesnių psichologinių ir socialinių problemų, tad nei mokytojai, nei patys mokiniai, nei jų tėvai net nesusimasto, koks svarbus yra mokyklinio amžiaus vaikų režimo nustatymas ir laikymasis vaiko psichinei ir fizinei sveikatai, o taip pat ir asmenybės ugdymui.

Organizuojant mokyklinio amžiaus vaikų mokymąsi ir laisvalaikį yra būtina vadovautis ne tik pedagoginiais, bet ir fiziologiniais bei higieniniais principais. Vaikų mokymosi ir laisvalaikio veiklos krūvio apimtis ir pobūdis turi atitikti mokinio amžių, jo protines, fizines galimybes, lytinio brendimo fazę ir pan. Kiekvienais metais (per 12 mokslo metų) mokymosi ir laisvalaikio krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai. Visais atvejais turi būti gerai įvertintos vaiko organizmo galimybės (ypač sensomotorinių laikotarpių metu). Tad tiek tėvai, tiek mokytojai sudarydami vaikų dienos režimą turi atkreipti dėmesį į sudėtingiausius vaikų augimo ir vystymosi periodus.

Galima išskirti tokius periodus (pagal G. Serdiukovskają ir kt.). Tad galima drąsiai teigti, kad visas fiziologinio ir higieninio mokymo bei auklėjimo proceso organizavimas yra glaudžiai susijęs su režimu. „REŽIMAS - tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. MOKSLEIVIO REŽIMAS - tai toks įvairių veiklos rūšių poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas - vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.“

Mokytojai, susipažinę su moksleivių dienos režimu, gali racionaliai derinti protinį ir fizinį darbą, įvairias mokymosi, laisvalaikio, užmokyklinio darbo ir poilsio formas. Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, geros nuotaikos ir kūrybingiems. Toks dienos veikos suskirstymas yra labai susijęs su aukštąja nervine veikla. Kadangi atskirais mokyklinio amžiaus metais nervų sistemos funkcinis subrendimas yra nevienodas, tad dienos režimas taip pat turi būti skirtingas. Be to, esant gausiam informacijos antplūdžiui suintensyvėjo ir mokymosi procesas. Visa tai padidino reikalavimus moksleivių organizmui. Tad tinkamas dienos režimas yra labai svarbus (ypač paaugliams).

Moksleiviai renkasi daug laisvalaikio praleidimo formų. Miesto vaikai mažiausiai būna ore, mažiau juda ir daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, skaitydami, žiūrėdami televizorių, arba prie kompiuterių. Tai alina nervų sistemą (be to, daugelis jų neatitinka fiziologinių ir higieninių reikalavimų). Pedagogai labai gerai žino, kad racionali darbo ir poilsio kaita teigiamai veikia vaikų ir paauglių sveikatą, protinį darbingumą, nuotaiką. Tad sudarinėjant vaikų dienos režimą labai svarbu žinoti ir atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, kurie įtakoja šią pedagogų veiklą.

Jei dienos režimą moksleiviui sudarinėja mokytojas, tai visus individualius duomenis galima gauti pabendravus su vaiku arba medicinos seserimi, kuri rūpinasi mokyklos bendruomene. Pedagogas turėtų išsiaiškinti, kaip vaikas mokosi, kas jam sekasi, o kas nesiseka mokykloje, kiek laiko jis/ji trunka atlikti namų darbus, ar jis/ji turi tam tikrų buitinių įsipareigojimų namuose, kokie jie ir pan. Tuo tarpu aiškinantis socialinius - ekonominius veiksnius reikėtų pabendrauti su šeima, susipažinti su jos finansine situacija, buities sąlygomis bei to regiono ypatumais. Čia labai galėtų padėti socialinis pedagogas. Tokių veiksnių kaip sveikata, bioritmai, individualios savybės, sugebėjimai, polinkiai turi sąlygoti mokytojų darbą formuojant vaikų dienos režimą.

Individualų dienos režimo modelį mokslo metų pradžioje gali susidaryti ir kiekvienas mokinys (aišku, su tėvų ir mokytojų pagalba). Yra būtina jo laikytis. Nerekomenduojama dažnai keisti jo elementų, trukmės, nes bus sunkiau formuotis dinaminiam stereotipui. Jei vaikas yra atėjęs į naują mokymo įstaigą, tai dienos režimas turi būti taikomas racionaliai, laipsniškai, stengiantis, kad protinis ir fizinis vaiko krūviai būtų adekvatūs vaiko galimybėms. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su tėvais. Darbo apimtis negali viršyti nervinių ląstelių darbingumo, pajėgumo ribos, o poilsiaujant jų veikla turi visai atsinaujinti.

Nereguliarus dienos režimas turi didelę įtakos vaikų darbingumui ir nuovargiui. „MOKSLEIVIO DARBINGUMAS - tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis.“ Darbingumas yra susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris, priklausomai nuo paros valandų, savaitės dienų ir net metų sezono, nevienodas. Todėl tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo sistemų funkcijos. Tai vadinama bioritmais.

Tiriant darbingumą, buvo nustatyta fiziologinė darbingumo kreivė, kuri labai primena raidę M. Jai būdingi du fiziologiniai funkcijų suaktyvėjimo periodai (tarp 10 - 12 ir tarp 16 - 18 val.). Sudarinėjant moksleivių dienos režimą sunkiausias darbas turėtų būti numatomas darbingiausiomis valandomis. Pradėjus mokytis darbingumas kyla ir geriausias būna viduriniajame mokykliniame amžiuje (V - IX klasėse).

Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. „NUOVARGIS - tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santykio sutrikimas galvos smegenų žievėje.“ Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos. Tad nuovargį galima būtų apibrėžti taip: „NUOVARGIS - tai tokia organizmo būsena, kuriai būdinga ne tik laikini galvos smegenų žievės veikos sutrikimai, bet ir viso organizmo funkcijų pakitimai.“ Prieš nuovargį atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada jokių objektyvių rodiklių nepastebima (ypač jei darbas yra lydimas teigiamų emocijų). Po varginančios veiklos vaikus turi lydėti poilsis, o organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną.

Dėl per didelio krūvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galvą, atsiranda abejingumas, silpnėja atmintis, dėmesys. Tai mažina ir darbingumą, ir pažangumą, sumažėja atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti neuroze. Stebėjimai rodo, kad pervargimas ir neuroziniai sutrikimai dažniau būna berniukams negu mergaitėms. Todėl atsižvelgiant į visus veiksnius būtina visą moksleivio režimą organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų.

Kaip jau ir buvo minėta, būtina apgalvoti vaiko dienos režimą, visus bendravimo niuansus subtiliai aptarti šeimoje ir su pedagogais, taip pat nuolatos bendrauti su pačiu mokiniu. Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat padidina darbo krūvį. Bet tuo moksleivio darbo diena nesibaigia, ji tęsiasi namuose (pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas). Visų šių darbo formų reglamentavimas taip pat turėtų būti pagrįstas moksleivio amžiaus ypatybėmis, higieniniais reikalavimais. Kartais moksleivio darbo dienos trukmė yra labai ilga ir kartais viršija net ir suaugusio žmogaus darbo dienos trukmę.

Dėl bioritminių svyravimų žmogaus organizme vyksta labai daug įvairių pakitimų paros metu (temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogėja darbingumas, atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį, sulėtėja judesiai, silpnėja jų koordinacija, o 8 - 12 ir 16 - 18 valandomis darbingumas padidėja, smegenų ir raumenų veikla suaktyvėja. Bet moksleivių paros ritmams būdinga, kad dieną funkcijos anksčiau pasiekia maksimumą, o vakare jos greičiau nusilpsta. Kiekvieno mokinio darbingumo bioritmas yra individualus.

Mokinių darbingumo tipai ir poilsio svarba

Mokymui patys palankiausi tipai yra: 1, 5, 6, 7. Mokymui patenkinamas tipas yra 2, o nepastovaus darbingumo - 8 ir 9, o 3 ir 4 tipai mokymui yra nepalankūs (blogo protinio darbingumo tipai).

Mokinių protinės ir fizinės veiklos paros ritmai ypatingai priklauso nuo jų darbo ir poilsio režimo.

Moksleivių dienos režimas yra skirstomas į mokymosi ir nesimokymo laiką. Nesimokymas - tai tas laikas, kurį vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaikų poilsis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus poilsis yra tada, kai viena veikla yra keičiama kita (skaito, groja, žaidžia kieme ir pan.). Pasyvus - kai vaikai nieko neveikia (gulinėja, sėdi, miega ir kt.). Ilsėtis būtina tiek, kad organizmas per tą laiką grįžtų į pradinę būseną (atkurtų išeikvotą energiją ir įtvirtintų organizmo funkcinę būseną). Aktyvus poilsis tai leidžia pasiekti žymiai greičiau.

Pradinių klasių mokiniai 3 - 3,5, o vidurinių ir aukštesniųjų klasių ne mažiau kaip 2,5 valandas kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas ėjimas iš pat ryto (kai atliekami kvėpavimo pratimai ar mankšta) gali atstoti rytinę gimnastiką. Po to į lauką galima eiti po pietų. Trečią kartą į lauką patartina eiti vakarop ir užsiimti judresne sportine veikla (jei lieka laiko, tą laiką galima skirti visuomenei naudingai veiklai - pvz., teritorijos tvarkymui ar pan.). Ypač gerai, kai moksleiviai išeina į lauką prieš miegą. Tai slopina jaudinimo procesus ir moksleiviai greičiau užmiega. Bet žaidimai neturi būti pernelyg judrūs, kad neišsekintų nervinių ląstelių ir nepavargtų dar labiau.

Vis dėlto daugelis tyrimų rodo, kad mokiniai per mažai laiko praleidžia gryname ore (tik 41 - 46 % pradinukų tai daro kasdien; ir tik 30% vyresnių klasių mokinių). Berniukai daugiau laiko praleidžia lauke nei mergaitės. Bet pastaruoju metu vis dažniau pastebima tendencija, kad ir berniukai kaskart daugiau laiko praleidžia su draugais prie kompiuterio arba televizoriaus.

Dalį savo laisvalaikio mokiniai skiria kūrybinei veiklai ir kitų savo poreikių tenkinimui. Tuo užsiimti geriausia jau paruošus pamokas. Pradinukai tam turėtų skirti apie 1 - 1,5 valandos, o vyresnių klasių mokiniai iki 2,5 valandos. Bet deja, vis daugiau laiko skiriama televizoriaus žiūrėjimui, o ne knygų skaitymui. Pavyzdžiui, dešimtų klasių mokiniai užklasiniam knygų skaitymui (savo malonumui) skiria vidutiniškai tik po 32 minutes. Aišku, kad mergaitės skaitymui skiria daugiau laiko, tą patį daro ir geriau besimokantys vaikai.

Televizoriaus žiūrėjimas yra rekomenduojamas tik prieš tai pabuvus gryname ore. Jei laidos žiūrimos iš karto po namų darbų, tada dar labiau nuvargstama, nes nespėja atsipalaiduoti nervinės ląstelės. Beveik 80 - 97% mokinių kasdien žiūri televizorių. Dažnai leistinas laikas yra viršijamas valandą, o vyresnėse klasėse net dviem valandom. Vaikai, kurie televizijos laidas žiūri daugiau nei 12 valandų per savaitę, mokykloje pavargsta greičiau ir daugiau nei tie, kurie televizijos laidas žiūri po valandą per dieną. Be to, reikėtų laikytis ir televizoriaus žiūrėjimo taisyklių (ne arčiau kaip 2,5 ir ne toliau kaip 5,5 metrai nuo ekrano), o kad mažiau pavargtų akys, kambarys turi būti apšviestas neryškia šviesa.

Atsižvelgiant į higienos reikalavimus, pradinukai užklasinei veiklai gali skirti ne daugiau kaip 1 ar 2 valandas per savaitę, dalyvauti viename būrelyje ir turėti vieną įpareigojimą, o vyresnėse klasėse gali dalyvauti ne daugiau kaip dviejuose skirtinguose būreliuose (iki 3,5 valandų). Svarbu mokinius pratinti prie namų ruošos ir visuomenei naudingo darbo (tai būtina įtraukti į jų dienos režimą). Tokia veikla ne tik atitraukia nuo protinio darbo, bet taip pat ugdo ir atsakomybės jausmą, poreikį būti naudingu. ir klasėje (klasės būdėtojo ar prižiūrėtojo pareigose). Vyresni mokiniai jau gali laisvai prisidėti prie mokyklos aplinkos tvarkymo arba prireikus gali padėti atlikti mokyklos remontą. Būtina, kad juos prižiūrėtų mokytojas, nes mokiniams draudžiama dirbti kenksmingus sveikatai, pavojingus gyvybei ar pernelyg sunkius darbus. Pradinukai negali tokia veiklai skirti daugiau nei 1 valanda per savaitę, o vyresnių klasių mokiniai ne daugiau kaip 3 - 4 valandų per savaitę. Namų ruošos darbams vaikai skiria nuo 22 iki 40 minučių per dieną. Bet visi darbai turi būti organizuojami atsižvelgiant į mokinių fizinę būklę ir sveikatą.

Anot A. Bojarskio (1984) vaikų laisvalaikis turėtų būti organizuojamas taip, kad 30 - 40% laiko mokinai skirtų užmokykliniams užsiėmimas, kuriuose judėjimas turi sudaryti 45 - 60% visos veiklos. Pažintinei veiklai reikėtų skirti 20 - 30%, o estetinei veiklai apie 10 - 15% viso laiko.

Vienas svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo sudedamųjų elementų yra miegas. Miegant smegenų žievės ląstelėse susidaro sąlygos sudėtingiems kūrimosi ir atsinaujinimo procesams. Tokiu būdu smegenys yra apsaugomos nuo išsekimo ir pervargimo. Miego trukmė būtinai turi atitikti mokinio amžių. 6 - 7 metų moksleiviai turi miegoti ne mažiau kaip 11 - 12 valandų per parą, 8 - 10 metų apie 10, o 11 - 14 metų nuo 9 iki 9,5 valandų per parą. Vyresnėse klasėse (15 - 17 metų) rekomenduojama 8 ar 9 valandas skirti miegui. Sutrumpinus miegojimo laiką, pablogėja galvos smegenų žievės ląstelių funkcijos, sutrinka jaudrumas, pusiausvyra, sąlyginių refleksų stiprumas, signalinių sistemų sąveika ir netgi galvos smegenų pusrutulių kraujotakos simetrija. Darbingumas po nepakankamo miego būna kur kas mažesnis. Silpnos sveikatos arba po ligų sveikstantys vaikai turėtų miegoti kur kas ilgiau. Pirmaklasiams rekomenduojama pamiegoti dar ir dienos metu. Reiktų atsiminti, kad moksleiviai giliai miega tada, kai eina miegoti ir keliasi vienodu laiku. Laisvu laiku mokinys privalo kuo geriau pailsėti - tuo turėtų rūpintis ir mokytojai, ir tėvai. Ypač gerai reiktų pailsėti savaitgaliais arba atostogų metu.

Žemiau pateikiama lentelė, kuri detaliau atskleidžia mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo elementus ir nustatytą jų laikymosi laiką.

Pagrindiniai mokymo organizavimo higienos principai yra du. Vienas jų teigia, kad mokslas negali kenkti mokinio sveikatai ar raidai, o anot...

tags: #dideles #klases #vaiku

• Sveikinimai jubiliejui
• Skaitykite „Auksinius svogūnus“
• Emalio nusidėvėjimas
• Sužinokite apie dehidratacijos pavojus vaikams
• Veikla Skuodo globos namų vaikų padalinyje